Laukiame rudens?

Europos Sąjungoje (ES) infliacija neaplenkė nė vienos šalies, euro zonoje metinė infliacija gegužę siekė 8,1%. Tai didžiausias rodiklis nuo pat 1999 m., kai buvo sukurta euro valiuta.  

Neseniai EK sumažino savo ekonomikos augimo prognozes šiems metams nuo žiemą prognozuotų 4% iki 2,7%. Tuo pat metu infliacija siekia rekordines aukštumas ir, kaip prognozuoja Komisija, šiais metais vidutiniškai sieks 6,8%, todėl vis daugiau ekonomistų įspėja, kad iki metų pabaigos Europos ekonomika gerokai sulėtės arba patirs recesiją.

Euro zonos vidurkį lenkia Nyderlandai, Slovakija ir Graikija. Vokietijoje ir Ispanijoje fiksuota infliacija artimesnė euro zonos vidurkiui. Prancūzijoje ir Maltoje ji gerokai mažesnė ir siekia atitinkamai 5,8% ir 5,6%.  

Baltijos šalys gegužę išliko tarp didžiausią metinę infliaciją fiksavusių valstybių. Pirmauja Estija (20,1%), antroje vietoje – Lietuva (18,5%), trečioje – Latvija (16,4%).

Kainos euro zonoje auga jau 10 mėn. iš eilės ir kol kas nedaug ženklų, kad jos artimiausiu metu mažės, o tai gilina vartotojų pragyvenimo išlaidų krizę ir verčia Europos politikos formuotojus imtis įvairių priemonių, gelbėjant nuo skausmingų infliacijos padarinių, pirmiausia – augančių kainų augimo naštos.

VŽ yra apžvelgusi daugumos ES šalių vyriausybių taikomų priemonių kainų šuoliui suvaldyti. 

Viena iš Nyderlandų pasitelktų priemonių – sumažintas PVM energijai, taip pat mažinami akcizai degalams. Minimalias pajamas gaunantiems namų ūkiams skirtos vienkartinės 200 Eur išmokos, ji bus dar didinama.  

Prancūzijos vyriausybė dar nuo lapkričio ėmėsi keleto priemonių, siekdama apsaugoti namų ūkių perkamąją galią. Dujų ir elektros kainos buvo įšaldytos. Įvestas vadinamasis „tarifų skydas“. Visiems gyventojams, kurių pajamos yra mažesnės nei 2.000 Eur per mėnesį į rankas, buvo mokama 100 Eur infliacijos pašalpa.  Nuo balandžio 1 d. taip pat įsigaliojo 15 ct/l nuolaida degalams.

Vokietijoje gegužės pabaigoje patvirtintas antiinfliacinių priemonių paketas, į kurį įeina vienkartinė išmoka kone visiems gyventojams, papildomos išmokos už vaikus ir elektros energijos išlaidų sumažinimas. Taip pat nuspręsta sumažinti, o nuo liepos išvis atsisakyti žaliosios energetikos rinkliavos. Taip pat laikinai atpigintos kelionės viešuoju transportu: mėnesiniai bilietai vasarą miestuose ir regionuose kainuos 9 Eur. Olafas Scholzas, šalies kancleris, sakė, kad prireikus gali būti imtasi ir daugiau priemonių, siekiant pažaboti kainų spaudimą vartotojams.

Austrija pasitvirtino 1,7 mlrd. Eur priemonių planą, kuriame numatytos vienkartinės išmokos namų ūkiams kompensuoti būsto energijos sąnaudas. Dabar šioje šalyje svarstomas papildomas 2 mlrd. Eur pagalbos paketas, kuriame numatyta parama gyventojams naudojantis viešuoju transportu ar privačiu automobiliu.

Visos ES šalys, išskyrus Bulgariją ir Vengriją, pirmiausia pritaikė priemones pažeidžiamiausioms asmenų grupėms. Tačiau daugumoje Europos sostinių mokesčių mažinimo priemonės nebuvo tikslingos, todėl jomis pasinaudojo visi atitinkamų šalių gyventojai, neatsižvelgiant į jų pajamų lygį. Daugiausia tai buvo mokesčių už elektrą ir degalus mažinimas.

Kovo pabaigoje EK leido Ispanijai ir Portugalijai imtis „išskirtinių priemonių“, kad apkarpytų elektros gamybai naudojamų dujų kainas ir sumažintų namų ūkių sąskaitas  

Artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais Europos vyriausybių priemonių rinkinys turėtų plėstis. Analitikai aiškina, kad, pavyzdžiui, Italija ir Ispanija, be kita ko, siekia bendrų Europos veiksmų, kad būtų sukurtos strateginės dujų atsargos ir bendrai perkamos gamtinės dujos. Kitos šalys, pavyzdžiui, Vengrija ir Čekija, nori peržiūrėti anglies dioksido rinką. O Prancūzija nori pakeisti elektros energijos kainos nustatymo Europos mastu taisykles.

Kokių priemonių kainoms pažaboti imasi artimiausi mūsų kaimynai?

Lenkija laikinai iki nulio sumažino PVM pagrindiniams maisto produktams ir tai yra dviejų priemonių, vadinamų „kovos su infliacija skydu“, dalis, į kurias taip pat įeina piniginės išmokos sunkumus patiriantiems namų ūkiams ir benzino, dujų ir elektros energijos mokesčių mažinimas. Taip pat padidintos socialiai pažeidžiamų žmonių pajamos, suteiktos dotacijos energetikos bendrovėms, skirtos papildomos išmokos žemdirbiams. Vyriausybė planuoja pratęsti šias kovos su infliacija priemones.

Latvija nutarė nuo pernai lapkričio iki šių metų pabaigos taikyti 15–20 Eur mėnesines energijos mokesčių subsidijas 150.000 skurdžiausiai gyvenančių ir pažeidžiamų asmenų. Taip pat vyriausybė nustatė kompensacijas dujas vartojantiems gyventojams ir įmonėms. Šalis, kovodama su infliacijos padariniais, paspartino pensijų indeksavimą. Svarstoma galimybė laikinai sustabdyti reikalavimą benzinui ir dyzelinui turėti tam tikrą kiekį biologinių priedų, taip tikintis sumažinti degalų kainas. 

Talinas galvoja apie mažesnius akcizų tarifus, o ne apie biokomponentų degaluose atsisakymą. Estija kartu su Suomija ėmėsi spartaus suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto statybos. Kaip ir Latvija, skyrė papildomas kompensacijas gyventojams dėl padidėjusių energetinių išteklių kainų, nustatė kainos „lubas“ tiek elektrai, tiek gamtinėms dujoms. Sumą viršijančias numatytas „lubas“ dengs valstybė. Estijos vyriausybė taip pat padidino pragyvenimo minimumą trečdaliu. Papildoma parama taip pat bus skiriama žemdirbiams ir / arba žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonėms. Šalyje vis dar svarstomas akcizų tarifų mažinimas ir papildomos PVM lengvatos tam tikroms prekių grupėms.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai skaičiuoja, kad infliacija Lietuvoje šiemet bus didelė dėl smarkiai išaugusių energetikos, maisto, metalų kainų.

Beje, jie dar sausį siūlė Lietuvai kibti į infliacijos „atlapus“ ir pirmiausia pažaboti augančias vartojimo prekių kainas. „Jūsų ekonomikos atsigavimo tempas po pandemijos buvo didelis. Taigi, dar anksčiau kainas augino ir atsigavusi paklausa“, – praėjusią savaitę VŽ aiškino TVF misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia.

Jis teigė matantis infliacijos ir algų spiralės riziką Lietuvoje.

„Suvaldyti infliaciją ir atlyginimų kilimą, kuris pakursto kainų augimą, išliks didžiausias iššūkis artimiausiais mėnesiais“, – mano B. Gracia. Atsižvelgdamas į didelį tarptautinės aplinkos neapibrėžtumą, TVF Lietuvos Vyriausybei rekomenduoja to siekti mažinant biudžeto deficitą kitąmet ir „atsargiai vertinti“ viešojo sektoriaus darbuotojų užmokesčio ir MMA didinimo galimybes.

Fondo atstovas pabrėžė, kad geroji žinia yra tai, jog Lietuva per kelerius metus sulauks reikšmingų ES investicijų – jos padės kompensuoti netekimus iš privataus sektoriaus. „Lietuvos ekonomika turi pakankamai baterijų kovoti su neapibrėžtumais, kylančiais dėl aukštos infliacijos ir karo Ukrainoje sukeltų energetikos ir žaliavų kainų“, – žurnalistams sakė B. Gracia.

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, tikina, kad mūsų šalies Vyriausybė šiuo metu nenumato papildomų priemonių infliacijai mažinti, tačiau rudenį esant poreikiui jas galėtų pasiūlyti.

„Dabartinės prielaidos – kad rudenį infliacija nusistovės ir pradės leistis žemyn. Jei matysime, kad situacija yra kitokia, tuomet rudenį galėtų būti pasiūlytos kažkokios papildomos priemonės, bet pasakyti, kaip tuomet atrodys ekonomika, šiuo metu yra šiek tiek per ankstyva“, – spaudos konferencijoje aiškino ministrė.

Dabar ant stalo guli naujas visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokestis. TVF ekonomistai jam pritaria, tačiau Lietuvos bankas siūlo tobulinti modelį ir progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą. FM variantas – kad būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai.

VŽ nuomone, visiškai suprantama, kad kiekviena ES šalis turi nacionalinį kontekstą, todėl ir priemonės infliacijai pažaboti yra skirtingos. Lietuvos Vyriausybė, anot G. Skaistės, kol kas nieko papildomo šiame fronte nežada – lauks rudens. Mūsų šalis dabar pagal infliacijos lygį yra kone absoliuti ES lyderė – didesnę turi tik Estija. Tad galbūt nevertėtų rištis prie konkretaus sezono, dėliojant prielaidas – išanalizavus kitų valstybių patirtį galima būtų jau dabar atrasti tą aukso viduriuką.