Restoranų atstovai: dešinėn – bankrotas, kairėn – šešėlis
Evalda Šiškauskienė, LVRA prezidentė, sako, kad pripratę prie amžinų Palangos verslininkų skundų, Lietuvos žmonės nebemato gąsdinančios realybės. Per aštuonis 2022 m. mėnesius bankrotų restoranų ir viešbučių sektoriuje užfiksuota 81, o tai yra 2,6 karto daugiau nei kovidiniais 2020 m. ir 2021 m. kartu sudėjus.
Anot jos, valdininkai rodo vienas kitam augančias restoranų pajamas ir tuo teisina nuo Naujų metų planuojamą PVM grąžinimą į standartinį lygmenį. Tik gaila, kad matydami pajamas, jie nemato išlaidų, kurių augimo niekaip kitaip nei kosminiu nepavadinsi, dėsto E. Šiškauskienė.
„Biurokratų ataskaitose visas verslo sektorius įvardijamas kaip sėkmingas, nors gerus rezultatus demonstravo tik vasarą. Artėjanti metų pabaiga gąsdina išsprogusia infliacija ir siaubą keliančiomis energijos kainomis“, – sako E. Šiškauskienė.
PVM grąžinimas į įprastą lygį svarstomas visiškai neatsižvelgiant į realijas – į milžinišką žaliavų, darbo užmokesčio ir energijos kainų kilimą ir jo įtaką didėjančioms pajamoms, pažymi ji. Nereaguojama ir į sektoriaus argumentus, kad tokie veiksmai didins galutines kainas, kurių gyventojai gali būti tiesiog nebepajėgūs pakelti. Tai didelę industrijos dalį nusviestų atgal į šešėlį.
„Keista ir tai, kad mūsų valdininkai, spręsdami problemas, dažnai remiasi Europos šalių pavyzdžiu, tačiau PVM atveju jie nenori atsižvelgti į europinę praktiką, kai net 22 iš 27 šalių taiko restoranų sektoriui sumažintą PVM. Dauguma jų tai daro ne tik krizės metu, bet nuolat“, – sako E. Šiškauskienė.
LVRA duomenimis, viešojo maitinimo sektoriui per dvejus metus komunaliniai mokesčiai didėjo 125%, žaliavos – 51%, o darbo užmokestis – 25%. Kai kurie restoranai patyrė šoką dėl per 8 pastaruosius mėnesius 600–700% išaugusių sąskaitų už elektrą, vandenį, dujas.
Būtent todėl apyvartos augimas nėra tinkamas būdas skaičiuoti sektoriaus sėkmei. Juk nuo 2019 m. iki 2021 m. skolos išaugo 2 kartus. O nuolat augančios sąnaudos, net ir augant apyvartai, neleidžia sugeneruoti pakankamo pinigų likučio, reikalingo padengti visoms sąnaudoms bei susimokėti susikaupusioms skoloms, akcentuoja asociacija.
Išlikimo žaidimas
Sektoriaus įmonės sako negalinčios iš anksto tiksliai paskaičiuoti, kiek turėtų brangti patiekalai. Sąnaudos paaiškėja tik darbo eigoje, todėl patiekalų kainų augimas vėluoja. Šiandien niekas negali prognozuoti, kiek rytoj teks sumokėti už kiaušinius, elektrą ar kiek pakelti algą paprašys virėjas. Vien žaliavų savikaina per metus pabrango 30%, o kainos buvo pakeltos tik 15%, rodo asociacijos duomenys.
Nežinodami kaštų, restoranai negali didinti ir taip rekordinių kainų, todėl visas sektorius dirba į skolą, tikėdamas, jog kito mėnesio augimas kompensuos patirtą nuostolį.
„Mes nebeturime taip vadinamų „verslo lašinių“, – sako Tomas Rimvydis, restorano „Ertlio namas“ vadovas. – Išlikimo žaidimas, kurį mes visi dabar žaidžiame, tęsiasi jau trejus metus. Kartu su mumis jį žaidžia mūsų tiekėjai: koks penkiasdešimt ūkininkų, medžiotojų, žvejų, žolelių augintojų ir kitų partnerių, kurie mums parduoda savo prekes. Dar žaidžia darbuotojai. Dabar, kai užsidarinėja ar veiklą stabdo daug restoranų, situacija labai keičiasi ir jiems, darbo vietos labai brangsta. O situacija tokia, kad ir tų darbo vietų gali tuoj ir nebelikti. Valdžia dar ėmėsi ir PVM. Gal geriau gauti daugiau sumažinto PVM nei išvis jokio?“
E. Šiškauskienės vertinimu, restoranai šiuo metu atsidūrę kryžkelėje.
„Bankrotas ar šešėlis? Jei veikla neįmanoma, teks rinktis vieną iš dviejų. Bankrotas – kelias, kurį per pirmus aštuonis šių metų mėnesius pasirinko 81 įmonė. Ir tai yra ne tik kažkieno verslo uždarymas. Tai krizė darbuotojams, praradusiems uždarbį. Tai įtampa žmonėms, kurie nebegali papietauti mėgstamame restorane ir mato vis daugiau užrakintų durų ir užkaltų langų. Tai nesurinkti įvairūs mokesčiai, nuvilti tiekėjai, nesumokėta nuoma ir nesukurta nauda valstybei. Tokio pasirinkimo atveju šešėlis gali tapti gana patrauklia alternatyva, kuri leistų bent jau išlikti, kai visi kiti kabins spynas. Bet ar tai tinkamas pasirinkimas valstybei?“ – kelia klausimą E. Šiškauskienė.
