Lietuvoje verslo etika išlieka tabu

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktas tyrimas atskleidė, kad atskaitomybe ir skaidrumu labiausiai pasižymi šalyje veikiančios skandinavų kapitalo ir Lietuvos valstybės valdomos įmonės. Atsižvelgiant į tai, kad Skandinavijos šalys turi giliausias socialiai atsakingo verslo tradicijas, toks rezultatas nenustebino. Dėmesį patraukė faktas, kad iš tyrimo metu vertintų kelių dešimčių didžiausių šalies bendrovių, užtektinai informacijos apie korupcijos riziką ir jos valdymą buvo pateikusios tik šešios. Tai –„Swedbank“, valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ ir „Lietuvos geležinkeliai“, „Teo LT“, „SEB bankas“ ir „Orlen Lietuva“.

Tyrimo metu bendrovės vertintos pagal tris kriterijus – viešai atskleidžiamą informaciją apie korupcijos rizikos valdymą, įmonės organizacinę struktūrą ir finansinius rodiklius. Net ketvirtadalis visų vertintų įmonių gavo 0 taškų.Taigi, nors pasaulyje tokios sąvokos kaip skaidrumas ir socialinė verslo atsakomybė savo populiarumo piką jau pasiekė, Lietuvoje net ir stambioms vietinio kapitalo bendrovėms ši sritis vis dar neatrodo svarbi. Kodėl?

Viena vertus, uždarumas – būdingas lietuviško verslo bruožas. Verslas bijo, kad atvirai skelbiama informacija gali būti panaudota konkurencinėje kovoje. Atsargų požiūrį į atvirą informacijos teikimą greičiausiai lemia ir tai, jog dėl skaidrumo trūkumo lietuvių įmonės dar nėra patyrę didelių nuostolių – šalyje nebuvo stiprios rezonansinės bylos, susijusios su korupcija. Aplinkos spaudimas taip pat gana menkas – verslo etika Lietuvoje išlieka tabu, nesąžiningos veiklos stengiamasi nepastebėti arba tiesiog prisitaikoma prie aplinkos. Taigi, įmonių vadovai kol kas neįvertina skaidraus verslo svarbos bei teikiamos naudos.

Situacija palaipsniui gerėja verslui įsitikinant, kad skaidrumas suteikia konkurencinį pranašumą.Tai svarbu įmonėms, siekiančioms ilgalaikių tikslų, o ne vien greito pelno – skaidrumas padeda lengviau valdyti rizikas, kurti reputaciją ir vertę klientui. Pagalvokite – ką darytumėte, jeigu reikėtų greitai rasti informacijos apie norimą įmonę? Dažniausiai tiek vartotojai ir klientai, tiek ir potencialūs investuotojai pirmiausia kreipiasi į „Google“. Atsakingos įmonės tiekėjus ar partnerius renkasi ne tik pagal kainą, bet ir pagal jų reputaciją. Jei viešai prieinamos informacijos apie įmonę nėra arba ji rodo įmonę esant neskaidrią, lengviau pasirinkti kitą, patikimesnį, tiekėją.

Lietuvoje dalis problemos glūdi verslo kultūroje – daug mūsų įmonių yra orientuotos į trumpalaikius tikslus ir greitą naudą, tad į tokias sritis kaip antikorupcinė veikla investuoja minimaliai. Jau tapo įprasta, kad daugiau informacijos atskleidžia stambios akcinės bendrovės – dalyvavimas akcijų biržoje kilsteli aukščiau ir atskaitingumo kartelę. Kita vertus, prekių ar paslaugų pirkėjui informacija apie verslo skaidrumą bei atsakomybę Lietuvoje taip pat dar nėra labai aktuali. Taigi, būtinas platesnis visuomenės švietimas – piliečiai neturėtų toleruoti korupcijos, neatsakingos veiklos, mokesčių vengimo.

Šiuolaikiškai valdomas verslas yra atsakingas verslas: svarbu ne tik ką, bet ir kaip įmonė sukuria. Rinkoje, kurioje dauguma įmonių laikosi kitokių principų, nėra lengva būti pavyzdžiu ir inovatoriumi. Tačiau nuoseklus įmonės skaidrumo demonstravimas skatina dar neapsisprendusius konkurentus taip pat skirti daugiau dėmesio skaidrumui, o tai – jau viso sektoriaus laimėjimas.

Pavyzdžiu verslui galėtų tapti ir valstybės valdomos įmonės. Tarp skaidriausių patekusios bendrovės „Lietuvos energija“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ jau yra kitokios – šių įmonių vadovams svarbi moderni vadyba, įmonės reputacija ir santykis su bendruomene bei valstybe.

Skaidrus ir atsakingas verslas yra visos šalies išskirtinumas ir stiprybė. Jau minėtos skandinavų įmonės – puikus pavyzdys. Šių šalių geroji praktika daro teigiamą įtaką ir Lietuvos verslo kultūrai.Norint, kad situacija Lietuvoje keistųsi sparčiau, reikia daugiau pilietiškumo – vartotojų, partnerių, valstybės spaudimo. Taip pat – glaudesnio viešojo sektoriaus ir verslo bendradarbiavimo.

Renata Gaudinskaitė yra „Baltosios bangos“ tarybos narė, „Teo“ Socialinės atsakomybės plėtros vadovė, Asta Akelienė – UAB „Schindler-Liftas“ finansų direktorė.

Komentarai