Krokodilo ašarų purslai
Pasaulis jau suvokė, kad po vasario 24-osios jis jau niekada nebebus toks pat. Tai liečia ir ekonomiką, pirmiausia – Rusijos. Ji, atkirsta nuo didelės dalies tarptautinių tiekimo grandinių, neišvengiamai praras savo pozicijas įvairiose prekių rinkose. Vienas iš pretendentų į atsilaisvinusią vietą – Kazachstanas.
Apie tai kalba Vadimas Novikovas, ekonomistas, antimonopolinės politikos ir taikomosios mikroekonomikos ekspertas, 2022 m. emigravęs iš Rusijos į Kazachstaną. Jis prognozuoja, kad šioje šalyje prieglobstį ras didelė dalis iš Rusijos pabėgusių įmonių.
Svarbus argumentas Kazachstano naudai yra ekonominio išsivystymo lygis.
„Iš visų buvusių sovietinių respublikų (išskyrus Baltijos šalis, kurios yra ES) Rusijos vidutinis BVP vienam gyventojui iki šiol buvo didžiausias. Antroje vietoje pagal BVP vienam gyventojui 2021 m. esantis Kazachstanas, TVF duomenimis, nuo Rusijos atsilieka tik 10%, taigi pagal ekonominį išsivystymą prilygsta jai. Remiantis dabartinėmis ekonominėmis prognozėmis, Kazachstanas perims lyderio pozicijas jau šiais metais. TVF balandžio prognozėmis, 2022 m. Rusijos BVP sumažės 8,5%, o Kazachstano BVP padidės 2,3%. Rusijos banko prognozėje numatomas dar didesnis, iki 10%, šalies nuosmukis“, – estiškame portale „Delovyje vedomosti“ skaičiuoja ekonomistas.
Kazachstano pranašumus rodo ir ankstesnės investicijų tendencijos. Tarp posovietinių šalių Kazachstanas užima antrąją vietą pagal per nepriklausomybės metus sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI), o vienam gyventojui tenkantis TUI rodiklis yra daug kartų didesnis nei Rusijoje ir nusileidžia tik Baltijos šalims.
Atskiras svarbus aspektas yra paskelbtas politinės sistemos liberalizavimas. Kovą prezidento kalboje buvo paskelbtas „Naujojo Kazachstano“ („Zhaa Kazakhstana“) kursas, kuriame konkurencija taps ekonomikos ir politikos pagrindu. Vykdant reformas buvo pakeistas valdančiosios partijos pavadinimas, prezidentas atsistatydino iš jos vadovo pareigų, supaprastintas partijos formavimas, panaikinta mirties bausmė ir planuojama įsteigti konstitucinį teismą. Pasak V. Novikovo, skeptikai mano, kad siūlomų priemonių nepakanka. Šiuo atžvilgiu galima pažymėti tik vieną dalyką: skelbiamas kursas daugeliu atžvilgių yra priešingas dabartinei Rusijos valdžios retorikai ir praktikai.
Valdžios institucijos teigia, kad Kazachstanas nepadės apeiti antirusiškų sankcijų ir nepripažins apsišaukėliškų „respublikų“ DNR ir LNR. Kazachstanas pareiškia įsipareigojimą laikytis JT sprendimų dėl Ukrainos.
Tuo tarpu vis labiau Vakarų sankcijų spaudžiamas ir ekonominėn duobėn slenkantis Kremlius, dar neseniai neigęs jų poveikį šalies ekonomikai, imasi rangytis it šliužas priminta uodega ir manipuliuoti jam įprastais metodais: melu, šantažu, grasinimais ir pan.
Maskva tikina, kad yra pasirengusi „reikšmingai prisidėti“ užkertant kelią gresiančiai pasaulinei maisto krizei, jei Vakarai atšauks dėl karo Ukrainoje jai įvestas sankcijas. Taip ketvirtadienį telefonu Putinas kalbėjo Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghi.
Pažodžiui: „V. Putinas pabrėžė, kad Rusijos Federacija yra pasirengusi reikšmingai prisidėti prie maisto krizės įveikimo eksportuodama grūdus ir trąšas, jei Vakarai panaikins politiškai motyvuotus apribojimus“, – nurodė Kremlius pranešime.
Sarkazmo porcija netruko atskrieti iš JAV. „Dabar jie naudoja ekonomines priemones kaip ginklus. Jie naudoja maistą kaip ginklą. Jie naudoja ekonominę pagalbą kaip ginklą. Manau, tai neturėtų stebinti, nes jie kaip ginklą naudoja viską, įskaitant melą ir informaciją“, – sakė Johnas Kirby, Gynybos departamento atstovas spaudai.
Apsimelavę iki panagių rusai dar aiškina, kad jie išgelbėtų pasaulį nuo bado. Kuo? Nebent milijonais tonų kviečių, pavogtais iš Ukrainos.
Dabar Putleris su savo orkais lieja krokodilo ašaras, pranašaudamas badą skurstančiose šalyse. Tai gal patys ukrainiečiai sukvietė rusų karinius laivus užblokuoti visus savo šalies uostus?
Tapti bado nešėjais rusofašistai moka – išmoko iš sovietinių senelių, XX amžiuje dirbtinio Holodomoro metu badu numarinusių milijonus ukrainiečių. Vien už tai, kad jie – ukrainiečiai.
Dabar imperijos karūną sapnuojantis diktatorius, grobdamas svetimas žemes ir žudydamas laisvos civilizuotos šalies gyventojus, kažką vapalioja apie „reikšmingą prisidėjimą prie maisto krizės“. Tipiškas įkaitus grobiančių teroristų stilius: arba peilis prie gerklės, arba pinigai. Kremlinų atveju – atšaukite sankcijas. Kitaip – ką nors numarinsime badu.
Potekstė negudri: atšaukite sankcijas ir leiskite mūsų orkams toliau nekliudomai raikyti sau Ukrainą. Įdomu būtų kada nors suprasti: negi jie tikrai mano, kad kažkas normaliame pasaulyje tiki šia melo, agresijos, klastos ir neapykantos laisvajam pasauliui persunkta šalimi, jos politikais, jos zombiais paverstais gyventojais?
Apie pavojų perspėjo ir Lietuvoje viešėjęs Atviros Rusijos fondo vadovas Michailas Chodorkovskis. Jo nuomone, jei Vakarai ieškos žmogaus, kuris atsistos vietoje Putino ir bus „geruoju rusų caru“ arba mėgins susitarti su Putinu, kad „tu sustok ir mes toliau su tavimi draugausime“, viskas baigsis nauju karu.
„Galbūt su maža pertrauka, o galbūt – be jokios pertraukos. Tai – neišvengiamybė. Todėl Vakarams ir mums, rusams, teks priimti sunkų sprendimą, apie kurį nedrįsau kalbėti iki vasario 24 d.“, – sakė jis. M. Chodorkovskis tikina, kad Rusija turi būti padalyta į regionus, joje privalo nelikti prezidento posto, tik parlamentas.
„Federalinis centras turi atstovauti regionams. Tik tokiu atveju, jei Rusija bus padalyta į regionus, imperinė intencija dings, nes regionų elitams nereikės legitimumo dėl išorės priešo. O tam vadinamajam carui – bet kuriam – išorės priešas visada bus reikalingas“, – kalbėjo jis.
VŽ nuomone, galima sutikti su Rusijos opozicijos veikėju, kad užpuldamas Ukrainą Putleris padarė dramatišką klaidą. Jo šalis padarinius jaus dar ne vieną dešimtmetį. Tačiau nereikia turėti iliuzijų – Vakarai negali nė minutei atsipalaiduoti ir patikėti nors vienu Putlerio žodžiu. Rusija, kuri, jei tokia ir liks, tyliai pastovėjusi kamputyje, po kurio laiko vėl savo laukinės ordos gaujomis veršis gvieštis svetimų žemių. Vien šio diktatoriaus žlugimo negana – Rusija privalo pasikeisti iš esmės. Katalizatoriumi tam gali tapti ryžtinga, vieninga ir principinga Vakarų politika.
