Didžiausios lobių ieškotojų svajonės

Publikuota: 2015-11-29
Daugelis mitų ir legendų apie tamplierių turtus neturi jokių įrodymų. Tačiau tai nesumažina lobių ieškotojų entuziazmo. „Matton“ nuotr.
Daugelis mitų ir legendų apie tamplierių turtus neturi jokių įrodymų. Tačiau tai nesumažina lobių ieškotojų entuziazmo. „Matton“ nuotr.
 

Pasakojimai apie paslėptus lobius tūkstančius ieškotojų vertė ir verčia leistis į pavojingas keliones.

1. Tamplierių lobiai

Vieną tamsią 1307 m. spalio naktį arklių traukiamų vežimų vilkstinė išdundėjo iš Paryžiaus. Vyrai, saugoję kortežą, karaliaus kareivius nervingai stebėjo ne be pagrindo: vežimai buvo prigrūsti turtų iš tamplierių ordino saugyklų. Po kelių dienų neįkainojamas krovinys iš vežimų buvo perkrautas į burlaivių flotilę, laukusią Prancūzijos miesto La Rošelio uoste, Atlanto vandenyno pakrantėje. Vėlų spalio 12-osios vakarą flotilė išplaukė į Biskajos įlanką. Vėliau dingo be pėdsakų.

Informacijos apie pabėgimą su tamplierių ordino turtais randama XIV a. masonų dokumentuose, kiti istoriniai šaltiniai apie tai nekalba. Kita vertus, tikrai netrūksta mitų ir spėlionių apie lobį, jo saugojimo vietą ir būklę. Vieni pasakoja, kad lobį sudaro pasakiški turtai. Kiti mano, kad tai ne kas kita, o Šventasis Gralis. Taip pat buvo įvardyta ir daug skirtingų lobio vietų – nuo Pirėnų iki Bornholmo salos (Danija) bažnyčios. Pasaulio lobių ieškotojai tebeseka tamplierių pėdomis. Didžiuliai turtai ir amžina šlovė skatina ieškoti neįkainojamo tamplierių lobio – nors dar niekam nepavyko rasti įrodymų, kad jis iš tikrųjų egzistuoja.

Turtingi ir galingi

Niekas neabejoja, kad tamplierių ordinas buvo labai turtingas. Šis karinis religinis ordinas buvo įkurtas 1119 m. saugoti krikščionis piligrimus, keliaujančius į Šventąją Žemę. Pirmieji tamplieriai savo būstinę įkūrė legendinio labai turtingo karaliaus Saliamono šventyklos griuvėsiuose Jeruzalėje. Ordinas buvo paskelbtas labdaringa popiežiaus organizacija, ją dosniomis dovanomis rėmė turtingi krikščionys.

Bemaž per 200 metų tamplieriai susikrovė didžiulius turtus. Jiems priklausė didingos pilys, dideli žemės plotai, galybė tauriųjų metalų, brangakmenių ir relikvijų. Riteriai buvo ankstyvosios bankininkystės pradininkai – skolindavo pinigų, pvz., Europos didikams. Šitaip jie dar daugiau pralobo.

Vertybės buvo dingusios

Pinigų skolinimas pražudė tamplierių ordiną. Prancūzų karalius Pilypas IV Gražusis buvo prasiskolinęs ordinui, tad XIV a. ėmus sklisti gandų, jog tarp ordino narių yra eretikų, karalius nutarė pasinaudoti proga ir sumažinti skolą, kartu ir papildyti karališkąjį iždą. 1307 m. spalio 13 d. tamplieriai, taip pat ordino didysis magistras Jacques’as de Molay, Prancūzijoje buvo suimti, vėliau kankinami ir nuteisti mirties bausme. Godus karalius taip pat primygtinai reikalavo popiežiaus Klemenso V suimti visus tamplierius Europoje. Per trumpą laiką Pilypas IV susidorojo su viena turtingiausių ir galingiausių žemyno organizacijų.

Tačiau kai karalius užgrobė tamplierių saugyklas norėdamas konfiskuoti jų turtą, nusivylė. Saugyklose turto buvo gerokai mažiau negu manyta. Buvo spėjama, kad tamplieriai, sužinoję apie gresiantį susidorojimą, suskubo perkelti savo turtus į niekam nežinomą vietą.

Ši teorija remiasi vieninteliu istoriniu šaltiniu – masonų dokumentais. Ji pasitelkia argumentą, kad tamplieriai pasitraukė į Škotiją. Šalis buvo atskirta nuo bažnyčios, todėl joje negaliojo popiežiaus draudimas. Tačiau šią teoriją atmeta žinomiausi Škotijos viduramžių specialistai.

Esama ir teorijų, kad lobis yra Prancūzijoje. Per pastaruosius 150 metų daugiausia buvo kalbama apie Šv. Marijos Magdalietės bažnyčią, esančią Ren le Šato miestelyje. Paaiškėjo, kad dauguma teorijų grindžiamos fantazija ir suklastotais dokumentais. Slėpiningumą kursto ir gandai, kad tarp ordino turtų buvo ir relikvijų, pvz., Šventasis Gralis, kurį tamplieriai esą įgijo Jeruzalėje.

Daugelis mitų ir legendų apie tamplierių turtus neturi jokių įrodymų. Tačiau tai nesumažina lobių ieškotojų entuziazmo.

Pranašumai:

  • Tamplierių ordinas viduramžiais buvo viena turtingiausių organizacijų.
  • Ordiną sužlugdęs karalius Pilypas IV Gražusis niekada nerado turtų, kurių tikėjosi.
  • Masonų dokumentuose pasakojama, kad riteriai pabėgo su dideliais turtais prieš pat susidorojimą su ordinu ir jo panaikinimą.

Trūkumai:

  • Tik masonai pasakoja apie pabėgimą su turtais.
  • Panaikinus ordiną, riterių turtai galėjo būti padalyti visoje Europoje ir šitaip išblaškyti po visą pasaulį.

2 Toplicės ežeras (1939–1945 m.)

Pranašumai:

  • Naciai Austrijos ežere paslėpė pačių padirbtus Britanijos banknotus. Būta gandų – kad ir aukso.

Trūkumai:

  • Ežere aukso nerasta, tačiau jo ieškodami keli narai neteko gyvybių.

3 Eldoradas (1200–1500 m.)

Pranašumai:

  • Muiskų indėnai į Gvatavitos ežerą (Kolumbija) dievams mesdavo aukso.

Trūkumai:

  • Po atkaklių paieškų rasta tik šiek tiek aukso, Eldorado šalis – ne.

4 Gintaro kambarys (1941 m.)

Pranašumai:

  • Naciai išplėšė Gintaro kambarį Carskoje Selo (Rusija), o vėliau jis pradingo.

Trūkumai:

  • Manoma, kad pilis, kurioje buvo paslėpti lobiai, sudegė per karą.

5 Paskendusi armada (1715 m.)

Pranašumai:

  • 12 Ispanijos laivų, pilni aukso ir sidabro, nuskendo Kuboje, Havanos pakrantėje. Šiemet amerikiečių Schmittų šeimai prie Floridos krantų pavyko rasti dalį lobio – dešimtis auksinių monetų ir 12 metrų ilgio aukso grandinę. Radinys vertinamas 1 mln. USD.

Trūkumai:

  • Niekas tiksliai nežino, kur kiti armados laivai.

6 Karo grobis (1945 m.)

Pranašumai:

  • Japonų kariai paslėpė lobį Lusono saloje Filipinuose, kai į ją įsiveržė JAV pajėgos.

Trūkumai:

  • Istorikai abejoja, kad lobis egzistuoja.

7 Normano sala (Antilai) (1750 m.)

Pranašumai:

  • Piratai čia užkasė 55 sidabro dėžes. Tai įkvėpė sukurti romaną „Lobių sala“.

Trūkumai:

  • Valdžios institucijos rado dalį lobio, tačiau nežinoma, kiek jo dar liko.

8 Williamo Kiddo lobis (1701 m.)

Pranašumai:

  • Piratų kapitonas, vengdamas mirties bausmės, atskleidė, kur paslėpė lobius.

Trūkumai:

  • Nedidelį lobį Niujorke rado vietos valdžia. Šiemet kiti tyrinėtojai skelbiasi atradę pirato lobį prie Madagaskaro. Ar yra kitų lobių, nežinia.

9 Hernano Cortéso auksas (1520 m.)

Pranašumai:

  • Cortésas paliko lobių Tenočtitlano pelkėse (Meksika), kai actekai užėmė miestą.

Trūkumai:

  • Gali būti, kad auksą iš pelkių jau seniai iškėlė ispanai arba actekai.

10 Lobių ola (1795 m.)

Pranašumai:

  • Naujosios Škotijos Ouko salos (Kanada) paslaptinga ola, viliojusi lobių ieškotojus.

Trūkumai:

  • Per 200 metų joje nieko nerasta.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau