Lietuvos bankas apribojo dalį „Foxpay“ veiklos

Papildyta „Foxpay“ vadovo komentaru 

Kaip skelbia portalas „15min“, ketvirtadienį LB patvirtino, kad apribojo „Foxpay“ teisę teikti mokėjimo nurodymus ir gauti pavedimus per Lietuvos banko valdomą mokėjimų sistemą „CENTROLink“.

Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė, LB Komunikacijos skyriaus vadovė, portalui teigė, kad reguliatoriaus pilnai neatjungė bendrovės nuo „CENTROLink“ sistemos: „Šie apribojimai yra daliniai ir jie nėra taikomi „Foxpay“ mokėjimams, kurie yra susiję su viešuoju sektoriumi, skirti viešojo intereso užtikrinimui.“

„CENTROLink“ yra LB sukurta ir valdoma naujos kartos mažmeninių mokėjimų sistema, suteikianti infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) visiems Europos ekonominėje erdvėje licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Tai suteikia galimybę finansų įstaigų klientams itin greitai atlikti mokėjimus eurais.

LB jau kurį laiką atlieka „Foxpay“ ir jos savininkės Ievos Trinkūnaitės veiklos patikrinimą. Tačiau trečiadienį paviešinti dokumentai parodė, kad I. Trinkūnaitė tinkamai nebendradarbiauja su LB, teismine tvarka ginčija jo procedūrinius veiksmus, o tai stabdo tikrinimo procesą

Pirmadienį pranešta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios „Foxpay“ veiklos. Tarnyba pradėjo tyrimą dėl galimo nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir kišimosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą.

„Foxpay“ vadovas Saulius Galatiltis išplatintame komentare teigė, kad centrinio banko sprendimas išskirti „Foxpay“ viešojo sektoriaus klientus „galimai diskriminuoja kitus rinkos dalyvius“.

„Konsultuojamės su teisės specialistais dėl tokių veiksmų nuoseklumo, lyginant su kitais panašiais mokėjimų sistemos „CENTROlink“ ribojimo atvejais. (...) Nuolat bendraujame su Lietuvos banko specialistais ir deriname detales“, – teigė S. Galatiltis, vadovaujantis „Foxpay“ nuo 2024 m. vasario.

Jis taip pat tvirtino, kad „taikomi neturtiniai apribojimai akcininkui neturėtų automatiškai virsti įmonės veiklos ribojimais, atsižvelgiant į faktą, kad atsakingos institucijos dar nebaigė savo darbo“. 

Ketina imtis veiksmų

„Foxpay“ po viešojo pirkimo, sudaryto su Informacinės visuomenės plėtros komitetu (IVPK), jau keletą metų teikia atsiskaitymų tarpininko paslaugas daugybei valstybinių institucijų per centralizuotus e. valdžios vartus. Kaip VŽ pirmadienį nurodė IVPK, įstaiga planuoja kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl šios sutarties atitikimo nacionalinio saugumo interesams. 

VŽ rašė, kad „Foxpay“ yra laimėjusi ir daugiau viešųjų pirkimų. 2022 metais laimėjo 35-is, 2023 metais – 40-imt, o šiemet 9-is.

Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, įvairias tarpininkavimo, įmokų surinkimo ar mokėjimų terminalų nuomos paslaugas iš „Foxpay“ perka ar pirko dešimtys viešųjų įstaigų. 

Neatitinka kriterijų 

VŽ primena, kad „Foxpay“ ir jos akcininkė, „iSun“ finansinių technologijų grupės vadovė I. Trinkūnaitė patraukė ir kitų institucijų dėmesį – strateginius įmonių sandorius tikrinanti Vyriausybinė komisiją pripažino, kad I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų.

Šis tyrimas pradėtas dėl to, kad I. Trinkūnaitė bandė įsigyti buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyro Mindaugo Navicko įmonę „Litlab“,  kuri dar 2016 m. 45 metams išsinuomojo valstybinį sklypą prie pat Vilniaus oro uosto ir čia stato verslo centrą. 

Pati I. Trinkūnaitė savaitgalį paskelbė, kad pasitraukia iš „Foxpay“ valdybos. Ji teigė svarstanti „galimus teisinius žingsnius dėl vyriausybinės komisijos nutarimo“. 

„Foxpay“ ir „iSun“ istorija dėl ryšio su I. Trinkūnaite bei jos gyvenimo draugu, kelis kartus teistu Vilhelmu Germanu postą kainavo M. Navickienei. Paskutiniu lašu, privertusiu ministrę atsistatydinti, tapo žinia apie skrydį su V. Germanu į Dubajų praėjusiais metais. 

Portalo 15min.lt paskelbtame tyrime buvo teigiama, kad iki tol nedaug kur viešai figūravęs V. Germanas (anksčiau – Vilius Židelis) iš tikrųjų turi didelę įtaką „iSun“ grupėje, o kai kurių šaltinių netgi buvo apibūdinamas kaip „galutinis naudos gavėjas ir vadovas“.  

Įvairiose „iSun“ grupės įmonėse vadovaujančias pozicijas anksčiau užimdavo M. Navickas, jis taip pat yra smulkusis UAB „iSun Lithuania“ akcininkas – M. Navickienės teigimu, šias akcijas jis ketina parduoti. 

VŽ dar gegužės viduryje paskelbė tyrimą apie tai, kaip „Foxpay“ bei kai kurios kitos su „iSun“ susijusios įmonės galėjo dalyvauti schemoje, skirtoje aptarnauti Europos Sąjungoje nelegaliai veikiančius internetinius kazino. 

[infogram id="8d3ad954-9030-4f11-86f6-88dcd22a84c0" prefix="UtG" format="interactive" title="„iSun“ grupė: „iSun Lithuania“, „SwissMoney“, „Bitnuk“, „GobalPass“, „Foxpay“"]