A. Aslundas. Pavojingas Putino naratyvas dėl Ukrainos
Savo pasakojimą Putinas pradeda nuo Senosios Rusios, kur iki penkioliktojo amžiaus rusus, ukrainiečius ir baltarusius vienijo viena kalba ir (po to, kai Rusija buvo pakrikštyta ir priėmė ortodoksų religiją) — vienas tikėjimas. Netgi tarp susiskaldymų, rašo Putinas, žmonės laikė Rusiją savo bendra gimtine.
Kaip teigiama jo pasakojime, 1605–1618 metų lenkų ir rusų karas kilo siekiant „išsilaisvinti“. Ukrainiečiai „vėl susijungė“ su likusia rusiška ortodoksų tauta sudarydami Mažąją Rusiją, o žodis „Ukraina“ buvo vartojamas reikšme „ant ribos“.
Putino istorijoje Novorusijos sukūrimas 1764 metais ir Rusijos imperijos ekspansija taip pat atspindėjo žmonių valią. „Vakarietiškų Rusijos žemių prisijungimas prie bendros valstybės buvo ne tik politinių ir diplomatinių sprendimų rezultatas; jis įvyko bendro tikėjimo ir kultūrinių tradicijų“ bei „kalbinės bendrystės pagrindu.“
Generolas Aleksandras Suvorovas, kuris susidūrė su didžiuliu pasipriešinimu saugodamas išsiplėtusios Rusijos sienas, tikrai su juo nesutiktų. Tačiau Putinas teigia, kad bendra kalba (kurios skirtumus lemia „tik regioniniai lingvistiniai ypatumai ir dialektai“) visiškai paneigia bet kokią galimybę, jog Ukrainoje galėjo susikurti savo kultūra. Pavyzdžiui, nors nacionalinis ukrainiečių poetas Tarasas Ševčenko eilėraščius rašė ukrainietiškai, prozą jis daugiausia kūrė rusų kalba.
Taip pat ir Nikolajus Gogolis – gimęs Ukrainos Poltavos gubernijoje, kuri vėliau tapo Rusijos imperijos dalimi – buvo „Rusijos patriotas“ ir rašė rusų kalba. „Kaip šį paveldą galima dalyti tarp Rusijos ir Ukrainos?“
Vėliaus Putinas pasmerkė „grubią polonizaciją“, kuri buvo vykdoma tarpukariu, kai lenkai draudė „vietos kultūrą ir tradicijas“. Be to, jis giria bolševikus už Ukrainos „kultūros, kalbos ir identiteto vystymą ir stiprinimą“ vykdant ukrainizacijos politiką.
Bėda ta, tęsia Putinas, kad „ukrainizacija dažnai buvo nukreipta į tuos, kurie savęs nelaikė ukrainiečiais.“ Ukrainiečių rusifikacija – kuri gerokai pranoksta viską, ką darė lenkai – Putino liko nepaminėta.
Be to, Putinas pateikia Sovietų Sąjungą kaip Ukrainos gelbėtoją, sujungusia jos žemes. „1939 metais žemės, kurias anksčiau buvo užėmusi Lenkija, buvo gražintos SSSR. Didžioji jų dalis atiteko Sovietų Ukrainai.“
Tai labai keista Molotovo-Ribentropo pakto tarp sovietų ir nacistinės Vokietijos interpretacija. Tačiau Putinas begėdiškai daro išvadą, kad „visa šiuolaikinė Ukraina buvo sukurta sovietų epochos.“
Putinas turi tam tikrų priekaištų bolševikams ne tik dėl jų, matyt, pernelyg aktyvios ukrainizacijos. Jis įžvelgia problemą ne, tarkime, Holodomore – Didžiajame bade, – dėl kurio 1932–1933 metais mirė milijonai ukrainiečių (Putinas iš viso vengia minėti Staliną ir teigia, kad šiuolaikiniai Ukrainos lyderiai „perrašo istoriją“, kai „bendrą kolektyvizacijos ir bado tragediją“ vadina genocidu).
Putinas mieliau reiškia pretenzijas dėl bolševikų elgesio su rusų tauta, su kuria tie elgėsi: „kaip su neišsemiama socialinių eksperimentų medžiaga.“ Svajodami apie „pasaulinę revoliuciją“ ir nacionalinių valstybių panaikinimą, jie be jokios tvarkos „karpė valstybių sienas“ ir dalijo „dosnias“ teritorines dovanas. „Iš esmės Rusija buvo apvogta.“
Tačiau nors pasaulis smerkia „sovietų režimo nusikaltimus“, bolševikų veiksmų „atplėšiant“ istorines teritorijas (kaip antai Krymą) nuo Rusijos nelaiko nusikaltimais. Ir Putinas žino kodėl – „taip Rusija buvo susilpninta,“ todėl „linkintys mums blogo yra tuo patenkinti.“
Putinas grįžta prie „linkinčių mums blogo“, bet iš pradžių jis turi ką pasakyti apie ekonomiką. „Daug dešimtmečių ir šimtmečių Ukraina ir Rusija vystėsi kaip viena ekonominė sistema,“ ir prieš 30 metų pasiekė tokių „bendradarbiavimo gelmių“, kokių galėtų pavydėti šiuolaikinė Europos Sąjunga. Pavyzdžiui, jis teigia (pateikiami duomenis ne itin patikimi), kad nuo 1991 iki 2013 metų Rusijos subsidijos dujoms padėjo Ukrainos biudžetui sutaupyti daugiau nei 82 milijardus JAV dolerių. Tačiau jis nieko nesako apie tai, kad už tokias subsidijas Ukrainos lyderiams teko pataikauti Rusijai.
„Tokie glaudūs ryšiai gali... padidinti abiejų šalių potencialą“, – rašo Putinas. Tačiau iš tiesų po dešimtis metų trukusių tokių santykių abi ekonomikos liko neišsivysčiusios. Nesvarbu – Putinas kaltina Ukrainą „deindustrializacija ir ekonomine degradacija“, nes nuo 2014 metų toji siekia atsiskirti nuo Rusijos.
Putinas pareiškia, kad Rusija visada „labai mylėjo“ Ukrainą. Tačiau griežtas prekybos sankcijas neramumų krečiamai šaliai, kurias Rusija įvedė Ukrainai, kai 2014 metais buvo išvarytas artimas Putino draugas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, būtų sunku pavadinti didele meile. Meile nekvepia ir keleivinio orlaivio numušimas, kaip kad tų pačių metų liepą padarė Rusijos pajėgos, pražudydamos 298 žmones.
Tačiau, anot Putino, ukrainiečių elitas „iššvaistė daugybės kartų pasiekimus, kad pateisintų savo šalies nepriklausomybę neigdami savo praeitį.“ Ir taip elgtis juos skatino ne kas kitas, o Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos – tariami šiuolaikinės Ukrainos blogiukai, įgyvendinantys platų „antirusišką“ projektą.
Tai atliepia ir Putino teiginius klausimų ir atsakymų šou: „Pagrindiniai klausimai, susiję su Ukrainos funkcionavimu, sprendžiami ne Kijeve, o Vašingtone ir iš dalies Berlyne, ir Paryžiuje.“ Putino įsitikinimu, kadangi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutinka „jog jo šalis būtų visiškai valdoma tik išorės jėgų,“ bet kokie mėginimai su juo susitikti yra beprasmiai.
Vis dėlto Putinas savo straipsnyje sako: „Rusija yra atvira dialogui su Ukraina.“ Bet, kad toks dialogas būtų veiksmingas, Ukraina turi atstovauti „savo nacionaliniams interesams“, o ne mėginti „tarnauti užsieniečių interesams“.
Žinoma, Putino nuomone, vienintelis Ukrainos nacionalinis interesas turi būti susijungti su Rusija.
Nepadarykite klaidos – neigdamas Ukrainos teisę į nepriklausomybę Putinas ruošia dirvą karui. Vakarai privalo greitai apsispręsti, ką jie yra pasiruošę padaryti, kad užkirstų jam kelią.
Komentaro autorius — Andersas Aslundas, Laisvojo pasaulio forumo Stokholme vyresnysis mokslinis bendradarbis Autoriaus teisės – „Project Syndicate“, 2021 m.
