Opozicija inicijuoja interpeliaciją G. Landsbergiui dėl Kaliningrado tranzito

Papildyta politikų komentarais.

„Manau, kad visgi mes turėtume turėti tą formatą, kad galėtume leisti iš Seimo tribūnos ministrui atsakyti į daug klausimų, labai konkrečių ir labai aiškiai“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas sakė, kad opozicinės frakcijos buria konsultacinę grupę, kuri surašys interpeliacijos klausimus ministrui.

„Surinkus informaciją tie tikslūs klausimai tikrai surinks parašus ir socialdemokratų parašai bus ant tos interpeliacijos“, – teigė parlamentaras.

Skubės lėtai

Pasak G. Palucko, paruošti klausimus G. Landsbergiui užtruks apie mėnesį, skubėti šiuo klausimu nereikia, nes Seimo posėdžiai nevyks.

„Rudens sesiją pasitiksime ministro interpeliacija“, – kalbėjo G. Paluckas.

Seimo eilinė rudens sesija prasidės rugsėjo 10 d.

Interpeliaciją šiam ministrui žada paremti ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

„Valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau du kartus buvo pasisakiusi, kad dabartinis užsienio reikalų ministras Lietuvai daro daugiau žalos negu naudos. Interpeliacija, jeigu ji įvyks, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikrai ją palaikys“, – žurnalistams Seime sakė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

„Kaliningrado tranzito nesusipratimas ne tik parodo nekompetenciją šio užsienio reikalų ministro. Bet yra ir kitų klausimų – Kinijos problema. Karas su Kinija, kiek žalos Lietuvai padarė? Toliau – baltarusiškų trąšų skandalas, kuris taip pat mums kainavo reputaciją prieš JAV“, – pridūrė jis.

Nesitiki atsistatydinimo

S. Skvernelis teigė, kad interpeliacijos procedūra siekiama išgirsti atsakymus, kurių Kaliningrado tranzito istorijoje kyla vis daugiau, o ne atstatydinti ministrą iš posto: „Tikslas yra visiems labai aiškus ir suprantamas – tiek visuomenei, tiek politikams labai aiškiai suprasti, kas šioje istorijoje įvyko, tos miglos yra  pakankamai daug ir jos daugėja, o ar pavyks ką nors nuimti, apsispręsime Seimo salėj“, – sakė demokratų lyderis.

„Kaip praktika rodo, jūs puikiai suprantat, kad interpeliacijos, jei valdanti dauguma yra tvirta, jos baigiasi vienodai, bet, nepaisant to, manau, kad tų klausimų kėlimas yra svarbus“, – pažymėjo opozicijos atstovas.

Pateikti interpeliaciją ministrui, prašydami atsakyti į klausimus, gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites į juos atsakyti raštu.

Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma. 

Teigė, kad tranzito klausimas buvo keliamas visais lygiais

Apie interpeliacijos užsienio reikalų ministrui parengimą patvirtinta trečiadienį, iškart po G. Landsbergio susitikimo su opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovais Seime. Šiame susitikime buvo aptartos Kaliningrado tranzito aktualijos. 

„Klausimas buvo keliamas, visais lygiais, nuo Vadovų tarybos, kiek man žinoma, lygiai taip pat aš kėliau, lygiai taip pat ambasadorius kėlė. Kaliningrado klausimas buvo keliamas kaip reikalaujantis ypatingo dėmesio“, – susitikime sakė ministras.

S. Skvernelis jo klausė, ar tiesa, kad svarstant sankcijų Rusijai paketus Lietuvos politikai sąmoningai nusprendė nekelti Kaliningrado klausimo tikintis, kad jis savaime bus išspręstas.

„Dėl Kaliningrado negaliu tokios informacijos patvirtinti, nebuvo nei formalaus, nei neformalaus sprendimo, kad klausimas nebus keliamas“, – atsakydamas S. Skverneliui teigė G. Landsbergis.

„Aš labiausiai norėčiau, kad mes neduotumėm savo priešininkams – tikriems priešininkams, ne oponentams Seime, bet tikriems Lietuvos priešam – papildomų kozirių, aš nenorėčiau suteikti tokios papildomos galimybės“, – po susitikimo žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Žurnalistų klausiamas, ar opozicijos interpeliacija yra vienas tų „papildomų kozirių“, G. Landsbergis atsakė neigiamai.

„Ne, interpeliacija neduoda, duoda skirtingi vertinimai ir negebėjimas atsakyti, koks yra Lietuvos interesas“, – teigė ministras.

„Sunku man sugalvoti, kokį klausimą dar galėčiau atsakyti, man atrodo, tiek ir jūsų klausimus atsakiau, tiek iš šiandien, kiek laiko man skyrė Demokratų frakcija, tuos klausimus atsakiau, – kalbėjo politikas. – Man atrodo, problema yra tai, kad ganėtinai sudėtinga opozicijai ir Seimui, nes ir mūsų koalicijos kolegos (išsako priešingas nuomones – VŽ), yra sudėtinga suformuluoti bendrą poziciją – koks yra lūkestis, ar tų sankcijų turi būti, ar jų neturi būti, ar mes turime vykdyti EK rekomendacija, ar turime nevykdyti EK rekomendacijų“.

„Jei Europos Komisija pati pasako, kad Lietuva, turėdama tą informaciją, viską padarė teisingai, kitaip tariant, patvirtino Vyriausybės poziciją, aš daugiau atsakyti neturiu ką. Aš suprantu, kad galima daryti politinius veiksmus, statutas tai leidžia“, – pridūrė G. Landsbergis.

Pateikė naujas gaires

Apie sankcijų išaiškinimą dėl Kaliningrado tranzito VŽ išsamiau jau rašė, o politologai akcentavo klaidas, kurios buvo padarytos šioje istorijoje.

Opozicinė frakcija pasikvietė užsienio reikalų ministrą paaiškinti situacijos, kai Europos Komisija (EK) pakeitė poziciją dėl Kaliningrado tranzito, bei planuoja kelti ministro atsakomybės klausimą.

Demokratai laikosi pozicijos, kad nauju išaiškinimu EK leidus gabenti sankcionuotas prekes iš Rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą, valstybė „nesugebėjo apginti savo pozicijos šiuo klausimu ir taip buvo sužlugdyta sankcijų esmė“.

Be to, opozicijos parlamentarai sako pasigendantys Užsienio reikalų ministerijos ir Vyriausybės strateginės komunikacijos, kurios nesant Lietuvos žiniasklaida, anot jų, priversta cituoti Rusijos šaltinius, užuot rėmusis Lietuvos pareigūnų informacija.

Komisija praėjusią savaitę pateikė naujas gaires, kuriomis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva anksčiau stabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiu EK sankcijų išaiškinimu.

Tai sukėlė Rusijos pasipiktinimą, o Komisija pranešė ketinanti parengti naujas gaires.