Laukiame rudens?

Publikuota: 2022-06-13 05:50
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Infliacija euro zonoje nesiliauja šokdinti kainų, tad šalių vyriausybės ieško įvairių būdų, galinčių apmalšinti šį procesą. Preliminariais vertinimais, metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 18%, o kitąmet – 8%. Tai gerokai daugiau, nei pavasarį prognozavo Finansų ministerija (FM) ir Europos Komisija (EK).

Europos Sąjungoje (ES) infliacija neaplenkė nė vienos šalies, euro zonoje metinė infliacija gegužę siekė 8,1%. Tai didžiausias rodiklis nuo pat 1999 m., kai buvo sukurta euro valiuta.  

Neseniai EK sumažino savo ekonomikos augimo prognozes šiems metams nuo žiemą prognozuotų 4% iki 2,7%. Tuo pat metu infliacija siekia rekordines aukštumas ir, kaip prognozuoja Komisija, šiais metais vidutiniškai sieks 6,8%, todėl vis daugiau ekonomistų įspėja, kad iki metų pabaigos Europos ekonomika gerokai sulėtės arba patirs recesiją.

Euro zonos vidurkį lenkia Nyderlandai, Slovakija ir Graikija. Vokietijoje ir Ispanijoje fiksuota infliacija artimesnė euro zonos vidurkiui. Prancūzijoje ir Maltoje ji gerokai mažesnė ir siekia atitinkamai 5,8% ir 5,6%.  

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Baltijos šalys gegužę išliko tarp didžiausią metinę infliaciją fiksavusių valstybių. Pirmauja Estija (20,1%), antroje vietoje – Lietuva (18,5%), trečioje – Latvija (16,4%).

Kainos euro zonoje auga jau 10 mėn. iš eilės ir kol kas nedaug ženklų, kad jos artimiausiu metu mažės, o tai gilina vartotojų pragyvenimo išlaidų krizę ir verčia Europos politikos formuotojus imtis įvairių priemonių, gelbėjant nuo skausmingų infliacijos padarinių, pirmiausia – augančių kainų augimo naštos.

yra apžvelgusi daugumos ES šalių vyriausybių taikomų priemonių kainų šuoliui suvaldyti. 

Viena iš Nyderlandų pasitelktų priemonių – sumažintas PVM energijai, taip pat mažinami akcizai degalams. Minimalias pajamas gaunantiems namų ūkiams skirtos vienkartinės 200 Eur išmokos, ji bus dar didinama.  

Prancūzijos vyriausybė dar nuo lapkričio ėmėsi keleto priemonių, siekdama apsaugoti namų ūkių perkamąją galią. Dujų ir elektros kainos buvo įšaldytos. Įvestas vadinamasis „tarifų skydas“. Visiems gyventojams, kurių pajamos yra mažesnės nei 2.000 Eur per mėnesį į rankas, buvo mokama 100 Eur infliacijos pašalpa.  Nuo balandžio 1 d. taip pat įsigaliojo 15 ct/l nuolaida degalams.

Vokietijoje gegužės pabaigoje patvirtintas antiinfliacinių priemonių paketas, į kurį įeina vienkartinė išmoka kone visiems gyventojams, papildomos išmokos už vaikus ir elektros energijos išlaidų sumažinimas. Taip pat nuspręsta sumažinti, o nuo liepos išvis atsisakyti žaliosios energetikos rinkliavos. Taip pat laikinai atpigintos kelionės viešuoju transportu: mėnesiniai bilietai vasarą miestuose ir regionuose kainuos 9 Eur. Olafas Scholzas, šalies kancleris, sakė, kad prireikus gali būti imtasi ir daugiau priemonių, siekiant pažaboti kainų spaudimą vartotojams.

Austrija pasitvirtino 1,7 mlrd. Eur priemonių planą, kuriame numatytos vienkartinės išmokos namų ūkiams kompensuoti būsto energijos sąnaudas. Dabar šioje šalyje svarstomas papildomas 2 mlrd. Eur pagalbos paketas, kuriame numatyta parama gyventojams naudojantis viešuoju transportu ar privačiu automobiliu.

Visos ES šalys, išskyrus Bulgariją ir Vengriją, pirmiausia pritaikė priemones pažeidžiamiausioms asmenų grupėms. Tačiau daugumoje Europos sostinių mokesčių mažinimo priemonės nebuvo tikslingos, todėl jomis pasinaudojo visi atitinkamų šalių gyventojai, neatsižvelgiant į jų pajamų lygį. Daugiausia tai buvo mokesčių už elektrą ir degalus mažinimas.

Kovo pabaigoje EK leido Ispanijai ir Portugalijai imtis „išskirtinių priemonių“, kad apkarpytų elektros gamybai naudojamų dujų kainas ir sumažintų namų ūkių sąskaitas  

Artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais Europos vyriausybių priemonių rinkinys turėtų plėstis. Analitikai aiškina, kad, pavyzdžiui, Italija ir Ispanija, be kita ko, siekia bendrų Europos veiksmų, kad būtų sukurtos strateginės dujų atsargos ir bendrai perkamos gamtinės dujos. Kitos šalys, pavyzdžiui, Vengrija ir Čekija, nori peržiūrėti anglies dioksido rinką. O Prancūzija nori pakeisti elektros energijos kainos nustatymo Europos mastu taisykles.

Kokių priemonių kainoms pažaboti imasi artimiausi mūsų kaimynai?

Lenkija laikinai iki nulio sumažino PVM pagrindiniams maisto produktams ir tai yra dviejų priemonių, vadinamų „kovos su infliacija skydu“, dalis, į kurias taip pat įeina piniginės išmokos sunkumus patiriantiems namų ūkiams ir benzino, dujų ir elektros energijos mokesčių mažinimas. Taip pat padidintos socialiai pažeidžiamų žmonių pajamos, suteiktos dotacijos energetikos bendrovėms, skirtos papildomos išmokos žemdirbiams. Vyriausybė planuoja pratęsti šias kovos su infliacija priemones.

Latvija nutarė nuo pernai lapkričio iki šių metų pabaigos taikyti 15–20 Eur mėnesines energijos mokesčių subsidijas 150.000 skurdžiausiai gyvenančių ir pažeidžiamų asmenų. Taip pat vyriausybė nustatė kompensacijas dujas vartojantiems gyventojams ir įmonėms. Šalis, kovodama su infliacijos padariniais, paspartino pensijų indeksavimą. Svarstoma galimybė laikinai sustabdyti reikalavimą benzinui ir dyzelinui turėti tam tikrą kiekį biologinių priedų, taip tikintis sumažinti degalų kainas. 

Talinas galvoja apie mažesnius akcizų tarifus, o ne apie biokomponentų degaluose atsisakymą. Estija kartu su Suomija ėmėsi spartaus suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto statybos. Kaip ir Latvija, skyrė papildomas kompensacijas gyventojams dėl padidėjusių energetinių išteklių kainų, nustatė kainos „lubas“ tiek elektrai, tiek gamtinėms dujoms. Sumą viršijančias numatytas „lubas“ dengs valstybė. Estijos vyriausybė taip pat padidino pragyvenimo minimumą trečdaliu. Papildoma parama taip pat bus skiriama žemdirbiams ir / arba žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonėms. Šalyje vis dar svarstomas akcizų tarifų mažinimas ir papildomos PVM lengvatos tam tikroms prekių grupėms.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai skaičiuoja, kad infliacija Lietuvoje šiemet bus didelė dėl smarkiai išaugusių energetikos, maisto, metalų kainų.

Beje, jie dar sausį siūlė Lietuvai kibti į infliacijos „atlapus“ ir pirmiausia pažaboti augančias vartojimo prekių kainas. „Jūsų ekonomikos atsigavimo tempas po pandemijos buvo didelis. Taigi, dar anksčiau kainas augino ir atsigavusi paklausa“, – praėjusią savaitę VŽ aiškino TVF misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia.

Jis teigė matantis infliacijos ir algų spiralės riziką Lietuvoje.

„Suvaldyti infliaciją ir atlyginimų kilimą, kuris pakursto kainų augimą, išliks didžiausias iššūkis artimiausiais mėnesiais“, – mano B. Gracia. Atsižvelgdamas į didelį tarptautinės aplinkos neapibrėžtumą, TVF Lietuvos Vyriausybei rekomenduoja to siekti mažinant biudžeto deficitą kitąmet ir „atsargiai vertinti“ viešojo sektoriaus darbuotojų užmokesčio ir MMA didinimo galimybes.

Fondo atstovas pabrėžė, kad geroji žinia yra tai, jog Lietuva per kelerius metus sulauks reikšmingų ES investicijų – jos padės kompensuoti netekimus iš privataus sektoriaus. „Lietuvos ekonomika turi pakankamai baterijų kovoti su neapibrėžtumais, kylančiais dėl aukštos infliacijos ir karo Ukrainoje sukeltų energetikos ir žaliavų kainų“, – žurnalistams sakė B. Gracia.

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, tikina, kad mūsų šalies Vyriausybė šiuo metu nenumato papildomų priemonių infliacijai mažinti, tačiau rudenį esant poreikiui jas galėtų pasiūlyti.

„Dabartinės prielaidos – kad rudenį infliacija nusistovės ir pradės leistis žemyn. Jei matysime, kad situacija yra kitokia, tuomet rudenį galėtų būti pasiūlytos kažkokios papildomos priemonės, bet pasakyti, kaip tuomet atrodys ekonomika, šiuo metu yra šiek tiek per ankstyva“, – spaudos konferencijoje aiškino ministrė.

Dabar ant stalo guli naujas visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokestis. TVF ekonomistai jam pritaria, tačiau Lietuvos bankas siūlo tobulinti modelį ir progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą. FM variantas – kad būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai.

VŽ nuomone, visiškai suprantama, kad kiekviena ES šalis turi nacionalinį kontekstą, todėl ir priemonės infliacijai pažaboti yra skirtingos. Lietuvos Vyriausybė, anot G. Skaistės, kol kas nieko papildomo šiame fronte nežada – lauks rudens. Mūsų šalis dabar pagal infliacijos lygį yra kone absoliuti ES lyderė – didesnę turi tik Estija. Tad galbūt nevertėtų rištis prie konkretaus sezono, dėliojant prielaidas – išanalizavus kitų valstybių patirtį galima būtų jau dabar atrasti tą aukso viduriuką.   

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

K. Gečas. Dvi realybės: spąstai, į kuriuos nuolat papuola politikai ir verslo vadovai

Stebiu su tranzito į Kaliningrado sritį ribojimu susijusią komunikaciją ir darausi išvadą: eilinį kartą...

Nuomonės
15:23
Spec. aptarnavimo zona Rusijai? 1

Lietuva, taikanti ketvirtojo paketo nuostatas, draudžiančias Rusijai gabenti sankcionuotas prekes per mūsų...

Nuomonės
05:50
Nekviestam „svečiui“ – žarijų duobė

Iš NATO viršūnių susitikimo Madride Lietuva laukia sprendimo dėl Aljanso Rytų flango gynybos stiprinimo. Kol...

Nuomonės
2022.06.29
Pakels vieną antakį? 8

Kone aštuonerius metus brandintas draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis sumomis, regis,...

Nuomonės
2022.06.28
Apie patirtį – puse lūpų

Nors viešai įvairiomis progomis Vyriausybės nariai kalba apie finansinio raštingumo ugdymą, savo asmeniniu...

Nuomonės
2022.06.27
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 13

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
2022.06.26
P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 7

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17
Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras,...

Nuomonės
2022.06.17
Kas vaikams pasako, iš kur atsiranda pinigai

Kas norėtumėte, kad vaikai būtų mokomi apie pinigus: iš kur jie atsiranda ar kur dingsta, o dar geriau – kaip...

Nuomonės
2022.06.16
T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Pasaulis per dvejus metus užsivėrė, atsivėrė ir sugriuvo. Vyriausybės visą šį laiką sprendžia egzistencinius...

Nuomonės
2022.06.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku