2022-01-26 06:50

Į infliaciją žvelgiame ramiai?

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai siūlo Lietuvai kibti į infliacijos „atlapus“ – pirmiausia pažaboti augančias vartojimo prekių kainas. Atrodo, kad Vyriausybė tokio plano dar neturi.

TVF antradienį pasisakė po pusantros savaitės trukusio organizacijos ekspertų šalies ekonomikos vertinimo, kurio metu nuotoliniu būdu su šalies institucijomis aptarta Lietuvos ekonominė situacija, perspektyvos bei galimos rizikos.

„Kaip ir kitose šalyse infliacija, tikėtina, bus aukštesnė, nei anksčiau tikėtasi. Kylančios energijos ir maisto kainos pasaulinėse rinkose paskatino infliaciją 2021 m. ir gali kainas palaikyti aukštumose pirmąjį 2022 m. pusmetį“, – ataskaitos santraukoje cituojamas Borja Gracia, TVF misijos Lietuvoje vadovas.

„Nors tikimasi, kad infliacijos augimas sulėtės antrąjį pusmetį, išlieka didelis neapibrėžtumas dėl kainų pokyčių ateityje ir kiek ilgai jos laikysis aukštos, todėl išlieka rizika, kad jos didės labiau, nei laukiama“, – pridūrė B. Gracia.

Metinė infliacija gruodį pasiekė 10,7%. Finansų ministerija (FM) prognozuoja, kad metinė vidutinė infliacija, 2021 m. siekusi 4,5%, šiemet sulėtės iki 4%, o 2023–2024 m. sieks apie 2%.

TVF ekspertai, atkreipę dėmesį į gana palankią Lietuvos ekonominę situaciją, ragina pasinaudoti tokia proga ir imtis spręsti ilgalaikius struktūrinius iššūkius. Tarp jų – sveikatos ir švietimo sistemų gerinimas, socialinės nelygybės ir skurdo mažinimas, žalioji ir skaitmeninė ekonomikos transformacija.

Atkreipiamas dėmesys į viešųjų išlaidų efektyvumą, taip pat didesnį pajamų iš mokesčių mobilizavimą į valstybės biudžetą.

Ką gi siūlo minėto fondo ekspertai? Nieko naujo – jau ne pirmus metus kartojama ta pati mantra: galima plėsti mokesčių bazę, ypač per nekilnojamojo turto (NT) ir aplinkosauginius mokesčius, kurie esą Lietuvoje yra mažesni negu kitose šalyse ir kurie būtų mažiau žalingi Lietuvos ekonomikai.

Iki šiol ne viena Vyriausybė vengė įgyvendinti TVF siūlymus dėl naujų mokesčių, tačiau dabartinė valdančioji dauguma, regis, jų neatsižada.

„Visgi, sėkmingam užsibrėžtų ambicingų tikslų įgyvendinimui reikia užtikrinti papildomus tvarius pajamų šaltinius, kurie būtų mažiau žalingi ūkio augimui“, – aiškina Gintarė Skaistė, finansų ministrė.

Anot Gedimino Šimkaus, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko, LB jau yra pateikęs savo siūlymus dėl NT mokesčio ir yra pasirengęs toliau bendradarbiauti bei teikti ekspertinę analitinę informaciją, padėsiančią politikos formuotojams priimti sprendimus dėl būtinų reformų.

Nors numatoma, kad infliacija Lietuvoje antrąjį šių metų pusmetį sumažės, trumpuoju laikotarpiu TVF įspėja apie galimas rizikas kainų augimui ir akcentuoja poreikį išlaikyti finansinį ir ekonominį stabilumą.  

Ne paslaptis, kad prie gana aukštos infliacijos Lietuvoje prisideda vartojimo prekių, ypač maisto prekių ir energijos, kainų didėjimas. Kaimyninės šalys, pirmiausia – Lenkija, šią problemą ėmė spręsti mažindamos ar net visai panaikindamos PVM kai kurioms prekėms. Ten nuo vasario šešiems mėnesiams atšaukiamas 5% PVM maisto produktams, taip pat trąšoms, o PVM tarifas degalams mažinamas nuo 23% iki 8%.

Jau dabar skaičiuojama, kad, ruošiantis masiškai vykti į kaimyninę šalį apsipirkti, Lenkijos verslininkų kišenes lietuviai papildys nuo kelių šimtų milijonų iki milijardo eurų. Aišku, kad tie emigravę šimtai milijonų neatneš nė cento PVM į mūsų šalies biudžetą.

G. Skaistė sutinka, kad biudžetas pajus tų negautų mokesčių kirtį, tačiau esą „tie netekimai būtų gerokai didesni, jeigu būtų pasirinktas toks tarifas, koks yra pas mūsų kaimynus“.

Ministrės teigimu, Lenkijos rinka yra didesnė, ji turi nepriklausomą valiutą, o PVM mažinimas būtų naudingas ne gyventojams, o prekybininkams.

„Europos Komisijos analizė ne kartą yra parodžiusi, kada tokio tipo ekonomikose kaip Lietuva PVM lengvatos kainų nemažina, tuo tarpu naudą gauna tie verslai, kurie perparduoda tas prekes, – šiuo atveju didieji prekybos centrai“, – vakar aiškino G. Skaistė.

Todėl, pasak ministrės, atsižvelgiant į tokią praktiką, Lietuva nesirinks lenkiško modelio.

VŽ nuomone, gal tuomet reikėtų paskelbti, kokį modelį „rinksis Lietuva“. Jei išvis rinksis. Nėra vilčių ir kad bus atstatytas praėjusios pasaulinės finansų krizės laikais „laikinai“ padidintas PVM. Kol kas maisto prekių kainos Lietuvoje toliau kyla, vartotojus šokdina ir įspūdingos energetikos kainos. Nors FM žada, kad šiemet infliacija sulėtės, atrodo, kad artimiausiu metu gerųjų permainų nematyt. Matyt, ir kitąkart iš TVF sulauksime eilinio deja vu.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791