Neperšokęs vasaros, nesakyk „žiema“
„Europa paskaičiavo, kad šis „vagis“ pavagia daugiau energijos negu šildymas“, – šiomis dienomis skelbia Baltijos šalių žiniasklaida. Tai apie Eurostato duomenis, pasak kurių, Europos Sąjungos valstybėse narėse pastatų šildymo poreikis nuo 1979 iki 2021 m. sumažėjo 11%, bet per tą patį laiką pastatų vėsinimo poreikis išaugo beveik tris kartus. Tiems, kurie iki šiol apsieidavo be vėsinimo, gali tekti skubiai statytis kondicionierius ir planuoti didesnes išlaidas elektrai.
Beje, ateities sandoriai rodo, kad rudenį elektros kainos gali būti tokios pat kaip ir pernai gruodį ir dar didesnės. Kad dujos, artėjant naujam šildymo sezonui, pabrangs, regis, nėra abejojančių. Todėl rekomenduojama padaryti viską, ko reikia, kad energija būtų naudojama taupiai. Pradžiai atlikti energijos vartojimo auditą, vėliau – įdiegti šiame audite įvardytas geriausias energijos efektyvumo didinimo priemones. Nėra kito sprendimo, kaip tik investuoti į jos taupymą. Ir nėra kuo daugiau pasitikėti, kaip savimi.
VŽ patartų šalies Vyriausybei atkreipti dėmesį, kad būtų padaryta viskas, kas įmanoma, jog elektra ir dujos Lietuvoje nebūtų brangesnės nei kaimyninėse šalyse. Kitu atveju gamintojai praras konkurencingumą. Jeigu Europoje energijos kainos visiems pramonininkams bus panašios, tai mūsų įmonių konkurencingumo nenusmukdys.
Tačiau vartojimą jos neabejotinai gali sumažinti. Kai kurie gamintojai teigia, kad dėl ilgalaikių sutarčių kol kas neperkėlė viso žaliavų ir energetikos brangimo į parduodamos prekės kainą. Kai kurie svarsto, kad toks pakėlimas vyks trečiąjį ar ketvirtąjį ketvirtį.
Tai rodo ir Statistikos departamento atliekama įmonių vadovų apklausa – 53% apklaustų bendrovių prognozuoja gaminamos produkcijos brangimą.
Kylanti infliacija mažina vartotojų pasitikėjimo jausmą – remiantis Statistikos departamentu, gegužę Lietuvos gyventojai blogiau nei balandį vertino savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėnesių. VŽ rašė, kad paklausos mažėjimą pirmosios pajuto Skandinavijos įmonės, tačiau dabar užsakymų apimtis mažėja ir kitose Europos šalyse.
Kai kurios prognozės ateičiai išties nėra palankios. Tačiau yra ir gerų žinių. Bent jau vasarai. Vis daugiau gamybininkų prognozuoja gamybos augimą ir mažiau tokių, kurie prognozuoja susitraukimą. Dauguma (70%) įmonių vadovų gegužę gaminamos produkcijos paklausą vertino kaip pakankamą, o dar 2% – kaip per didelę. Prognozuojančių gamybos augimą dalis siekia 36%, o prognozuojančių mažėjimą – 14%. Įmonių, manančių, kad per artimiausius 3 mėnesius eksportas augs, gegužę buvo 29%.
Kad ir ką sakytų skeptikai apie gyventojų pajamų mažėjimą ir vis didesnę dalį pajamų suryjančią infliaciją, niekas nenuneigs, kad pastarąjį dešimtmetį, didėjant darbo užmokesčiui, didėjo ir perkamoji galia.
Tai neabejotinai didelio netikrumo metas, kuris paveiks ir, tiesą sakant, jau veikia visus be išimties. Tačiau, nepaisant didelio neapibrėžtumo, kaip dažnai kartojama versle, svarbiausia – būti greitiems ir lankstiems, išnaudoti šį momentą su protu, tikslingai ir apgalvotai investuoti. Tuomet ir vasara nebus per karšta, ir žiema nesustingdys verslo.
