„Nematomi“ matomo sąrašo herojai
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ) numato, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu jis neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai įstatymų nustatyta tvarka jis privalėjo tą padaryti; veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.
Teisė eiti vadovo pareigas taip pat gali būti apribota, jeigu įmonė dalyvavo karteliniame susitarime arba piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, o tokios įmonės vadovas prisidėjo prie pažeidimų padarymo.
Greta šių apribojimų vadovui taip pat gali būti skiriama bauda iki 14.481 Eur.
Teisininkai aiškina, kad bendrovės į sąrašą įtrauktą fizinį asmenį privalo nedelsiant atšaukti iš vadovo ar kolegialaus valdymo organo pareigų.
Įdomu tai, kad dalies vadovų, kurių veikla apribota, „Creditinfo Lietuva“ ataskaitose yra, o Registrų centro (RC) sąraše – ne. Pasirodo, RC pateiktame sąraše yra konkretūs asmenys, kuriems teismas JANĮ nustatyta tvarka apribojo teisę eiti vadovo pareigas, tuo tarpu privačios bendrovės savo kaupiamus sąrašus įprastai papildo informacija, kuri reikalinga įvertinti įmonės kreditingumą, statusą, reputaciją. Tai - pagalba pasirenkant tinkamus verslo partnerius rinkoje.
Su realia situacija susidūrę teisininkai stebisi minėto įstatymo nepaisymu, tiksliau – kaip minėtas RC sąrašas (ne)veikia praktikoje.
„Dabar turime vieną tokį įdomų atvejį – asmuo yra įtrauktas į vadovų sąrašą, kuriems draudžiama eiti pareigas. Matome tą įrašą Registrų centre, bet praktikoje tas absoliučiai nesuveikia, nes jis ir dirba šioje pozicijoje“, - VŽ pasakoja Paulius Markovas, „Cobalt“ partneris, Bankroto ir restruktūrizavimo praktikos grupės vadovas.
Pasak jo, tokia situacija atrodo labai keistai: nėra absoliučiai jokio mechanizmo, kaip tą asmenį, liaudiškai tariant, „iškrapštyti“ iš posto, nes tą turėtų inicijuoti ir padaryti akcininkai ar valdyba – priklausomai nuo įmonės įstatų.
Keista ir tai, kad savo atsakomybės ir pareigos nesupranta tie, kurie tokį asmenį skiria vadovu.
Džiuginta Balčiūnė, advokatų kontoros ILAW LEXTAL partnerė, įmonių teisės grupės vadovė, stebisi: nors numatyta, kad Juridinių asmenų registras turi teisę automatiškai išbraukti į tokį sąrašą įtrauktą vadovą, praktikoje RC to nedaro – paprasčiausiai uždedama žyma, jog tokiam asmeniui apribota teisė eiti valdymo organo pareigas.
Susidaro situacija, kad kol vadovas nėra atšaukiamas ir išregistruojamas bendra tvarka, tol jis išviešinamas registre kaip vadovas, nors tokio vadovo veiksmai (pavyzdžiui, pasirašyti sandoriai) sukelia teisinių pasekmių bendrovei.
Praktikoje minėtas sąrašas didelės reikšmės neturi ir nėra toks veiksmingas kaip tikėtasi (ar kaip turėtų būti) pirmiausia todėl, kad priemonės asmenims, kurie turi atšaukti tokį vadovą ir paskirti naują, nėra pakankamai atgrasančios. Taip pat šį apribojimą galima nesudėtingai apeiti asmeninio pobūdžio bendrovėse – toks asmuo veikia kaip darbuotojas, tačiau de facto atlieka vadovo pareigas.
„Siekiant išspręsti šią problemą, derėtų įstatyme aiškiai nustatyti nemažas sankcijas asmenims, kurie turi pareigą atšaukti tokį vadovą ir paskirti naują (akcininkams, valdybos nariams), taip pat skirti daugiau resursų tokių atvejų priežiūrą atliekančioms institucijoms“, – pataria D. Balčiūnė.
Personalo paieškos specialistai teigia, kad atsiradimas tokiame sąraše ne tik kenkia vadovo įvaizdžiui, bet ir apskritai gali užkirsti kelią tapti bet kokios įmonės vadovu. Tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva įvaizdis ir reputacija gali turėti lemiamos reikšmės pasirenkant vieną ar kitą kandidatą.
VŽ nuomone, įmonės reputacija yra neatskiriama nuo vadovo reputacijos ir jei akcininkai išties ja rūpinasi, turėtų būti kur kas atsakingesni ir akylesni. Teisininkai perspėja: paaiškėjus, jog įmonei vadovauja asmuo, kuriam kažkada tokia teisė buvo apribota, gali nukentėti ryšiai su esamais verslo partneriais, o naujieji apskritai vengtų užmegzti bet kokį kontaktą. Beje, įstatyme nėra jokio mechanizmo, kaip šios sankcijos vadovui turėtų būti realiai įgyvendinamos: reikėtų nustatyti terminą, per kurį turi būti paskirtas (išrinktas) naujas vadovas.
Veiksminga priemone, ne kartą pasiteisinusia praktikoje, galėtų tapti didesnis viešumas – minėtas sąrašas turėtų būti labiau linksniuojamas ir žinomas visuomenėje.
