Kai meldžiamasi tik Mamonai

Vasario 24-oji civilizuotame pasaulyje nubrėžė liniją, skiriančią gėrį nuo blogio, šviesą – nuo tamsos, sąžinę – nuo juodos sielos. Didžioji dalis užsienio verslininkų, dirbusių Rusijoje, suvokė, kad Rubikonas peržengtas, todėl sprendimai buvo priimti labai greitai: solidarizuodamosi su nuo karo kenčiančia Ukraina daug užsienio kompanijų užvėrė šalies-agresorės rinkos duris. Skaičiuojama, kad per tris savaites beveik 400 užsienio kapitalo kompanijų paskelbė apie planus sustabdyti arba sumažinti savo veiklą Rusijoje.

Kai kurios jų, pavyzdžiui, BP, Didžiosios Britanijos energetikos milžinė ir didžiausia užsienio investuotoja Rusijoje, paskelbė besitraukianti dar pirmosiomis dienomis, regis, be didelių dvejonių pažymi „The Economist“. Kiti tokiam žingsniui brendo ilgiau. Pavyzdžiui, JAV bankas „Citigroup“, Rusijoje veikiantis nuo pat 1992-ųjų, iš pradžių skelbęs, kad vertina situaciją, kovo 14 d. jau pareiškė, jog imasi naujų žingsnių, kad stabdo plėtrą ir nustos ieškoti naujų verslų ar klientų.

Vakarietiškų prekės ženklų pasitraukimą labiausiai pajus rusai, gyvenantys didmiesčiuose, nes čia buvo sukoncentruota jų veikla, tačiau poveikis bus juntamas visoje šalyje. Pasitraukė garsiausi vakarietiški prekės ženklai, tarp jų – turtingesnių rusų ypač mėgstamų garsiausios prabangos prekių kompanijos.

„The Economist“ ir geografinių duomenų įmonės „SafeGraph“ analizė rodo, kad vakarietiškų prekės ženklų pasitraukimas paveiks mažiausiai 3.500 mažmeninės prekybos vietų, beveik 500 miestų visoje Rusijoje. Tai apima 1.200 restoranų ir kavinių, 700 drabužių, 500 batų parduotuvių ir 400 degalinių. Vien Maskvoje bus uždaryta mažiausiai 940 parduotuvių, Sankt Peterburge – daugiau nei 300. Tačiau kai kurie verslai nusprendė toliau tęsti darbus šioje šalyje – Rusijos vykdomas karas Ukrainoje, kurioje kasdien žūsta civiliai gyventojai, tokių verslininkų nejaudina. JAV plataus vartojimo prekių gigantė „Procter & Gamble“ paskelbė stabdanti reklamą Rusijoje, tačiau dauguma jos prekės ženklų ir toliau lieka šios šalies parduotuvių lentynose. Didžiausias pasaulyje sporto prekių prekybininkas „Decathlon“ toliau tęsia veiklą Rusijoje, kurioje veikia 60 parduotuvių ir apie 30.000 darbuotojų. Prancūzijos pieno produktų gamybos bendrovė „Danone“ paskelbė nutraukianti investicinius projektus Rusijoje, tačiau toliau gamins ir platins pieno produktus ir kūdikių maistą, mat „Rusijoje tėvai turi tokią pat teisę pirkti, tarkim, mišinėlius kūdikiams kaip ir žmonės kitose šalyse“.  

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Metro AG“ lieka Rusijos rinkoje, nes nenori nuvilti savo darbuotojų ar nekaltų Rusijos pirkėjų, kuriems reikia jų prekių. „Rusijos pirkėjai nekalti.“ O kuo nusikalto Ukrainos pirkėjai, kuriuos Rusijos pirkėjų caras palieka jau ne be prekių, o be namų?                       

Kai kurios pasaulinės įmonės, tokios kaip „Coca-Cola“ ir „McDonald's“, kurį laiką delsė priimti sprendimą trauktis iš Rusijos, todėl viešumoje sulaukė aršios kritikos. Kažin, ar būtų prabudusi šių gigantų sąžinė, jei ne krentantys jų pardavimai Vakaruose. Ir tik tada imta skaičiuoti, kad pigiau išeiti iš Rusijos nei joje pasilikti. Būtent, skaičiuoti...

Tačiau bene ciniškiausiai nuskambėjo kompanijos „Nestle“ argumentas – esą ji sumažino savo veiklą Rusijoje ir pelno ten negauna. O ką gi ji ten tuomet veikia?

„Tai, kad aprūpiname gyventojus būtiniausiais maisto produktais, kaip ir kitos maisto sektoriaus įmonės, nereiškia, kad tęsiame veiklą kaip anksčiau“, – aiškino „rūpestingos“ bendrovės atstovė.

„Negaminame“, „neeksportuojame“, „tik aprūpiname gyventojus“. Vargu ar gali būti didesnis dviveidiškumas, žinant, kad rusų kariuomenė neleidžia apsiaustų Ukrainos miestų gyventojų aprūpinti jokiais produktais. Ir net vandeniu.

„Nestle“ valstybės-agresorės žmones aprūpina, o ukrainiečiai tegul miršta badu? Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, priminė šios Šveicarijos milžinės šūkį – „geras maistas, geras gyvenimas“. Agresoriams – geras, o jų aukoms?

Gal „Nestle“ vadovams reikia priminti, kad Ukrainoje žuvusių vaikų skaičius jau peržengė šimtą – šalis jau turi „Dangiškąją vaikų šimtinę“.

Lietuvos visuomenėje nerimsta svarstymai apie vis dar Rusijoje dirbančias lietuviškas bendroves. Reaguodama į karą Ukrainoje, Vilniaus vėdinimo įrangos gamintoja „Komfovent“ sustabdė veiklą Rusijoje. Pirmiausia, pasak Albino Čėplos, bendrovės direktoriaus, Riazanėje sustabdytos investicijos, o vėliau bus ieškoma kelių išeiti iš šalies visiškai. Putino „carstvoje“ tebeveikia UAB „Vičiūnų grupė“ (VG): Kaliningrade veikia viena didžiausių pasaulyje produktų iš surimio gamintojų „Vichiunai Rus“, kurioje dirba 1.500 žmonių.

Kovo 7 d. VG pranešė stabdanti veiklą Rusijoje. Šarūnas Matijošaitis, VG generalinis direktorius, tuomet komentavo, kad šis procesas reikalauja laiko ir intensyvaus darbo, atsakomybės Europos ir JAV partneriams, tiekėjams, darbuotojams. Įmonė tebeveikia, todėl dėl tokio delsimo vakar buvo surengtas antras mitingas prie Kauno savivaldybės – reikalaujama nedelsiant sustabdyti Kauno mero šeimos verslą Rusijoje.   

Ko gero, nėra labai paprasta vienu ypu uždaryti verslą – neužtenka tik išjungti šviesą ir uždaryti duris. Reikia išspręsti daugybę klausimų: teisinius aspektus, atleisti darbuotojus, nuspręsti, kur dėti įrengimus, atsargas ir pan. Juolab kad dabar rizikinga ar net pavojinga įmonės atstovams vykti į Rusiją ar Baltarusiją tvarkyti atitinkamus dokumentus.

Tačiau dabar labai svarbu pademonstruoti savo pilietinę poziciją – kieno pusėje esi, kokios vertybės yra svarbiausios. Per krizę yra svarbu bendrystė, pagalba vienas kitam, bet lygiai taip pat ir gebėjimas priimti gudrius sprendimus, kaip nepatirti nuostolių, o karo akivaizdoje yra atvejų, kai turime sąmoningai priimti žalą savo verslui.

„Tokia yra laisvės kaina. Ir vertybinis kompasas čia yra daug svarbesnis už ketvirčių pelno ar nuostolio ataskaitas“, – VŽ sakė Rūta Gaudiešienė, rinkos tyrimų bendrovės „Civitta“ partnerė, rinkodaros ekspertė. Pasak jos, galima neabejoti, kad vartotojai balsuos savo piniginėmis už tuos, kurie karo akivaizdoje netrypčioja vietoje, o imasi principingų, nors ir nelengvų sprendimų.

Ji atkreipia dėmesį, kad tie verslai, kurie jau ne vienus metus vadovaujasi ESG (angl. environmental, social, governance, liet. aplinkos, socialinių ir valdysenos) standartais, daug lengviau ir greičiau priėmė verslui sunkius sprendimus. Tai parodo reputacijos transformacijos kelią – nuo įvaizdžio link visos organizacijos veiklos principų.

„O kas laukia tų „gudručių“, kurie mano, kad sugebės pasėdėti ant abiejų kėdžių, labai priklauso ir nuo mūsų visų. Putino šalininkai nepamiršta pabrėžti, kad traukiasi iš Rusijos tie verslai, kurie bijo Amerikos sankcijų jiems patiems. Tad visa sprendimo logika priklauso tik nuo vieno klausimo: ko labiau bijai, rusų ar amerikiečių. Visuomenės spaudimo, reputacijos temų prorusiškame naratyve nėra, bet tai yra po padidinamuoju stiklu mūsų pusėje. Ir tai turi būti maksimaliai eskaluojama. Šiandien turime padėti apginti ne tik Ukrainos, o ir mūsų visų laisvę“, – teigia R. Gaudiešienė.

VŽ nuomone, šiandien verslininkai privalo apginti verslo etikos standartus – derėtų suprasti, kad už norą tyliai „pasipinigauti“ galiausiai jie sumokės dar daugiau nei tie, kurie traukiasi iš Rusijos. Ilguoju laikotarpiu didžioji dalis įmonių praras daugiau nei dabar, jei tiesiog išeitų iš Rusijos. Ši šalis šiandien tapo toksiška, tad lai nenustemba, kad ten liekančios kompanijos taps toksiškos pirkėjams.