Labai gaila, kad Lietuvos politikai praranda atmintį

Publikuota: 2018-06-04
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) siūlymas įvertinti, ar „Leo LT“ sukūrimas galėjo padaryti žalos valstybei, o jeigu taip – pareikalauti ją atlyginti, kol kas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Ir ne vien apie verslininkų vaidmenį šioje painioje istorijoje – jiems NSGK tyrimo medžiagoje ir taip skirta nemažai vietos. Ne mažiau klausimų kyla dėl politikų ir valdininkų, kurių vieni derėjosi su „NDX Energija“, o kiti – kone vienbalsiai už šį sandorį balsavo Seime.

Kas turėtų būti vertinama? Ar tai, kurios politinės partijos ir jų veikėjai pridėjo ranką prie šiandien abejonių sukėlusio projekto, ir, kaip sakė vienas iškilus politikas, kas gali paneigti, kad turėjo kokis nors apčiuopiamos naudos? O gal Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) pardavimo „Vilniaus prekybos“ grupės įmonei aplinkybės, kai iš privatizavimo buvo eliminuoti pirkėjai iš užsienio, kas garantavo kuklią įmonės pardavimo kainą, – tai būtų dar Algirdo Brazausko Vyriausybės ir tuomečių parlamentarų nuopelnas. Gal vėliau priimti įstatymų pakeitimai, leidę VST vertę susieti su buhalteriškai pervertintu ir dėl to beveik 4 kartus pabrangusiu įmonės turtu?

Aplinkybės, kodėl staiga pabrangę VST tapo gerokai vertingesni už Rytų skirstomuosius tinklus ir „Lietuvos energiją“, todėl Gedimino Kirkilo Vyriausybei „po ilgų ir įtemptų derybų“ pavyko sutarti, kad, inkorporavus VST į „Leo LT“, „NDX Energija“ valdys beveik 40% nacionalinio investuotojo akcijų? Ar Andriaus Kubiliaus Vyriausybės ir konservatorių daugumos Seimo sprendimas išformuoti „Leo LT“ ir „NDX Energijai“ sumokėti 680 mln. LT kompensaciją? Apie tai NSKG tyrime beveik nekalbama, užtat buvo rašyta „Verslo žiniose“ – daug ir negailint kritikos.

Po daugiau nei dešimtmečio NSGK užkabinus „Leo LT“ gimimo istoriją, jos dalyviai ją lyg karštą bulvę mėto vienas kitam, o detalės jiems jau išsitrynė iš atminties. Kalti nė vienas nesijaučia, lygiai kaip ir „Vilniaus prekybos“ akcininkai, kurie griežtai nesutinka, kad „Leo LT“ projektas galėjęs valstybei atnešti žalos.

„Kodėl p. Kubiliaus Vyriausybė priėmė tokį sprendimą (išardyti „Leo Lt“ – VŽ), aš nežinau. Tik matau, kad mūsų projektas buvo sugriautas dėl Rusijos interesų“, – VŽ praėjusią savaitę dėstė p. Kirkilas.

Ir pridūrė – VST buvo privatizuoti 2003 m., „dar gerokai iki mūsų Vyriausybės, čia nieko su mumis bendro neturi“.

Tuometis konservatorių lyderis p. Kubilius tikina, kad viskas buvę švaru ir gražu: „Leo LT“ buvo ardomas „pagal geriausią tarptautinę praktiką“.

„O kaip „Leo Lt“ buvo kuriamas, ne manęs reikėtų klausti, o buvusios Vyriausybės“, – į p. Kirkilo ministrų kabinetą baksnoja jis.

Ponas Kirkilas, apklausiamas NSGK, tų laikų, regis, beveik išvis neatsimena.

„Priminsiu, kad mano Vyriausybė buvo mažumos Vyriausybė ir tuo metu vis dėlto, nepaisant to, mes, dabar jau tiksliai neprisimenu, bet gerokai virš 100 balsų surinkome pritarti šiam projektui. Aš nelabai prisimenu daugiau projektų“, – komiteto nariams kalbėjo jis.

„O kas tiesiogiai rūpinosi tuo „Leo LT“ sandoriu iš Vyriausybės? Kas tas atstovas ir ar buvo... ir kas rūpinosi...“, – p. Kirkilo teiraujasi Vytautas Bakas, NSGK pirmininkas.

„Buvo valdyba sudaryta ir į valdybą įėjo Vyriausybės atstovai“, – lakoniškai atsako p. Kirkilas.

„Kas?“ – neatlyžta p. Bakas.

„Aš dabar neprisimenu, kas iš Vyriausybės, iš Ūkio ministerijos“, – sakė tuometis premjeras.

„Verslo žinios“ nori politikams priminti, kad prie „Leo Lt“ gimimo tada prisidėjo ir politinė kairė, ir dešinė. „Leo LT“, dar vadinto trigalviu slibinu, pradžia galime laikyti 2007 m. birželio pabaigoje Seimo priimtą p. Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės teiktą Atominės elektrinės įstatymą, kuriame numatyta sukurti nacionalinio investuotojo bendrovę.

Nors apsižodžiavimų Seimo salėje tada netrūko, balsuodami tiek valdantieji socialdemokratai, tiek tuo metu opozicijoje buvę konservatoriai parodė neįtikimą solidarumą: už įstatymą balsavo 107 Seimo nariai, 8 susilaikė ir tik 4 balsavo prieš. 2008 m. Atominės energetikos įstatymas, kuriame jau konkrečiai numatomas „Leo LT“ įkūrimas, taip pat su rimtesniu politiniu pasipriešinimu Seime nesusidūrė – buvo priimtas 63 parlamentarams pasisakius už, 11-ai prieš ir 3 susilaikius.

O esmines nacionalinio investuotojo steigimo nuostatas rengė ir su privačia „NDX energija“ dėl „Leo LT“ kūrimo derėjosi Saulius Spėčius, premjero Kirkilo patarėjas.

Kad politikai atgautų atmintį, siūlytume jiems pavartyti senas „Verslo žinias“. Nors Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) viename Seimo komitetui pateiktų raštų nurodo, jog „STT surinkti duomenys pagrįstai leidžia teigti, kad Lietuvoje žiniasklaida yra glaudžiai susijusi tiek su verslo, tiek ir su politine sistema“, „Verslo žiniose“ apie „Leo LT“ gimimą ir VST privatizavimą buvo rašyta ir rašyta. Tenka tik apgailestauti, kad 2003–2009 m. politikai „Verslo žinias“ skaitė nepakankamai atidžiai.

„Leo LT“ steigimo ir likvidavimo istoriją skaitykite čia

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 2

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

Lenktynėse nėra vietos silpniesiems 23

Lietuva praranda konkurencingumo pagreitį: mūsų šalis konkurencingumo indekse smuktelėjo dviem laipteliais...

Verslo aplinka
2018.10.18
Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių...

Agroverslas
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
ES parama: į plytas ar į ateitį? 17

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 9

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 30

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Viešumui ir tiesai – antrankiai? 27

Šlubuojanti e. sveikatos sistema jau prarijo 40 mln. Eur ir dar 2,5 mln. Eur pareikalaus klaidų taisymui.

Verslo aplinka
2018.10.03
Skyrybos be vedybų sutarties 4

Seimas, šią savaitę pailsėjęs nuo plenarinių posėdžių, kitą antradienį vėl grįš (skubos tvarka) prie...

Verslo aplinka
2018.10.02
„Rail Baltica“, regis, rūpi tik Briuseliui 14

„Rail Balticos“ projektą visiškai pagrįstai galime vadinti amžiaus projektu – sprendimui tiesti geležinkelio...

Transportas
2018.10.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau