Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai

PRISIJUNGTI REGISTRUOTIS

VISI KOMENTARAI

  • 2022-01-22T16:21:42+02:00

    Reikia, kad maziau pacuku i valenbergo kursus vaziuotu. Bus maziau praplaitu smegenu del klimato kaitos. Sekmes nekengvam kelyje i transhumanizma.

  • 2022-01-24T08:52:47+02:00

    Reikėtų gilesnės analizės, kiek visa ši "žalioji transformacija" kainuos. Ir konkrečių skaičiavimų reikia. Kiekvienai šaliai ir visam Pasauliui. Pvz., kiek kainuos Lenkijai, jei ji atsisakys naudoti iškastinį kurą ir pereis prie kažko kito - vėjo, saulės, atominės energijos, vandenilio ar kosmoso energijos panaudojimo. Ir kas bus, jei tik Lenkija pereis, o Nigerija ar kokia Indija - ne. Tada gali paaiškėti, kad pereiti ten, kur dabar norima, neįmanoma arba tam reikės tiek laiko ir pinigų, kiek nebeturi ne tik Lenkija su Indija, bet ir visi perėjimų į kosmosą strategai.

  • 2022-01-24T10:53:07+02:00

    Ekologiją tapatinti su CO2 gali tik tol, kol gamtą pažįsti iš ofisėlio-stiklainėlio, naujai pastatyto prie pedagoginio žiedo. Vos tik akiratis prasiplečia iki mikroplastikų, bioįvairovės ir kitų tikrai svarbių reikalų, “žaliosios transformacijos” atrodo tik kaip pretekstas naujam vartojimui skatinti. O kur vartojimas, ten tvarumas yra tik apsimestinis.

    • 2022-01-24T23:57:32+02:00

      Ekologiją tapatinti su kova prieš klimato kaitą gali tik anoniminis sofos riteris.

RUBRIKOS NAUJAUSI

Įžvalgos
2025-09-08 13:30
L. Mačiulis. Kiek dar lauksime, kol suprasime kosmoso reikšmę nacionaliniam saugumui?

Kalbėdami apie investicijas į kosmoso industriją praeityje sulaukdavome įvairių, tačiau, dažniausiai, ne itin pozityvių komentarų. Todėl dar ir dabar Lietuva į kosmosą investuoja tik labai mažą, simbolinę sumą. Nepaisant to, pastarosios krizės, o ypač karas Ukrainoje, atvėrė visiškai kitokią realybę. Investicijos į kosmosą tapo investicijomis į gynybą ir ekonominę nepriklausomybę. O dabar kyla klausimas: ar tik Lietuva, atsisakydama į šį sektorių investuoti reikšmingą sumą, nepraleidžia progos užtikrinti savo nacionalinio saugumo?

1
Įžvalgos
2025-09-07 15:07
S. Roachas. JAV centrinės bankininkystės herojai

Ilgoje JAV centrinės bankininkystės istorijoje Federalinių rezervų sistemos (FED) pirmininkas Jerome'as Powellas išsiskiria kaip didvyris. Jo kalba šių metų Jackson Hole, ekonominės politikos simpoziume buvo koncentruota ir disciplinuota, rodanti tvirtą analitikos išmanymą ir gerai pagrįstus sprendimus formuojant pinigų politiką. Ir visa tai jam pavyko, jis susidūrė su precedento neturinčiu JAV prezidento Donaldo Trumpo politiniu spaudimu, kuris vėliau metastazavo į bandymą atleisti FED valdytoją Lisą Cook.

Įžvalgos
2025-09-06 15:24
S. Lisauskas. Kai rizika nematoma, o atsakomybė − reali

Nors nė viena realią veiklą vykdanti įmonė nėra apsaugota nuo potencialių civilinės atsakomybės žalų, tačiau didžioji jų dalis pasitaiko smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) segmente, ypač tiesiogiai dirbant su klientais. Remiantis šiais metais „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto verslo įmonių tyrimo duomenimis, kone pusė (49%) tokių įmonių teigia, kad per pastaruosius trejus metus verslo rizikų padaugėjo, o 53% mano, kad jų skaičius ateityje tik dar labiau augs. Tačiau ar visuomet galimos rizikos yra akivaizdžios?

Įžvalgos
2025-09-05 14:25
L. Paukštė. Atėmė JAV – duokime Ukrainai

Šiąnakt JAV paskelbė planus nutraukti kelis ilgalaikius saugumo projektus Europoje – įskaitant paramą NATO Rytiniam flangui, kuri apima Lietuvą, Estiją ir Latviją. Tai akivaizdus signalas – laikas stiprinti savo saugumą ne vien pasikliaujant Amerikos globa, bet statyti europinę gynybinę tvirtovę. Laikas grįžti prie tų akcentų, apie kuriuos visi garsiai kalbėjome 2022-aisiais, vos prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.

10
Įžvalgos
2025-09-04 11:59
M. Valskys. JAV ir ES susitarimas dėl tarifų: kaip tai paveiks Lietuvos ir Europos verslą

Nuo š. m. rugpjūčio 1 d. JAV pradėjo taikyti 15% muito mokestį Europos importui – tai gerokai daugiau nei ilgą laiką galiojęs vidutinis 1,2% tarifas. Nors ES ir JAV pasirašytas susitarimas atrodo mažesnė blogybė, negu žadėtas 30% tarifas, daug susitarimo detalių lieka neaiškios ir kelia papildomą neapibrėžtumą. Šioje apžvalgoje įvardijame, kurie sektoriai bus paveikti labiausiai, su kokiais iššūkiais susidurs tiek ES, tiek JAV praktiškai įgyvendindamos pasirašytą susitarimą, ir kaip tai atsilieps ES verslui.

Įžvalgos
2025-08-30 11:54
D. Lachmanas. Akcijų rinkos žlugimo prognozė

Volstrito prekiautojai juokauja, kad ilgiausia upė besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse yra „de-nial“. Tačiau, atsižvelgiant į neracionalų pasipūtimą, apėmusį JAV akcijų rinką, kuri, nepaisant didėjančios geopolitinės rizikos ir neapgalvotos prezidento Donaldo Trumpo administracijos ekonomikos politikos, prekiauja istoriškai aukštais įkainiais, galima manyti, kad jie vykdo kruizus šia upe.

3
Įžvalgos
2025-08-27 11:10
P. Kirchschlageris. Dirbtinis intelektas nėra jūsų draugas

„Meta“ generalinis direktorius Markas Zuckerbergas ir „OpenAI“ atstovas Samas Altmanas aktyviai propaguoja idėją, kad visi, įskaitant vaikus, turėtų užmegzti santykius su dirbtinio intelekto „draugais“ ar „kompanionais“. Tarptautinės technologijų bendrovės propaguoja „dirbtinio intelekto agentų“, skirtų padėti mums asmeniniame ir profesiniame gyvenime, atlikti įprastas užduotis ir vadovauti priimant sprendimus, koncepciją.

8
Įžvalgos
2025-08-22 11:29
R. Vilpišauskas. Naujos valdančiosios koalicijos lipdymo vargai

Politologai ir vėl suklydo. Po rudenį įvykusių Seimo rinkimų nemažai politologų prognozavo, kad koalicija bus suformuota iš socialdemokratų (LSDP), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS). Tada, daugelio politikos analitikų nuostabai, LSDP pasirinko į partnerius „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušrą“. Nustebimas buvo dėl pastarosios įtraukimo, nes jos rinkimų programinės nuostatos mažai ką turėjo bendro su centro kairės siūlymais.

10
Įžvalgos
2025-08-21 16:20
E. Balta. Elektromobilumas Baltijos šalyse

Elektromobiliai jau seniai nebėra tik ateities vizija ar technologinė naujovė, aptarinėjama siaurame entuziastų rate. Pastaraisiais metais ši transporto priemonė Baltijos šalyse tapo rimtu pasirinkimu tiek gyventojams, tiek verslui. Vien Lietuvoje jau registruota daugiau nei 19.500 grynųjų elektromobilių, o visame regione – virš 41.000. Skaičiai sparčiai auga, tačiau dar svarbiau – keičiasi vairuotojų patirtys, įpročiai ir požiūris.

Daugiau
52795
130817
52791

PASIŪLYMAI

Prenumerata Akademija Komunikacijos paslaugos Savaitraščiai Mano VŽ