O. Scholzas: Vokietija pasirengusi didinti karinį buvimą Lietuvoje

Publikuota: 2022-06-07
Atnaujinta 2022-06-07 14:39
Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, ir Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas susitikimo Vilniuje metu. Roberto Dačkaus / Prezidentūros nuotr.
svg svg
Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, ir Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas susitikimo Vilniuje metu. Roberto Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Reaguojant į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, būtina stiprinti gynybinius pajėgumus didinant karių skaičių Baltijos šalyse, po susitikimo Vilniuje pranešė Lietuvos prezidentas ir Vokietijos kancleris. Olafas Scholzas antradienį lankydamasis Vilniuje patvirtino, kad Vokietija yra pasirengusi stiprinti NATO karinį buvimą Lietuvoje iki brigados lygmens.

Pranešimas papildytas O. Scholzo citatomis. 

„Baltijos šalys yra ypač jautrioje saugumo situacijoje – NATO priešakinėje linijoje. Maksimali parengtis ir sustiprintos pajėgos mūsų regione yra viso Aljanso saugumo garantas. Sutarėme, kad būtina stiprinti gynybinius pajėgumus Baltijos šalyse didinant dislokuotų karių skaičių, stiprinant oro ir jūros gynybą“, – per bendrą spaudos konferenciją sakė Gitanas Nausėda.

G. Nausėda bendros spaudos konferencijos su Latvijos, Estijos ir Vokietijos vadovais teigė, kad Lietuva yra pasirengusi priimti daugiau sąjungininkų pajėgų. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Jau šiame artėjančiame NATO viršūnių susitikime Lietuva laukia savo saugumo sustiprinimo“, – teigė G. Nausėda. 

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, patvirtino, kad Aljanso narės yra įsipareigojusios ginti kiekvieną NATO centimetrą.

„Jau esu sakęs ir šį kartą dar kartą kartoju, kad mes būdami NATO nariai esame įsipareigoję ginti kiekvieną NATO centimetrą. Numatėme, kad sustiprinsime mūsų indėlį stiprinant rytinį NATO flangą, mes sukursime stiprią brigadą, tai aptarėme vieni su kitais ir turėsime dirbti šia kryptimi“, – teigė O. Scholzas.

Vilnius tikisi, kad NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride galutinai apsispręs Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuotus tarptautinius batalionus išplėsti iki brigadų.

Lietuvoje NATO batalionui vadovauja Vokietijos kariai. 

G. Nausėda: iliuzijų neliko 

Lietuvos vadovas susitikime su O. Scholzu ir kitais dviem Baltijos šalių premjerais teigė tikintis, kad, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, iliuzijų dėl šios šalies nebeliko niekam. Lietuvos prezidentas pabrėžė, jog būtina suvokti, kad Rusijos karinė grėsmė niekur nedings, – ji išliks ilgalaike grėsme visai euroatlantinei erdvei, todėl NATO privalo formuoti tvirtą savo atsaką ir stiprinti savo gynybą.

Pasak G. Nausėdos, negali būti jokio dialogo ar bendradarbiavimo, jokio nuolaidžiavimo ar pataikavimo šiai teroristinei valstybei. Šalies vadovas teigė, kad Vakarai turi siekti griežto demokratinio pasaulio atsako – sankcijų, atsakomybės už įvykdytus karo nusikaltimus ir visiškos izoliacijos.

Vokietijos kancleris vizito Vilniuje metu taip pat pranešė, kad Vokietija steigia specialų 100 mlrd. Eur vertės fondą, kuriuo ketinama pagerinti Vokietijos karinį pasirengimą. Paklaustas apie skambučius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, O. Scholzas pakartojo jau ne kartą sakytą teiginį, kad Rusija nediktuos taikos Ukrainoje. 

„V. Putinas šiuo karu pasiekė tik tai, kad NATO dar labiau sustiprėjo, mes stipriname rytinį NATO flangą prie Baltijos jūros. Suomija ir Švedija taip pat nori prisijungti prie NATO. Mes daromės stipresni ir vieningesni. Ta bendra žinia, kurią V. Putinui siunčiame, kad jam tikrai nepavyks užgrobti Ukrainos. Mes nesutiksime su Rusijos diktuojama taika. Rusija privalės išvesti savo karines pajėgas iš Ukrainos“, – kalbėjo O. Scholzas.

Pasak Vokietijos kanclerio, kadangi V. Putinui nepavyko užgrobti visos Ukrainos, jis tęsia brutalų karą ir stengiasi bent ką nors pasiekti.

O. Scholzas teigė, kad rezultatą duos ir Rusijai įvestos sankcijos. Anot jo, šios sankcijos nublokš tos valstybės ekonomiką dešimtmečius atgal.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis savo ruožtu teigė, kad V. Putinas dėl taikos ims kalbėtis, kai supras, kad pralaimi.

Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, Vakarų pastangos „išsaugoti Rusijos veidą“ yra sunkiai suvokiamos, nes „tada elgiamės nenuosekliai savo pačių atžvilgiu“.

„Sakydami, kad turi būti ryžtingas ir vieningas atsakas į Rusijos agresiją mes patys mėginame per užpakalines duris patekti pas V. Putiną, kalbėtis su juo, įtikinėti, prašyti jį ir tokiu būdu savotiškai legitimizuojame jį“, – per spaudos konferenciją sakė jis, atsakydamas į klausimą apie kai kurių Vakarų lyderių bandymus kalbėtis su Rusijos prezidentu.

Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas tvirtino, jog kalbėti ir padėti privalu Ukrainai, o ne Rusijai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, palaikantis su V. Putinu ryšį telefonu, yra paraginęs Europos lyderis vengti pažeminti Rusiją.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris ir kai kurie Vakarų politikai anksčiau tvirtino, kad Ukraina turėtų atiduoti dalį savo teritorijos Rusijai, jog užbaigtų Maskvos invaziją.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

B. Johnsonas ragins NATO sąjungininkes didinti išlaidas gynybai

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas per NATO viršūnių susitikimą Madride ragins...

Antradienį nustatyta 460 naujų COVID-19 atvejų

Lietuvoje antradienį nustatyta 460 naujų COVID-19 atvejų, fiksuota viena mirtis, rodo trečiadienį paskelbti...

Ar verta skaitmeninius sprendimus migruoti į „debesį“? Verslo tribūna

JAV technologinių tyrimų ir konsultacijų įmonės „Gartner“ atliktas tyrimas rodo, kad iki 2025 m. bendrovių...

JAV: Turkija negavo nuolaidų už Švedijos ir Suomijos narystės NATO palaikymą

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, jog Turkijai nebuvo suteikta jokių nuolaidų, kad ji nebeprieštarautų...

Auga Aerokosmoso duomenų centro kuriamų sprendimų ir technologijų paklausa Verslo tribūna

Praėjusiais metais Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio aviacijos...

Nekviestam „svečiui“ – žarijų duobė

Iš NATO viršūnių susitikimo Madride Lietuva laukia sprendimo dėl Aljanso Rytų flango gynybos stiprinimo. Kol...

Nuomonės
05:50
NATO lyderiai susirinko į svarbiausią dešimtmečio susitikimą – gerų žinių tikisi ir Lietuva Premium

Trečiadienį laukiama intensyvios NATO viršūnių susitikimo dienos. Sąjungininkai dvi dienas diskutuos apie...

Tarp Vilniaus ir Briuselio įsiliepsnojo disputas dėl Kaliningrado Premium 17

Kai Lietuva pradėjo stabdyti rusiškų metalų tranzitą į Kaliningradą, tuo pilna apimtimi įgyvendindama ES...

Neįtikėtini paralelinio importo nuotykiai Rusijoje Premium

Nutrūkus logistikos grandinėms tarp Rusijos ir Vakarų, šalies vyriausybė leido paralelinį importą – įvežti...

Pramonė
05:45
Pasiektas susitarimas: Turkija pritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO 1

Antradienio vakarą buvo pasiektas susitarimas tarp Turkijos ir Švedijos bei Suomijos lyderių, turėsiantis...

Verslo aplinka
2022.06.28
Vokietija: žaliosios elektros lenktynės su dujomis ir atomu Premium

Vokietijoje nėra tiek saulėtų dienų kiek Pietų Europoje, tačiau vasarą saulės elektrinės lenkia dujomis...

Pramonė
2022.06.28
M. Draghi sako išgirdęs pirmininko patikinimą, kad V. Putinas nedalyvaus G20

Italijos premjeras Mario Draghi antradienį sakė, kad Indonezijos prezidentas, Didžiajam dvidešimtukui (G20)...

Verslo aplinka
2022.06.28
Verslų gelbėjimas valstybiniam investuotojui tampa vis brangesnis

Pagalbos verslui fondo komanditorius „Valstybės investicinis kapitalas“ išplatino 25 mln. Eur obligacijų...

Rinkos
2022.06.28
Ministerijos ir teisėsaugos institucijos gavo pranešimus apie sprogmenis 2

Antradienio popietę 13 ministerijų ir Vilniuje įsikūrusių teisėsaugos institucijų elektroniniu paštu gavo...

Verslo aplinka
2022.06.28
NKSC: kibernetinės atakos tęsiasi, bet jų mastas mažesnis

Kibernetinės atakos prieš Lietuvos valstybines institucijas, verslą antradienį tęsiasi, tačiau jų mastas kiek...

Verslo aplinka
2022.06.28
Nepaprastoji padėtis Lietuvoje pratęsta iki rugsėjo vidurio

Dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje Lietuvoje nepaprastoji padėtis pratęsta iki rugsėjo vidurio.

Verslo aplinka
2022.06.28
Padaugėjus užsikrėtimų ES šalys pratęsė COVID-19 pažymėjimų naudojimą

Europos Sąjungos šalys antradienį pritarė tam, kad būtų metams pratęstas ES skaitmeninių COVID pažymėjimų...

Verslo aplinka
2022.06.28
E. Macronas susilaikė nuo Rusijos įvardijimo teroristine valstybe 1

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė nevadinsiąs Rusijos „terorizmą remiančia...

Verslo aplinka
2022.06.28
B. Johnsono siekis perrašyti „Brexit“ taisykles įveikė pirmąją kliūtį

Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Boriso Johnsono siekis atsikratyti kai kurių su Europos Sąjunga...

Verslo aplinka
2022.06.28
Teismas vėl atmetė 240 mln. Eur vertės Lietuvos ieškinį „Veolia“

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį dar kartą atmetė daugiau nei 240 mln. Eur vertės valstybės ieškinį...

Pramonė
2022.06.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku