„Žarijų duobė“ ministrams
Opozicijai kliūvančių ministrų kraitelė pildosi nuo vasaros vidurio. Pirmasis jų nemalonę užsidirbo Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras, – jį įklampino neaiškiai reglamentuotas Kaliningrado tranzitas, kuriam ES taiko sankcijas. Kurį laiką Lietuvai teko klausytis Rusijos šantažo ir grasinimų, kol galiausiai Bendrija paskelbė atnaujintas minėto tranzito gaires.
Tačiau vis labiau artėjant rudens darbams Seime, užsienio reikalų ministro „kandidatūra“ kuriam laikui buvo pastūmėta į šalį. Į avansceną ištrauktas Dainius Kreivys, energetikos ministras. Jam koją pakišo iššūkiai energetikos sektoriuje, tarp jų – aukštumas siekiančios elektros kainos. Tačiau paskutiniu lašu opozicijos kantrybės taurėje tapo elektros liberalizavimo reikalai. Tiksliau, skandalas su nepriklausomu elektros tiekėju „Perlas energija“, palikusiu ant ledo gausybę sutartį su šia įmone sudariusių vartotojų.
VŽ primena: „Perlas energija“ (PE) nelauktai pasiūlė vartotojams už elektrą mokėti biržos kaina, o nesutinkantiems eiti pasiieškoti geresnio gyvenimo. Atomazga tapo verta trilerio: galiausiai PE išvis susivyniojo meškeres.
Akivaizdu, kad ir energetikos ministrui, ir visai Vyriausybei yra už ką priekaištauti: kaip galima buvo leisti imtis elektros tiekimo reikalų bet kam – įmonei be atitinkamos patirties, kompetencijos, žinių ir kt. Jokios kontrolės, jokios atsakomybės.
„Mes tikrai nepamiršome savo iniciatyvos dėl interpeliacijos G. Landsbergiui. Jos apmatai jau kaip ir yra. Bet dabar į pirmą planą išėjo problemos energetikos sektoriuje. Labai jau silpnai atrodo ministras D. Kreivys, kuris akivaizdžiai sunkiai susidoroja su tais visais klausimais“, – VŽ sakė Gintautas Paluckas, Seimo opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas.
Todėl, anot jo, klausimų užsienio reikalų ministrui apmatai jau yra, bet juos gali tekti truputį atidėti, nes pirmiausia gali būti bandoma suformuluoti oficialų paklausimą energetikos ministrui.
Interpeliacijos taikiklyje atsidūrė ir Simonas Gentvilas, aplinkos ministras. Pasitikėjimas juo sušlubavo dėl esą „metų metais nesprendžiamų korupcijos prevencijos problemų aplinkosaugos srityje“.
Be to, daug kritikos šis ministras susilaukė po siūlymo miestuose mažinti želdynų plotus. Beje, jo įsakymas dėl želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos, kuri leistų sumažinti jų plotus, užkliuvo ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Pasak jos, tokia tvarka būtų naudinga tik siauroms interesų grupėms. STT nuomone, reglamentavime gali būti korupcinių rizikų, be to, tarnybos vertinimu, sudarytų galimybę sumažinti vienam gyventojui tenkančių viešųjų želdynų plotą, o kai kuriuose miestuose, miesteliuose ir kurortuose, kurie ribojasi su miškais, sumažinti esamų želdynų plotus. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ministro įsakymu galimai neužtikrinamas želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo principas bei Seimo valia dėl esamų želdynų ir želdinių išsaugojimo ir nemažinimo.
Pats S. Gentvilas tikina, kad nauja tvarka pakeitė želdynų tankio skaičiavimo tvarką, tačiau visuomenės gyvenimo kokybė dėl to nenukentės.
Norint pateikti interpeliaciją, reikia surinkti 29 parlamentarų parašus. Opozicijoje yra 67 Seimo nariai. Tačiau siekiant interpeliacijos procedūros metu atstatydinti Vyriausybės narį, būtina turėti ne mažiau kaip 71 Seimo nario balsą.
Todėl panašu, kad nokautuoti minėtų ministrų opozicijai nepavyks, tą, regis, supranta ir ji pati.
Saulius Skvernelis, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, aiškina, kad interpeliacija yra „Seimo Statuto numatyta proga ir galimybė užduoti aktualiausius klausimus ministrui bei išgirsti atsakymus, įvertinti juos“.
„Pirminis tikslas yra visiems labai aiškus ir suprantamas – tiek visuomenei, tiek politikams suprasti, kas vyksta. O ar pavyks ką nors nuimti, apsispręsime Seimo salėje“, – kalbėjo jis.
Valdantieji tikina nesirengiantys aukoti nė vieno ministro. Už juos mūru stoja ir premjerė.
„Pagrindinis argumentas man sprendžiant dėl žmonių Vyriausybėje pakeitimo turbūt būtų, jeigu aš suabejočiau, ar tikslai, kurie keliami ministrui, yra pasiekti. Arba jei pats ministras tuo suabejotų“, – aiškina I. Šimonytė.
VŽ nuomone, nėra ko pernelyg stebėtis aktyvėjančiomis interpeliacijomis – ko gero, sunkiai atrastume bet kurios Seimo kadencijos opoziciją, kuri nesiėmė valdančiųjų skirtų ministrų „patikrinimo“. Viena vertus, gal ir gerai, kad abejones keliantys (ar šiaip opozicijai neįtikę) Vyriausybės nariai gauna papildomą progą atsakyti ne tik į parlamentarus, bet ir į visuomenę dominančius klausimus, paaiškinti savo poziciją, veiksmus ir pan.
Kita vertus, ir kas būtent ir svarbu šiuo metu – ar verta Seimo nariams tokioms procedūroms (su aiškia baigtimi) gaišinti darbo laiką, kai darbotvarkėje surikiuota gausybė išties svarbių darbų? Net jei ir opozicijai labai norisi taip atkreipti visuomenės dėmesį prieš artėjančius savivaldos rinkimus.
