R. Valiūnas. Lenk medį, kol nulauši...

Publikuota: 2021-06-10
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Investuotojų Forumo valdybos pirmininkas

Gaila, tačiau politikai, kalbėdami apie poreikį didinti mokesčių progresyvumą, orientuojasi į mažas pajamas gaunančius rinkėjus, ignoruodami grėsmes ilgalaikiams valstybės interesams, tokioms kaip konkurencingumo praradimas, talentų nutekėjimas arba ženklios dalies mokestinės bazės, nuo kurios skaičiuojami progresiniai mokesčiai, praradimas.

Vis daugiau gerai apmokamų darbo vietų — vadovų ir aukšto lygio specialistų — pradeda svarstyti apie darbą mūsų dažnai linksniuojamoje Estijoje. Tokį procesą jau matėme bankiniame sektoriuje, kai pagrindiniai bankai turi tik atstovybes, o centriniai ofisai įsitaisė Taline. Šiuo metu net kelios stambios bendrovės, kurios dirba visose trijose Baltijos šalyse tokios galimybės neatmeta.

Net ir neperkeliant centrinio biuro vadovai ir brangesni specialistai bent pusę savo algos gali lengvai gauti Estijoje arba Latvijoje. Mokantis po pusę ar daugiau atlyginimo kitose šalyse kai kuriems visai nebereikės mokėti progresinių mokesčių arba jų mokės ženkliai mažiau. Ar skaičiavo kada politikai, kiek įmokų tokiais atvejais netektų mūsų valstybė? Matyt ne, nes Lietuvoje įprasta matematiškai suskaičiuoti, kiek sumažinus vieną ar kitą mokestį prarasime ir kiek reikia padidint kitą mokestį tariamiems praradimams kompensuoti. Pažvelgti daugiau nei 12 mėnesių į priekį, beje, neįprasta. Tokiu būdu vyksta ir diskusijos dėl dabartinio lietuviško pelno mokesčio pakeitimo į apmokestinimą, paskirstant dividendus.

Lietuvoje bendrovių, turinčių visas galimybes perkelti centrinius biurus arba mokėti darbuotojams dalį atlyginimo kitoje šalyje, yra tikrai ne kelios ir ne tik bankiniame sektoriuje – tai tarptautinės informacinių technologijų ir farmacijos kompanijos, nemažai gamybos ir prekybos įmonių, draudimo, audito ir konsultacinės bendrovės ir t.t.

Kai kalbame apie aukščiausio lygio specialistus ir sprendimų priėmėjus, 20% GPM apmokestinamas atlygis dažniausiai yra viršijamas ir įsijungia 32% GPM, kai Estijoje jis išlieka 20% ir skirtumas nėra toks mažas, nes nuo kiekvieno 1000 papildomo eurų teks mokėti 320 eurų mokesčių, o Estijoje toliau tie patys 200 eurų – skirtumas sudaro 60% daugiau sumokama GPM.

Aukštų algų ir svarbiems specialistams darosi aktualiau būti Estijos rezidentais ir ten mokėti mokesčius arba, liekant Lietuvos rezidentais, gauti dalį savo atlygio Estijoje ar Latvijoje. Pirmu atveju prarandame mokesčius Lietuvoje ir netenkame kompetencijų centrų – o tai jau turi sniego gniūžtės efektą. Nėra kompetencijos centro, nereikia žmonių, nereikia didesnio ofiso, nereikia net valymo paslaugų ir tas didelis svarbiausių įmonių žmonių apmokestinimas išsiverčia į kartais padidintą žalą.

Antru atveju reikia suskaičiuoti, kiek netenka valstybė, jeigu Lietuvos rezidentas pasinaudoja galimybe dalį savo algos gauti svetur.

Pvz. vienos didelės tarptautinės įmonės vadovas vadovaujantis LT, LV ir EE įmonėms, paskaičiavo, kad pusę savo algos išsimokėdamas Estijoje sutaupytų XX EUR per metus, tačiau Lietuva tada prarastų XX*5 EUR. Būdamas savo šalies patriotu jis vis dar moka mūsiškius progresinius mokesčius, tačiau, mokestinei naštai padidėjus bent vienu procentinių punktu, jis tikrai diversifikuotų savo atlyginimą.

„Jeigu politikai ir toliau vadovausis principu „lenk medį kol nulauši“, tai pasinaudosiu savo teise sau ir visiems centralizuotų funkcijų vadovams/specialistams mokėti bent pusę atlyginimo Estijoje arba Latvijoje, arba dar geriau – po trečdalį kiekvienoje šalyje“, — komentuoja minėtas vadovas. Tokių vadovų ir specialistų Lietuvoje būtų galima skaičiuoti šimtais, jeigu ne tūkstančiais.

Progresyvumas buvo padidintas ieškant biudžetui papildomų kelių milijonų ir siekiant patenkinti mažas pajamas gaunančiųjų „teisingumo“ troškimą. Anksčiau šis progresyvus mokestis sudarė 27%, o vėliau buvo kilsteltas iki 32% – tiesiog, per daug nemotyvuojant. Dar galima priminti, kad ir lubos leidžiasi kasmet – 2021 metais jos pažemėjo nuo 84 iki 60 VDU. Reiškia vis daugiau specialistų papuls šiais metais po didesniais mokesčiais.

Kalbant apie daug uždirbančių darbuotojų apmokestinimo didinimą, turime galvoje ir politikų siekį progresyvumą taikyti dividendams. Daugelis jau minėtų aukštai apmokamų darbuotojų dalį savo pinigų, kurie jiems liko po progresinių mokesčių ir išlaidų, investuoja ir po to, gaudami dividendus, būtų priversti antrą kartą mokėti tokio pat dydžio mokesčius.

Pastaruoju metu daug kalbama apie politinės lyderystės stoką, t.y. apie politikų pataikavimą neracionaliems rinkėjų norams, vietoj ilgalaikių strateginių uždavinių sprendimo. Siekiant ne tik išsaugoti, bet ir pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus turėtume visiškai atsisakyti progresinių GPM tarifų, o ne juos didinti.

Lazdos perlenkimas mokesčių srityje gali lengvai paleisti vėjais milžiniškas mūsų valstybės pastangas pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijų. Tiesa sakant, daugybė investicijų dėl šių priežasčių aplenkia Lietuvą kasmet. Kas už tai sumoka? Mokytojai, medicinos personalas ir kiti mums taip reikalingi žmonės, nes biudžetas negauna papildomų pajamų jų atlyginimams padidinti. Vietoj didesnių atlyginimų juos premijuojame „socialiniu teisingumu“.

Komentaro autorius — Rolandas Valiūnas, Investuotojų Forumo valdybos pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Dalis naštos nukristų nuo smulkiųjų pečių 2

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), sekdama Estijos pavyzdžiu, siūlo naujovę – smulkiojo verslininko...

N. Savickas. Kaip biurų rinkai sekėsi laikyti pandemijos egzaminą? 2

Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto...

Verslo aplinka
2021.06.17
Tinklų ir tiekėjų interesų disbalansas 3

Norint visuomet turėti prekių lentynose, reikia užtikrinti sklandų jų tiekimą, o priemonės, kuriomis tai...

Verslo aplinka
2021.06.17
I. Laursas. Nepaisant įvairių grėsmių, technologijų rinka vis dar turi kur augti 1

Į 2021 metus žiūrima su didžiule viltimi – skiepijimo programos pamažu įsivažiuoja visame pasaulyje, JAV...

Verslo aplinka
2021.06.16
Po gulinčiu RC akmeniu pažanga neteka 17

Registrų centras (RC) jau dvejus metus neišsprendžia elementarios techninės problemos, dėl kurios verslas...

Verslo aplinka
2021.06.16
J. Akelis. ES naujasis žaliojo susitarimo etapas netrukus pasibels į verslo duris. Ar būsime tam pasiruošę? 1

Visi esame girdėję apie Europos Sąjungos (ES) žaliąjį susitarimą, kurio tikslas – iki 2050 m. pasiekti...

Verslo aplinka
2021.06.15
Kiek efektyvus iš biudžeto katilo iškeliavęs euras? 3

Šiandien Lietuvoje minima Laisvės nuo mokesčių diena vėluoja beveik trimis savaitėmis. Ekspertai aiškina, kad...

Verslo aplinka
2021.06.15
Didysis septynetas - už švaresnį, sveikesnį ir saugesnį pasaulį

Tris dienas Anglijos pietvakarinėje Kornvalio grafystėje vykusį didžiojo septyneto (G7) lyderių susitikimą...

Verslo aplinka
2021.06.14
D. Palavenis. Europos gynybos fondas - 7,9 mlrd. Eur. Kas imsis iniciatyvos?

2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas patvirtino 7,9 mlrd. Eur finansavimą Europos gynybos fondui (EGF)...

Verslo aplinka
2021.06.13
E. Leontjeva. Apie dviguba bausme virtusį karantiną 5

Karantino atlyginimo teisingumas vėl visuomenės akiratyje. Kadaise padarytos klaidos lemia vis daugiau...

Verslo aplinka
2021.06.12
S. Dennison. Europos Sąjunga kryžkelėje: tolimesni jos žingsniai nulems Europos projekto ateitį

Per koronaviruso pandemiją nusivylimas ES institucijomis išlindo į viešumą iš antro plano. Šią savaitę...

Verslo aplinka
2021.06.11
Kai arklius perkėloje keisti būtina 13

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio komentarai Rusijos provokatoriams,...

VŽ požiūris
2021.06.11
R. Valiūnas. Lenk medį, kol nulauši... 17

Gaila, tačiau politikai, kalbėdami apie poreikį didinti mokesčių progresyvumą, orientuojasi į mažas pajamas...

Verslo aplinka
2021.06.10
Blogio ašies centras nėra Minskas 3

Penktadienį prasidėsiantis Europos futbolo čempionatas jau sunervino Rusiją. Tiksliau, ne pats čempionatas, o...

Verslo aplinka
2021.06.10
Prezidento kalboje – tikslinis gerų žodžių deficitas 21

Prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime politologai pasigedo konkretumo, ypač – dėl užsienio...

Verslo aplinka
2021.06.09
M. Ivanauskas. Biuras mirė, tegyvuoja biuras!

Pasaulyje nuolat didinant vakcinacijos apsukas, įmonių vadovų darbotvarkėse vėl aktualus klausimas – kaip ir...

Verslo aplinka
2021.06.08
„Rūpestis“, smogęs antru galu 39

Neteisėtas Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. priimtas nutarimas dėl komandiruočių kompensacijos koeficiento...

Verslo aplinka
2021.06.08
Su ministerija už parankės

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įžvelgusi puikias eksporto perspektyvas lietuviškam agroverslui, pasirengusi...

Verslo aplinka
2021.06.07
M.B. Kraussas. Macrono veiksnys 1

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra geriausias Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkas, kokio...

Verslo aplinka
2021.06.06
A. Sagatauskas. Veržlumas NT sektoriuje: vis dar pagrįstas ar jau neracionalus

Prieš metus mažai kas tikėjosi, kad pandemijos poveikis NT sektoriui bus toks švelnus. Šiandien butų ir biurų...

Verslo aplinka
2021.06.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku