O. Scholzas: Vokietija pasirengusi didinti karinį buvimą Lietuvoje
Pranešimas papildytas O. Scholzo citatomis.
„Baltijos šalys yra ypač jautrioje saugumo situacijoje – NATO priešakinėje linijoje. Maksimali parengtis ir sustiprintos pajėgos mūsų regione yra viso Aljanso saugumo garantas. Sutarėme, kad būtina stiprinti gynybinius pajėgumus Baltijos šalyse didinant dislokuotų karių skaičių, stiprinant oro ir jūros gynybą“, – per bendrą spaudos konferenciją sakė Gitanas Nausėda.
G. Nausėda bendros spaudos konferencijos su Latvijos, Estijos ir Vokietijos vadovais teigė, kad Lietuva yra pasirengusi priimti daugiau sąjungininkų pajėgų.
„Jau šiame artėjančiame NATO viršūnių susitikime Lietuva laukia savo saugumo sustiprinimo“, – teigė G. Nausėda.
Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, patvirtino, kad Aljanso narės yra įsipareigojusios ginti kiekvieną NATO centimetrą.
„Jau esu sakęs ir šį kartą dar kartą kartoju, kad mes būdami NATO nariai esame įsipareigoję ginti kiekvieną NATO centimetrą. Numatėme, kad sustiprinsime mūsų indėlį stiprinant rytinį NATO flangą, mes sukursime stiprią brigadą, tai aptarėme vieni su kitais ir turėsime dirbti šia kryptimi“, – teigė O. Scholzas.
Vilnius tikisi, kad NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride galutinai apsispręs Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuotus tarptautinius batalionus išplėsti iki brigadų.
Lietuvoje NATO batalionui vadovauja Vokietijos kariai.
G. Nausėda: iliuzijų neliko
Lietuvos vadovas susitikime su O. Scholzu ir kitais dviem Baltijos šalių premjerais teigė tikintis, kad, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, iliuzijų dėl šios šalies nebeliko niekam. Lietuvos prezidentas pabrėžė, jog būtina suvokti, kad Rusijos karinė grėsmė niekur nedings, – ji išliks ilgalaike grėsme visai euroatlantinei erdvei, todėl NATO privalo formuoti tvirtą savo atsaką ir stiprinti savo gynybą.
Pasak G. Nausėdos, negali būti jokio dialogo ar bendradarbiavimo, jokio nuolaidžiavimo ar pataikavimo šiai teroristinei valstybei. Šalies vadovas teigė, kad Vakarai turi siekti griežto demokratinio pasaulio atsako – sankcijų, atsakomybės už įvykdytus karo nusikaltimus ir visiškos izoliacijos.
Vokietijos kancleris vizito Vilniuje metu taip pat pranešė, kad Vokietija steigia specialų 100 mlrd. Eur vertės fondą, kuriuo ketinama pagerinti Vokietijos karinį pasirengimą. Paklaustas apie skambučius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, O. Scholzas pakartojo jau ne kartą sakytą teiginį, kad Rusija nediktuos taikos Ukrainoje.
„V. Putinas šiuo karu pasiekė tik tai, kad NATO dar labiau sustiprėjo, mes stipriname rytinį NATO flangą prie Baltijos jūros. Suomija ir Švedija taip pat nori prisijungti prie NATO. Mes daromės stipresni ir vieningesni. Ta bendra žinia, kurią V. Putinui siunčiame, kad jam tikrai nepavyks užgrobti Ukrainos. Mes nesutiksime su Rusijos diktuojama taika. Rusija privalės išvesti savo karines pajėgas iš Ukrainos“, – kalbėjo O. Scholzas.
Pasak Vokietijos kanclerio, kadangi V. Putinui nepavyko užgrobti visos Ukrainos, jis tęsia brutalų karą ir stengiasi bent ką nors pasiekti.
O. Scholzas teigė, kad rezultatą duos ir Rusijai įvestos sankcijos. Anot jo, šios sankcijos nublokš tos valstybės ekonomiką dešimtmečius atgal.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis savo ruožtu teigė, kad V. Putinas dėl taikos ims kalbėtis, kai supras, kad pralaimi.
Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, Vakarų pastangos „išsaugoti Rusijos veidą“ yra sunkiai suvokiamos, nes „tada elgiamės nenuosekliai savo pačių atžvilgiu“.
„Sakydami, kad turi būti ryžtingas ir vieningas atsakas į Rusijos agresiją mes patys mėginame per užpakalines duris patekti pas V. Putiną, kalbėtis su juo, įtikinėti, prašyti jį ir tokiu būdu savotiškai legitimizuojame jį“, – per spaudos konferenciją sakė jis, atsakydamas į klausimą apie kai kurių Vakarų lyderių bandymus kalbėtis su Rusijos prezidentu.
Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas tvirtino, jog kalbėti ir padėti privalu Ukrainai, o ne Rusijai.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, palaikantis su V. Putinu ryšį telefonu, yra paraginęs Europos lyderis vengti pažeminti Rusiją.
Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris ir kai kurie Vakarų politikai anksčiau tvirtino, kad Ukraina turėtų atiduoti dalį savo teritorijos Rusijai, jog užbaigtų Maskvos invaziją.
