V. Šostak. Visi keliai veda į rizikingesnį turtą
Grafikas žemiau matuoja vadinamąsias realias palūkanas – t. y. kiek rinkos įskaičiuoja per 10 metų JAV VVP pajamingumas aplenks infliacijos tempą.
Kaip matosi grafike, šiuo metu JAV VVP realios 10 metų palūkanos nukrito žemiau -1% (metinių). Tai reiškia, jog daugelis trilijonų tradicinių saugių obligacijų, kuriomis pasikliauna pensijų fondai, konservatyvūs investiciniai fondai, bankai, draudimo bendrovės ir t. t., praranda savo perkamąją galią.
Europoje situacija yra dar nepalankesnė: 10 m. realios palūkanos Vokietijoje dabar yra apie -2% metinių. Tai reiškia, jog rinkos įskaičiuoja, kad Vokietijos VVP savininkai po dešimtmečio praras 1/5 savo perkamosios galios! Neseniai šią lygtį dar pablogino ECB prognozės, kur pirmieji bazinių palūkanų kėlimai atidedami į 2025 metus. Tai reiškia, jog trumpalaikiai saugūs VVP ar depozitai taip pat nebus patrauklūs dar ilgesnį laiką.
Mažų bazinių palūkanų ir ūgtelėjusios infliacijos mišinys padidino nekilnojamo turto įperkamumą: pvz., JAV būsto palūkanos dabar 2,4%, kai, pvz., 2019 m. buvo virš 4% Jis taipogi padidino akcijų patrauklumą: pvz., pasaulio akcijų grąžos premija (ERP) virš saugių palūkanų dabar yra net 6%, panašiai kokia buvo 2009-2010 metais.
Šie veiksniai tiesiog verčia ir institucinius, ir mažesnius investuotojus nukreipti pinigus į rizikingesnį, tačiau produktyvų, pridėtinę vertę kuriantį turtą – kaip antai akcijos, privatus kapitalas, komercinis NT ir pan. Kol nepasieksime strateginio turto kainų ir ekonomikos perkaitimo – visi keliai ves į rizikingesnį turtą.
Liūdnoji šios dinamikos pusė yra ta, jog ir konservatyvūs instituciniai investuotojai, ir plačioji (neinvestuojanti) visuomenė mato, kaip nuosekliai mažėja jų santaupų perkamoji galia. Kiekviena saugi įmonių obligacija, saugus VVP ar depozitas kažkur turi savo savininką (-ę) ir jos visos dėl išvardytų aplinkybių yra nerentabilios.
Taigi matome, kaip finansų istorija kartojasi.
Taktiškai piniginė aplinka išlieka itin palanki rizikingesniam turtui, į kurį nukreipiamos pastovios įplaukos ir atitinkamai laimi visi tame dalyvaujantys. Investuotojai, liekantys „tamsioje“ – t. y. saugioje – turto rizikos spektro pusėje, pamažu, bet nuosekliai pralaimi.
O strategiškai, tikėtina, sulauksime didesnio lūžio žemyn maždaug dešimtmečio bėgyje ir tuomet per trumpą laiką bei daug pralaimės kaip tik didelė „priverstinai“ į rizikingesnį turtą atėjusių žmonių dalis, kuriems pritrūks rizikos valdymo patirties ir kompetencijos.
Kaip sakoma, kiekvienas pasirenka savo nuodus.
Komentaro autorius – Vitalijus Šostak, šeimos biuro „Genus Family Office“ investicijų strategas
