Panaikinta „Foxpay“ licencija, I. Trinkūnaitė sprendimą vadina susidorojimu
Lietuvos bankas teigia pažeidimus fiksavęs „visose tikrintinose srityse“.

Papildyta „Foxpay“ akcininkės I. Trinkūnaitės komentaru
„Po šio sprendimo „Foxpay“ nebegali teikti jokių finansinių paslaugų“, – nurodoma LB pranešime.
Reguliuotojas teigia, kad „Foxpay“ veiklos trūkumų ir teisės aktų pažeidimų nustatyta visose tikrintinose srityse, pavyzdžiui, EPĮ akcininkams teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinka „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė.
LB taip pat išvardino visą eilę pagrindinių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų, kuriuos pažeidė „Foxpay“.
Pavyzdžiui, bendrovė neužtikrino konfliktų valdymo teikdama paslaugas klientams, susijusioms su kontroliuojančia akcininke I. Trinkūnaite bei valdybos nariais. Vidaus procedūrų neatitiko praktikoje vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procesai, pavyzdžiui, į šių veiklų vykdymą buvo įsitraukę valdybos nariai ir darbuotojai, kurių funkcijos su tuo tiesiogiai susijusios nebuvo.
„Foxpay“, tęsia LB, neužtikrino tinkamo klientų, jų atstovų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo, nenustatė pakankamų kliento dalykinių santykių ir sandorių stebėsenos priemonių, neužtikrino tinkamos individualios klientų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos rizikos vertinimo.
Pasak reguliuotojo, „Foxpay“ patikros laikotarpiu neužtikrino klientų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymo bei patikros, pavyzdžiui, tam tikromis datomis saugojimo sąskaitose saugojo mažiau klientų lėšų, nei apskaičiuota saugotina klientų suma, neužtikrino klientų lėšų surinkimo, atskyrimo ir apsaugos reikalavimų vykdymo.
Be to, kaip teigia LB, „Foxpay“ faktiškai veiklą vykdė per įmonę, susijusią su įstaigos kontroliuojančia akcininke. VŽ primena, kad I. Trinkūnaitė taip pat yra Šveicarijoje registruotos finansinių technologijų grupės „iSun“ vadovė, ši grupė siejama su anksčiau kelis kartus teistu, šiuo metu suimtu jos gyvenimo draugu Vilhelmu Germanu.
„Pažeidimo pavojingumą didino tai, kad įstaigoje vykdyta praktika, kai ši įmonė be pagrįsto pagrindo disponavo įstaigos klientų lėšomis. Foxpay klientų lėšų apsaugos vidaus kontrolės procesuose buvo dalinamasi įstaigos vidaus informacija, susijusia su klientų lėšomis ir finansiniais duomenimis, šios srities klausimai buvo derinami su įmonių, susijusių su įstaigos kontroliuojančia akcininke, darbuotojais“, – teigia LB.
I. Trinkūnaitė: susidūriau su persekiojimu ir susidorojimu
Penktadienio vakarą žiniasklaidai pateiktame trumpame komentare įmonės savininkė Ieva Trinkūnaitė teigė su sprendimu nesutinkanti.
„Nesutinku ne tik su šiuo, bet ir su daugybe kitų tiek Lietuvos banko, tiek kitų institucijų sprendimų. Mano nuomone, sprendimai yra priimami inertiškai, neatliekant objektyvaus vertinimo, o dirbtinai ieškant kaip pagrįsti kuo griežtesnę bausmę. Per labai trumpą laiką susidūriau su susidorojimu ir persekiojimu įvairiuose lygmenyse“, – rašė I. Trinkūnaitė.
Jos teigimu, tokiais sprendimais naikinamas veikiantis verslas, nuolat generuojantis pinigus į šalies biudžetą.
„Rodos, tam tikri sprendimai buvo priimti jau prieš kurį laiką, o „show“ elementas buvo reikalingas siekiant netiesioginių tikslų. Buvo stipriai paminamos ne tik žmogaus teisės, bet naikinamas ir verslas, mokantis pinigus biudžetui, tarsi jame pinigų gynybai jau per daug. Išties apmaudu, kad, afišuojant vakarietišką demokratiją, nuo jos esame nutolę šviesmečiais“, – rašė I. Trinkūnaitė.
Ji teigė, jog tolimesni veiksmai bus svarstomi kartu su teisininkais.
„Jei nuspręsime tęsti šią nelygią kovą, sprendimus skųsime“, – komentarą užbaigė „Foxpay“ akcininkė.
„Foxpay“ vadovas: gaila, mes vieninteliai Lietuvoje turėjome unikalią paslaugą
„Foxpay“ vadovas Saulius Galatiltis agentūrai BNS sakė, jog Lietuvos banko (LB) sprendimas atimti įmonės licenciją nebuvo netikėtas.
Jis apgailestavo, kad sprendimas turės įtakos sveikatos priežiūros ir kitoms įstaigoms, kuriose veikia „Foxpay“ įrengti savitarnos mokėjimo terminalai, leidžiantys už paslaugas atsiskaityti grynaisiais arba kortele. Nuo šių metų vasario 26-osios „Foxpay“ vadovaujantis ir įmonės akcijų turintis S. Galatiltis po „Lietuvos banko“ sprendimo sakė, kad kartu su teisininkais spręs dėl tolimesnių įmonės veiksmų.
Pasak „Foxpay“ vadovo, kurį cituoja BNS, įmonė Lietuvoje vis dar turi nemažai klientų, didžioji dalis jų veikia sveikatos apsaugos srityje.
„Jeigu įmonė nebegali vykdyti veiklos, tai akivaizdu, kad turi būti tam tikri sprendimai priimti, kurie nebeleis mums teikti šitos paslaugos. Labai gaila, kad šitas sprendimas turės įtaką vienai gerai paslaugai, kuri buvo ir patraukli, ir gana populiari. Pagrindinės dabar teikiamos paslaugos, pajamos yra būtent iš „Fox“ terminalų, kurie įrengti poliklinikose – per juos susimokėti galima už paslaugas“, – sakė S. Galatiltis.
Jo teigimu, Migracijos tarnyba pranešė, kad atsisakė „Foxbox“ terminalų, tačiau dėl to, pasak S. Galatilčio, apie 40% Lietuvos gyventojų, kurie lankysis Migracijos tarnyboje ir norės atsiskaityti grynaisiais pinigais, neturės šios galimybės. Tokie terminalai, pasak įmonės vadovo, veikia ir kai kuriose policijos nuovadose, taip pat – vienoje bažnyčioje.
„Mes vieninteliai, kurie teikiame šią paslaugą, gana unikali ji Lietuvoje buvo. Bet suprantame ir reguliuotoją, kuris tokioje politizuotoje aplinkoje dirbo savo darbą ir atliko jį, mano supratimu, gana nelengvą“, – kalbėjo „Foxpay“ vadovas.
Kita vertus, šis „Lietuvos banko“ sprendimas pagaliau atriša rankas jam bei „Foxpay“ akcininkams priimti sprendimus, todėl bus galima spręsti, ar šią verslo šaką kažkam parduoti ar perleisti.
17 mln. Eur
VŽ gegužės viduryje skelbė tyrimą apie tai, kad su I. Trinkūnaitės „iSun“ grupe susijusios bei kai kurios kitos lietuviškos finansinių technologijų įmonės galėjo dalyvauti schemoje, skirtoje aptarnauti nelegalius internetinius kazino. I. Trinkūnaitė tuomet tokią informaciją neigė.
Vėliau 15min.lt skelbė, kad „iSun“ grupėje ir „Foxpay“ didelę įtaką turi I. Trinkūnaitės sugyventinis, praeityje ne kartą teistas V. Germanas, anksčiau žinotas kaip Vilius Židelis.
Prokuratūra spalį pranešė, kad su finansinių technologijų įmone „Foxpay“ susijęs ikiteisminis tyrimas vyksta tiek dėl turtinių nusikaltimų, tiek dėl korupcijos.
Teisėsauga skelbė, kad 2023–2024 m. laikotarpiu galėjo būti realizuota 17 mln. Eur, įgytų per nusikalstamas veiklas. Tarp tokių veiklų galėjo būti kriptovaliutos, narkotikų prekyba, nelegalūs e. kazino.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą buvo sulaikyta „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė, jos sugyventinis Vilhelmas Germanas bei buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas. Teisėsaugos pareigūnai patvirtino, kad tyrime figūruoja I. Trinkūnaitės įmonės „Foxpay“, „iSun“, taip pat – M. Navicko įmonė „Litlab“, pastačiusi verslo centrą prie Vilniaus oro uosto.
FNTT taip pat nurodė, kad tam tikriems „Foxpay“ darbuotojams, atsakingiems už pinigų plovimo prevenciją, galėjo mokėti kyšius už tai, kad jie patikrinimo metu nuslėptų arba sunaikintų svarbius duomenis. Šių kyšių suma, pasak teisėsaugos, galėjo siekti 100.000 Eur.
Tuomet skelbta, kad vykstant tyrimui atliktos 32 kratos įtariamųjų ir su jais susijusių asmenų namuose, įmonių patalpose. Operacijoje dalyvavo 80 pareigūnų. Jis pranešė, kad per kratas buvo rasta maždaug 500.000 Eur vertės grynųjų pinigų, taip pat prabangos daiktų – meno kūrinių, laikrodžių. Anot FNTT, įtariama, kad įtariamieji juos pirko norėdami legalizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus.
I. Trinkūnaitė bei M. Navickas paleisti už užstatą. V. Germanui – suimtas iki šiol įtariant, kad jis gali slapstytis nuo teisingumo.
Tik iki rugsėjo 30 d.
fiziniams asmenims nuo 18 Eur/mėn.
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- Manopinigai.lt - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai