Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai

PRISIJUNGTI REGISTRUOTIS

VISI KOMENTARAI

  • 2021-08-19T12:41:19+03:00

    grafikas?

  • 2021-08-20T15:00:57+03:00

    Seniai beskaičiau tokį nerišlų "kampuotų" minčių kratinį. Tikętina, kad "bot"' parašytų geriau.

RUBRIKOS NAUJAUSI

Įžvalgos
2025-10-07 10:13
G. Kaminskaitė-Salters. Koks planas (au)ginti valstybę?

Su šituo klausimu atėjome iki kryžkelės, kur esame priversti susimąstyti ne tik apie ekonominius, kultūrinius, technologinius, bet ir apie egzistencinius mūsų valstybės pasirinkimus. Pasaulis keičiasi greičiau, nei spėjame prisitaikyti, o tai, kas anksčiau atrodė nekvestionuotina būtinybė – laisvė, vakarietiškos vertybės, išsivysčiusio pasaulio vienybė – tampa diskusijų objektu. Kaip tokiame kontekste galime ne tik sustiprinti Lietuvos gynybą, bet ir išlaikyti jos konkurencingumą?

2
Įžvalgos
2025-10-03 10:30
B. Badre. Globalizacija mirė, bet planetarizacija dar negimė

1985 m. lapkritį per pirmąjį aukščiausiojo lygio susitikimą Ženevoje JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas pasišalino iš oficialių posėdžių ir pasikalbėjo privačiai. Tik po daugelio metų sužinojome, ką jie aptarė. M. Gorbačiovas laidų vedėjui Charlie Rose'ui papasakojo, kad R. Reaganas jam uždavė stulbinamą klausimą: „Ką darytumėte, jei Jungtines Valstijas staiga užpultų kas nors iš kosmoso? Ar padėtumėte mums?“ M. Gorbačiovas atsakė: „Be jokios abejonės“, o R. Reaganas jam atsakė: „Mes taip pat.“ Nors abi supervalstybės buvo įsitraukusios į branduolinio ginklavimosi varžybas ir žvelgė viena į kitą per visą Europą, jos vis dar galėjo įsivaizduoti susivienijimą prieš bendrą egzistencinę grėsmę.

1
Įžvalgos
2025-10-02 11:41
O. Verikas. Antidroninė gynyba Lietuvoje – būtinybė, ne pasirinkimas

Šiuolaikiniai kariniai konfliktai parodė, kad bepiločiai orlaiviai tapo vienu svarbiausių ginklų. Jie gali paralyžiuoti energetikos, transporto, komunikacijų infrastruktūrą, kelti grėsmę žmonėms ir net destabilizuoti valstybės valdymą. Pastaraisiais mėnesiais nustatyti oro erdvės pažeidimai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse rodo, kad tai ne teorinė, o reali grėsmė. Tradicinė ginkluotė nebėra pakankama – būtina moderni antidroninė gynyba.

Įžvalgos
2025-09-28 10:08
L. Iržikevičienė. Ar investicijos užtikrins ekonomikos augimą ateityje?

Investicijos šiemet vėl auga, iki 10% augimo galime tikėtis ir kitąmet. Iki šiol didžiąją jų dalį sudarė valstybės ir Europos Sąjungos lėšos, jos išliks ir kitąmet, didės investicijos į saugumą ir gynybą. Aktyviau investuoti pradeda ir verslas. Ar šios investicijos leis Lietuvai išlaikyti konkurencingumą ir pereiti prie didesnės pridėtinės vertės ekonomikos bei užtikrinti augimą ateityje?

Įžvalgos
2025-09-27 17:49
A. Marcinkus. Ar galime Lietuvos ambasadorius pervadinti Lietuvos lobistais?

Šiuolaikinėje globalioje ekonomikoje, valstybės sėkmė priklauso ne tik nuo vidaus politikos, bet ir nuo gebėjimo pritraukti investicijas, talentus ir idėjas. Neretai tai reikia daryti drąsiai, greitai ir konkuruojant su kitais. Tam reikalinga daugybė žmonių, atstovų, tarpininkų, kurie veikia tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Vieni tokių – lobistai, kiti – ambasadoriai. Nors jų veiklos sritys ir metodai skiriasi, abu šie vaidmenys yra esminiai, siekiant kurti patrauklią ir konkurencingą Lietuvą.

Įžvalgos
2025-09-25 10:36
E. Leontjeva. Konkurencingumo drama: Europa stoja prieš savo inerciją

Keistas dalykas tas konkurencingumas – matuojamas užsienio žaidėjų atžvilgiu, o priklauso nuo daugybės vidinių sąlygų. Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen metinis pranešimas įvardino poreikį, kurio „po Draghi ir Trumpo“ nebėra kaip nuginčyti. Konkurencingumas – ne sporto rungtynės, o klausimas „Būti ar nebūti?“. Visgi, kova šiandien vyksta ne tik su užsienio konkurentais, bet ir viduje – tarp naujo mentaliteto, kuris siekia veržlumo, ir inercijos, kuri viską stabdo. Nuo šios kovos ir priklauso Europos ateitis.

5
Įžvalgos
2025-09-22 13:21
J. Abromavičienė. Menas teismo salėje

Vilniaus oro uosto (VNO) atvykimo terminalo architektūrinis konkursas buvo ambicingas – kompleksinė užduotis su daugybe techninių niuansų. Laimėtoju birželį paskelbtas tarptautinis biuras „Zaha Hadid Architects“, o antrą vietą užėmusi įmonė „Aplan“ šį sprendimą apskundė teismui. Skundas sukosi apie tai, ar tikrai galima skirti maksimalų balą laimėtojo idėjai, jei vertinimo komisijos nariai pateikė rekomendacinių įžvalgų. Deja, tai jau tapo įprastu viešųjų pirkimų scenarijumi – Lietuvoje beveik kiekvienas didesnis konkursas sulaukia pretenzijų.

2
Daugiau
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija