Jules’io Verne’o žvilgsnis į ateitį

Elektrinis povandeninis laivas. Povandeninis laivas įveikia ilgus nuotolius
Jules’io Verne’o „Nautilius“ – tai bandymas atspėti, kokie povandeniniai laivai užkariaus vandenynus.
infogr.am::infogram_0_dvidesimt_tukstanciu_myliu_po_vandeniu
Bene garsiausia Jules’io Verne’o knyga yra „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu”. Pasakojimas apie kapitoną Nemo ir jo povandeninį laivą „Nautilių“ įgijo įvairių meninių pavidalų – knygos, vadybinių ir animacinių filmų, taip pat kompiuterinių žaidimų.
Kai Verne’as rašė savo žymiąją knygą, pirmieji povandeniniai laivai jau buvo sukurti. Vieną iš jų, pavadintą „Nautilus“, XVIII a. pabaigoje Prancūzijos laivynui sukonstravo amerikiečių išradėjas Robertas Fultonas. Laivas buvo valdomas rankiniu būdu. 1867 m. Paryžiuje vykusioje pasaulinėje parodoje Jules’is Verne’as pamatė dar vieną povandeninį laivą, prancūzų laivynui priklausantį „Plongeur“, į jūrą nuleistą prieš ketverius metus. Laivas buvo cilindro formos, su priekyje įrengtu taranu. Būtent šią laivo formą ir ginklą panaudojo Verne’as, kurdamas savąjį „Nautilių“. Kita vertus, jam neatrodė, kad „Plongeur“ variklis yra perspektyvus. Tikrasis povandeninis laivas buvo varomas suspaustu oru ir galėjo nuplaukti vos 5 mylias – 8 kilometrus.
Parodoje Jules’is Verne’as susipažino su daug žadančiu energijos šaltiniu – elektra. Vokietijos bendrovė „Siemens“ prie savo stendo demonstravo generatorius ir dinamas, ir rašytojas, juos pamatęs, nusprendė savajame „Nautiliuje“ „įmontuoti“ elektrinį variklį. Knygoje povandeniniam laivui varyti įgula naudoja natrio akumuliatorius, o natris gaunamas iš jūros vandens. Tik šviežio oro poreikis priversdavo povandeninį laivą iškilti į paviršių.
Elektriniai ir benzininiai varikliai
Knyga „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“ ne tik tapo bestseleriu, bet ir parodė vieną iš galimų povandeninių laivų technologijos krypčių. 1888 m. ir Prancūzijoje, ir Ispanijoje buvo sukonstruota povandeninių laivų su elektriniais varikliais, tačiau jie patys neapsirūpindavo elektros energija, todėl negalėdavo toli nuplaukti.
Šią problemą 1900 m. išsprendė airių išradėjas Johnas Philipas Hollandas. Be elektrinio variklio, laivas turėjo ir benzininį variklį, kuris įkraudavo akumuliatorius laivui iškilus į paviršių. Jules’is Verne’as spėdamas akivaizdžiai apsiriko. Bet dėl vieno dalyko jis buvo teisus, kad gamtoje egzistuoja tinkamas energijos šaltinis – tik apie jį dar niekas nežinojo. Tai atominė energija. 1954 m. JAV laivynas įsigijo laivą, kuriam nereikėjo iškilti į paviršių papildyti energijos. Povandeninis laivas buvo pavadintas „USS Nautilus”.
Masinio naikinimo ginklai. Priešus nuodyti dujomis
infogr.am::infogram_0_juodoji_indija-26
Jules’io Verne’o laikais sparčiai vystėsi plieno pramonė ir chemijos mokslas. Verne’as nujautė, kokias siaubingas pasekmes žmonijai gali turėti galingų šiuolaikinių valstybių galimybės panaudoti mokslą blogiems tikslams.
„Juodojoje Indijoje“ vokiečių miestas valstybė Štalštatas planuoja nušluoti nuo Žemės paviršiaus kaimyninės Prancūzijos miestą Francvilį. Vokiečių miesto vadovas, piktadarys Šulcas, sukonstruoja didžiulę patranką, galinčią šauti 40 km atstumu. Milžiniška patranka turi apšaudyti Prancūzijos miestą nuodingomis dujomis užtaisytais sviediniais ir sunaikinti miestelio gyventojus, kurie, pasak Šulco, yra žemesnės rasės. 25 metais anksčiau, nei Jules’is Verne’as parašė šią knygą, britų chemikas pasiūlė naudoti cianidą prieš rusus Krymo kare. Tąkart mintis buvo atmesta kaip per daug žiauri.
Verne’ui neatrodė, kad Vokietijos generolai gali turėti tokių etinių skrupulų kaip britai. Kaip ir daugumos jo tautiečių po Prūsijos pergalės prieš Prancūziją 1870–1871 m. kare, jo pažiūros buvo itin antivokiškos.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui paaiškėjo, kad jo nuogąstavimai nebuvo tokie jau nepagrįsti. 1915 m. vokiečiai pirmieji panaudojo mirtinas dujas prieš jungtinę prancūzų ir britų kariuomenę Vakarų fronte. Vėliau „Paryžiaus patranka“ jie smarkiai apšaudė Prancūzijos sostinę iš 130 km atstumo.
Vėliau į valdžią atėjo Adolfas Hitleris, kuris laikėsi tokios pat rasių teorijos kaip ir ponas Šulcas.
Orlaiviai. Balionai neturi ateities
infogr.am::infogram_0_roburas_uzkariautojas
Jules’io Verne’o laikais žmonės jau seniai buvo pradėję skraidyti. Balionai buvo išrasti dar prieš 100 metų, o prancūzų inžinierius Henri Giffard’as sukonstravo savo pirmąjį primityvų orlaivį 1852 metais. Propeleriu varomas garo variklis leido jį valdyti laikantis numatyto kurso. Kita vertus, niekas negalėjo laisvai skraidyti įrenginiu, sunkesniu už orą. Verne’as vis dėlto manė, kad būtent ši orlaivių forma išstums iš dangaus oro balionus.
Nors tuo metu buvo daug eksperimentuojama su sklandytuvais, knygoje „Robūras užkariautojas“ Verne’as pasuko visiškai kita kryptimi. Jis aprašė orą skrodžiantį „Albatrosą“, kurį pakeldavo ne sparnai, bet 37 propeleriai.
Plaukiojantis milijardierių rojus. Turtuoliai iškeliauja į tremtį
infogr.am::infogram_0_plaukiojanti_sala
Knygoje „Plaukiojanti sala“ turtingi amerikiečiai Ramiajame vandenyne įkuria dirbtinę plaukiojančią salą. Nekontroliuojami valdžios ir nevaržomi visuomenės, jie prabangiai gyvena savo rojuje ant vandens.
Tokių mažų plaukiojančių karalysčių, kokias aprašė Verne’as, šiandien nerastume. Tačiau esama turtuolių, kurie nuolat gyvena didžiuliuose laivuose. Kruizinis laivas „The World“ nuo 2003 m. siūlo įsikelti į 165 jame įrengtus butus. Pietų Korėjoje kuriama tikra milijardierių užuovėja: laukiama, kad 2014 m. juos svetingai priims kruizinis 296 m ilgio laivas „Utopija“.
Palyginti su sala iš Jules’io Verne’o romano, šie du laivai tėra nedideli kaimiūkščiai. Tačiau šiandien visuotinio atšilimo grėsmė ir kylantis vandens lygis iš tiesų gali atgaivinti idėją apie plaukiojančias salas.
VERSLO TRIBŪNA
Elektriniai ginklai. Srovė gali sunaikinti priešus
infogr.am::infogram_0_dvidesimt_tukstanciu_myliu_po_vandeniu2
Pirmieji elektriniai ginklai TASER atsirado 1974 metais. TASER XREP yra ginklas su elektros krūvį turinčiomis kulkomis. Iššautos, jos paralyžiuoja auką per 20 sekundžių. Skirtingai nei Verne’o ginklai, TASER paralyžiuoja, bet nenužudo.
Kelionė į Mėnulį. Žmonės pakyla nuo Žemės
Knygoje „Nuo Žemės į Mėnulį“ Jule’is Verne’as pateikia argumentą, jog didžiausia kosmoso tyrinėjimų problema yra Žemės trauka.
infogr.am::infogram_0_nuo_zemes_i_menuli
Jule’is Verne’as numatė, kad žmonės kada nors pakils į kosmosą. Jis atspėjo ir jų tautybę, nes tik amerikiečiai, jo akimis, tiki, kad viskas įmanoma.
Knygoje „Nuo Žemės į Mėnulį“ erdvėlaivis pakilo iš Floridos. Pietūs pasirinkti dėl to, kad Žemės sukimasis padėtų erdvėlaiviui pakilti. Nacionalinė JAV aeronautikos ir kosmoso administracija NASA priėjo tą pačią išvadą ir 1950 m. įkūrė savo centrą būtent Floridoje.
Verne’o idėja, kaip pasiekti kosmosą, pasirodė esanti neįgyvendinama. Didžiulė patranka „Kolumbiadas“ turėjo paleisti kosminę kapsulę pradiniu 11 tūkstančių m/s greičiu. Būtinas greitis buvo apskaičiuotas teisingai, tačiau Verne’o patranka buvo pajėgi suteikti tik dešimtadalį reikalingo greičio. Iš tiesų į Mėnulį skrenda raketos.
Vis dėlto kai kas pasinaudojo Verne’o idėjomis. Septintajame XX a. dešimtmetyje kanadiečiai atliko bandymus su patranka palydovams į kosmosą leisti. Pasibaigus lėšoms, projektas buvo nutrauktas.
Pavyko atspėti? „2889 metais...“
Jule’is Verne’as aprašė išradimus, kurie, jo manymu, buvo tikroviški ir įmanomi įgyvendinti. Vienintelį kartą jis nusižengė savo principams ir pasinėrė į drąsias spėliones. Jei iš tiesų, kaip mano kai kurie, šio teksto nesukūrė jo sūnus Michelis. Šios pranašystės gimė tada, kai vieno laikraščio redaktorius paprašė Verne’ą apibūdinti, kaip atrodys JAV po tūkstančio metų. Daugelis spėjimų apsakyme „2889 metais“ buvo klaidingi. Labiausiai nutolusi nuo tiesos buvo prielaida, kad stebuklingų technologijų žmonijai teks laukti dar tūkstantį metų. Dauguma jų buvo atrastos dar tuo metu, kai gyveno jo sūnus.
Tiesioginė transliacija
„Užuot spausdinamos „Žemės kronikoje“, žinios bus kas rytą pranešamos balsu, ir žmonės sužinos dienos naujienas klausydamiesi įdomių pokalbių su žurnalistais, politikais ir mokslininkais.“Radijo stotis 8MK pirmą kartą transliavo žinias tiesiogiai į eterį 1920 m. JAV.
Oro reklama
„Visi žino tas didžiules reklamas danguje, kurias mato visi miesto gyventojai.“
Maždaug 1920 m. pilotai sugalvojo reklamą ore: iš lėktuvų dūmų danguje būdavo formuojamos raidės.
Telekonferencijos
„Kalbos perdavimas jau yra pasenęs; vaizdų perdavimas per veidrodžius, sujungtus kabeliais, yra visiškai naujas.“Pirmoji vieša vaizdo telefono linija pradėjo veikti 1936 m. tarp Berlyno ir Leipcigo.
Jules’io Verne’o idėjų šaltinis – tikrovė
Už mokslinės fantastikos žanro atsiradimą garbė tenka dviem rašytojams – Jules’iui Verne’ui ir H. G. Wellsui. Tačiau šių dviejų rašytojų fantazija pasireiškė skirtingai.
Jules’is Verne’as keliavo mintyse. Prancūzas parašė 54 kūrinius. Beveik visose knygose pasakojama apie keliones į tolimas vietas. Savo pagrindiniams veikėjams jis dažniausiai leidžia keliauti išgalvotomis transporto priemonėmis, egzistavusiomis vienintelėje vietoje – autoriaus galvoje.
Tyrimai padėjo rastis idėjoms. Verne’as nekūrė remdamasis vien tik savo fantazija. Jis domėjosi mokslo tyrimais ir eksperimentais, o jų rezultatai įkvėpdavo jį kurti romanuose neįtikimas technologijas.
Varžovas fantastas. Herbertas G. Wellsas rašė nesilaikydamas fizikos dėsnių. Verne’as labai pasipiktino, kai anglas 1898 m. pasirodžiusioje knygoje „Pasaulių karas” leido marsiečiams užgrobti Žemę.