Jūsų bilietas nelaimėjo
VŽ primena: nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas energija“ praėjusį penktadienį (rugpjūčio 5 d.) paskelbė nutraukiantis sutartis su beveik 180.000 fiksuotos kainos planus pasirinkusių klientų ir pasiūlė jiems arba pirkti elektrą biržos kaina, arba pasirinkti kitą tiekėją.
„Mes naikiname fiksuotos kainos planus esamiems ir būsimiems klientams ir visus perkeliame į tiesiogiai su birža susietą planą“, – spaudos konferencijoje sakė Vilius Juraitis, įmonės vadovas.
„Tai reiškia, kad už elektros energiją klientai mokės pagal realias biržos kainas“, – pridūrė jis.
Į tokį sprendimą netruko sureaguoti konkurentai, viešai pateikdami paslaugų teikimo pasiūlymus sutartis keisti nutarusios bendrovės klientams. O Energetikos ministerija kreipėsi į reguliuojančias institucijas, prašydama ištirti susidariusią situaciją.
Dainius Kreivys, energetikos ministras, pareiškė, kad „valstybė gins vartotojus visomis savo dispozicijoje esančiomis priemonėmis“. Pasak jo, nepriklausomų elektros tiekėjų reguliavimą artimiausiu metu ketinama griežtinti – Vyriausybei bus teikiamos įstatymo pataisos, kuriomis būtų didinamas įmonių kapitalo reikalavimas, nustatomos aukštos kompetencijos energetikoje.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius pareiškė, kad bandymas liberalizuoti elektros rinką iki šiol vyko nesėkmingai.
„Galima konstatuoti, kad pirmasis rimtesnis elektros rinkos liberalizavimo proceso egzaminas nebuvo išlaikytas, jo neišlaikė tiek tiekėjas, tiek valstybės institucijos, atsakingos už saugios reguliacinės teisinės bazės kūrimą ir veikiančių tiekėjų priežiūrą“, – sakė jis.
Politikai, stebintys šią neįprastą situaciją elektros rinkoje ir įmonės „Perlas energija“ viražus, įžvelgia sisteminių problemų, ekspertai – nesuvaldytą riziką. Pasak jų, pamatinė rizika tokiai bendrovei – neturinčiai nuosavų elektros gamybos pajėgumų – yra rinkos kainos rizika. Ją derėtų drausti išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, netiesioginėmis apsidraudimo priemonėmis (angl. proxy hedge) ar tiesioginiais sandoriais su energijos gamintojais.
Lietuvos energetikos agentūra atkreipė dėmesį, kad „Perlas energija“ – „naujokai rinkoje, turėjo nedidelį įstatinį kapitalą ir neturėjo savos elektros generacijos pajėgumų“, tačiau siūlė vartotojams mažiausias kainas rinkoje. O kai kainos pakilo daugiau, nei naujokai tikėjosi, nuspręsta vartotojus pasiųsti... į elektros biržą.
Susiklosčiusioje situacijoje labiausiai stebina, kad elektrą, panašu, dabar gali tiekti bet kas: nieko bendro su energetika neturintys lošimo verslo organizatoriai, siuvimo įmonės, žemdirbiai ir pan. Kyla natūralus klausimas: kokie valstybės kriterijai nustatyti tokiai paslaugai ir kas atsakingas už reguliavimą? Ar niekam nerūpi pretendento, siekiančio tapti elektros tiekėju, žinios, patirtis, galiausiai – reputacija?
Šioje gana jautrioje srityje, kaip rodo „Perlas energijos“ pavyzdys, nėra mechanizmų, apsaugančių klientus nuo paslaugos teikėjo diktato. Logika išties keista: „man – tik pelnas“, o „jums – nuostoliai“. Žinia, kad sutartį pasirašė dvi pusės, kurių kiekviena prisiėmė savo rizikos dalį. Vadinasi, „Perlas energija“ neturi teisės elgtis ne pagal sutartį.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba vakar, rugpjūčio 11 d., pranešė, jog „Perlas energijos“ klientams siūlomos sutarties sąlygos dėl vienašališko jos nutraukimo yra nesąžiningos, todėl įmonei nurodyta jų netaikyti. Pasak tarnybos, kitu atveju įmonei grės bauda – esą, jei „Perlas energija“ nesilaikys įsipareigojimo, bendrovei grės bauda iki 3% metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Bet ... ne daugiau kaip 100.000 Eur. Ar akcininkams, kurių lošimo versliukas, regis, klesti, tai padarys įspūdį?
VŽ mato ir kitą šios situacijos pusę – „aukų“ sąskaita formuojasi naujos monopolijos ar reikšmingas galias sukaupusios bendrovės (pvz., „Ignitis grupė“), kurios anksčiau ar vėliau gali pasinaudoti išskirtine padėtimi ir realizuoti savo diktatą. Stebuklų nebūna, kaip ir nebūna monopolistų-altruistų. Taigi, tokios bendrovės kažkada bandys susigrąžinti savo „ištiestos rankos“ investicijas ir išsigryninti naudą. Ar yra numatyti mechanizmai, kad atskiros bendrovės pirmiausia neįgautų per didelės rinkos galios, o taip nutikus, būtų priverstos „nusimesti“ dalį akumuliuoto viršsvorio?
