Saugoti veidą, kurio nėra?
„Jau esu sakęs ir šį kartą dar kartą kartoju, kad mes, būdami NATO nariai, esame įsipareigoję ginti kiekvieną NATO centimetrą. Numatėme, kad sustiprinsime mūsų indėlį stiprinant rytinį NATO flangą, mes sukursime stiprią brigadą, tai aptarėme vieni su kitais ir turėsime dirbti šia kryptimi“, – teigė O. Scholzas.
Pasak prezidento Gitano Nausėdos, brigada yra „vienas iš tikslų, svajonių, apie kurią mes galvojome, laukdami NATO viršūnių susitikimo, praktiškai tampa realybe, kūnu jau šiandien.“ Vilnius tikisi, kad NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride galutinai apsispręs Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuotus tarptautinius batalionus išplėsti iki brigadų.
„Mes nesutiksime su Rusijos diktuojama taika. Rusija privalės išvesti savo karines pajėgas iš Ukrainos“, – kalbėjo vakar O. Scholzas.
Putino mėginimas primesti Ukrainai ir ją remiantiems Vakarams savo sąlygas pastaruoju metu kelia nemažai klausimų apie galimus užkulisinius susitarimus, apie Kremliaus mėginimus įvaryti pleištą į sąjungininkų vienybę etc. Todėl ir Vokietijos kanclerio vakar buvo paklausta, kaip jis vertina Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono pareiškimus, kad, siekiant diplomatinio sutarimo su karą Ukrainoje sukėlusia Maskva, nereikėtų „žeminti Rusijos“, kad esą reikia išsaugoti Putino veidą ir pan.
Primename, kad Vokietijos vadovas ir pats sulaukė kritikos, kai neseniai prisijungė prie nuostabą keliančio E. Macrono telefoninio „pomėgio“ šnekučiuotis su Putleriu. Į ganėtinai konkretų klausimą Vokietijos kancleris Vilniuje atsakė gana abstrakčiai, o jei tiksliau – neatsakė.
Užtat tvirtą nuomonę apie agresoriaus „emocinės gerovės išsaugojimą“ turi Baltijos šalių atstovai, pareiškę, kad negali būti jokio dialogo ar bendradarbiavimo, jokio nuolaidžiavimo ar pataikavimo teroristinei valstybei. Nei ji, nei jos vadovas veido nebeturi – kaip neturi jokių vertybių, juolab – garbės.
„Mes patys ne kartą kartojome, kad Rusija seniai peržengė tas raudonas linijas, kurios yra priimtos tarp civilizuotų valstybių XXI amžiuje, ir bet kokios mūsų pastangos išsaugoti Rusijos veidą yra sunkiai suvokiamos, nes mes tada elgiamės nenuosekliai savo pačių atžvilgiu. Sakydami, kad turi būti ryžtingas ir vieningas atsakas į Rusijos agresiją, mes patys mėginame per užpakalines duris patekti pas Putiną, kalbėtis su juo, įtikinėti, prašyti ir tokiu būdu savotiškai legitimizuoti jį“, – teigė G. Nausėda.
„Nuolaidžiavimas yra blogiausia ir turėtume pasimokyti iš Antrojo pasaulinio karo istorijos. (...) Rusai turi išmokti pralaimėti, jie privalo pralaimėti, tada mes galėsime pasikalbėti. Ne mūsų pareiga padėti nusikaltėliui išvengti pažeminimo,“ – tvirtą nuostatą yra išdėstęs Edgaras Rinkevičius, Latvijos užsienio reikalų ministras.
„Ar besaugodamas V. Putino fizionomiją ir, tikėtina, taip pat galvodamas apie artėjančius parlamento rinkimus Prancūzijoje, E. Macronas galvoja apie savo veido išsaugojimą tarp NATO bei ES partnerių? Taip, Ukrainos negina NATO sutarties 5-asis straipsnis. Tačiau, tokia dabartinė Prancūzijos retorika, kelia klausimą, kaip reaguotų Prancūzija, jei būtų užpultos, pavyzdžiui, Baltijos valstybės. Koks būtų tada poreikis saugoti V. Putino veidą, bijant tolimesnės agresijos“, - klausia LRT Radijuje politologė Rima Urbonaitė.
„Nelabai suprantu, kas tai yra Rusijos pažeminimas. Kokios Rusijos? Apie ką mes kalbame? Apie tai, kad visus šiuos metus, daugiau nei 8 metus, jie žudė mūsų žmones. Apie ką mes kalbame? Net nemanau, kad Ukraina yra žeminama, nes tai yra silpna pozicija. Niekas mūsų nežemina, mus žudo. Todėl mes taip pat neketiname nieko žeminti, o atsakysime tuo pačiu įrankiu", - vakar interviu „Financial Times“ į Prancūzijos vadovo teiginius atsakė Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas.
„V. Putinas derėsis tik tada, kai jo kariuomenė nebegalės toliau žygiuoti į priekį, pažeminta ar ne. E. Macronas turėtų sutelkti dėmesį į tokios sąlygos sukūrimą“, – sekmadienį rašė buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelis McFaulas.
Didesnį absurdą, kaip siūlymas saugoti kruvino agresoriaus „veidą“, sunku sugalvoti. Tipas, pažeidęs visus tarptautinius susitarimus ir įsipareigojimus, užsimanęs perbraižyti Europos žemėlapį, pasiuntęs savo galvažudžius žudyti taikios kaimyninės šalies žmones, nusipelno tik vieno – bausmės už nusikaltimus žmogiškumui.
Ukrainos grūdus vagiantys ir jų eksportą stabdantys okupantai šiomis dienomis staiga pasišovė dar ir pademonstruoti apgaulingą „humanizmą“: ukrainiečiai lai išminuoja savo pakrantes, išplukdo grūdus, o jų laivus kelionėje „saugotų“ (! ) rusų karo laivynas. Saugotų nuo ko? Nuo jų pačių, nuo orkų? Dalis kurių tuo metu pagaliau prasigautų iki Ukrainos pietinių pakrančių.
Eilinį kartą išvydome tikrąją Putlerio ir jo sėbrų politikos esmę: klastą, melą, šantažą. Krokodilo ašaras liedami dėl pačių vykdomo bado grėsmės, patys raketomis Ukrainoje naikina grūdų elevatorius. „Denacifikuoja“? „Demilitarizuoja“?
VŽ nuomone, nenuostabu, kad, girdint pavojingas „gailestingumo“ užuominas iš Paryžiaus, Lietuvai ir artimiausioms kaimynėms kyla įvairių abejonių. Jei dabar tūpinėsime aplink Putlerį, laužydami galvas, kaip gi karą sukėlusiam rusofašistui išsiropšti iš atmatų duobės nesusitepus, jis, makroninės ir jam pritariančių politikų užuojautos paakintas, neilgai trukus pasiųs savo gaujas naujiems „žygiams“. Naujomis kryptimis.
Teisus Lietuvos prezidentas: iliuzijų dėl šios šalies nebeliko niekam. Todėl būtina suvokti, kad Rusijos karinė grėsmė niekur nedings, – ji išliks ilgalaike grėsme visai euroatlantinei erdvei, tad NATO privalo formuoti tvirtą savo atsaką ir stiprinti savo gynybą. Negali būti jokio dialogo ar bendradarbiavimo, jokio nuolaidžiavimo ar pataikavimo šiai teroristinei valstybei. Vakarai turi siekti griežto demokratinio pasaulio atsako – sankcijų, atsakomybės už įvykdytus karo nusikaltimus ir visiškos izoliacijos.
