Ar 2051-aisiais dirbtinis intelektas neatpažįstamai pakeis mūsų gyvenimus?

„Manau, po 30-ies metų pasaulis turėtų būti ženkliai kitoks, nei yra dabar. Mes būsime užmiršę, kaip be to funkcionavo pasaulis, kaip mes viską suspėdavome, kai tuos dalykus atlikdavome patys ar už mus atlikdavo kiti“, – mintimis į ateitį mėgino nusikelti „Western Union“ Robotikos ir automatizacijos departamento direktorius Gintautas Jonutis.

Dirbtinis intelektas jau dabar svarbus ir jaunuoliui, ir senjorui

Dirbtinis intelektas (DI) po truputį tampa neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi. Nors DI toli gražu nėra naujiena, tačiau dar ir šiandien ne visiems taip paprasta suvokti, kas tai yra. Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Dovydas Čeilutka neslepia, jog keblumų sukelia tai, jog dirbtiniu intelektu yra vadinami du skirtingi dalykai.

nuotrauka::1 right

„Industrijoje DI (angl. artificial intelligence (AI) dažniausiai reiškia mašininio mokymosi technologijomis paremtų modelių naudojimą. Kartais tai taip pat reiškia ir modelius, kurie naudoja paieškos algoritmus rasti teisingiausią veiksmą tam tikrose aplinkybėse (pavyzdžiui, šachmatais žaidžiantys agentai). Žiniasklaidoje ir literatūroje kartais DI vadinamas ir bendruoju dirbtiniu intelektu (angl. artificial general intelligence (AGI), kuris reiškia tokius DI agentus, kurie visose kognityvinių gebėjimų reikalaujančiose užduotyse bus pranašesni už žmones“, –  aiškina D. Čeilutka.

Net jeigu manote, jog jūsų kasdienybėje DI neegzistuoja, veikiausiai klystate. „Western Union“ Robotikos ir automatizacijos departamento direktorius Gintautas Jonutis tikina, jog šiandien yra labai daug vartotojams nematomos pažangos. DI taikymas daugeliu atvejų slepiasi tiesiog po geresne kliento patirtimi, naudojantis įprastomis skaitmeninėmis paslaugomis, kurios prieinamos ir naudojamos skirtingų amžiaus grupių, lyčių ar socialinių grupių žmonių.

Kokie DI technologijomis paremti pavyzdžiai prieš keliolika metų būtų skambėję kaip mistika, o šiandien yra prieinami kiekvienam?

„Nuo paprasčiausių telefonų ar kompiuterių operacinių sistemų iki programėlių ar tinklapių.  Rekomendacinės sistemos naudojamos „Netflix“ ir „Spotify“, rikiavimo algoritmai naudojami „Google“, „YouTube“ ir kitų paieškos variklių, „spamo“ filtrai „Gmail“ ir kitur, natūraliosios kalbos suvokimas „Siri“, „Alexa“, planavimas ir kompiuterinė rega naudojama „Tesla“ autopiloto“, – vardija D. Čeilutka.

Per pastarąjį dešimtmetį pakeitė ir verslo principus

DI keičia ne tik žmonių gyvenimus, bet ir verslo principus. D. Čeilutka pasakoja, jog pastaruoju metu naujausi atradimai yra susiję su natūraliosios kalbos procesinimu (NLP) ir kompiuterine rega. Nauji modeliai suteikia galimybę kompiuteriams suprasti, kas yra pavaizduota paveikslėliuose ir video failuose, taip pat apie ką kalba arba rašo žmonės.

Tai yra vos keletas pavyzdžių. Šiandien jau kone kiekvienas verslo sektorius yra paveiktas DI ir daugeliu atvejų tai skatina teigiamus pokyčius.

„Finansų srityje neabejotinai DI prisidėjo prie rizikos vertinimo. Ne vieną žingsnį į priekį DI padėjo nueiti sukčiavimo prevencijos srityse, akcijų biržų prekyboje. Labai intensyviai DI taikoma kompiuterinių žaidimų, elektroninės komercijos, socialinės medijos, klientų aptarnavimo srityse. Didesni ar mažesni DI algoritmai dabar yra naudojami beveik visose industrijose. Juokaujant – paimi kokią nors visiems įprastą kasdieninę paslaugą, pridedi prie jos DI ir gauni naują idėją startuolio verslo modeliui“, – mintimis dalijasi G. Jonutis.

DI pranašumo kūrimas – kur sekasi geriausiai?

Deja, bet specialistai patvirtina, jog Lietuva DI pasaulyje nėra pirmūnė, o šis faktas yra paprastai paaiškinamas. Lietuva yra maža valstybė, tad natūralu, jog turi mažiau sėkmės istorijų nei tarkime JAV ar Kinija. Tiesa, anot D. Čeilutkos, nėra viskas taip blogai – lietuviai visai gerai geba panaudoti sukurtas technologijas savo produktuose. Jas naudoja tokie Lietuvos verslai kaip „Vinted“, „Pixelmator“, „Neurotech“, „Pixevia“ ir kiti.

Specialistai neslepia, jog Lietuvai konkuruoti su didžiosiomis pasaulio valstybėmis sunku dėl verslo ir specialistų rinkos mažumo, tačiau skatina nebijoti žengti šiuo keliu, nes jo pabaigos tikrai nematyti.

Pasiteiravus G. Jonučio, kuriuose sektoriuose lietuviai galėtų sukurti pranašumą, jis ilgai nedvejojęs atsakė – ten, kur turime pranašumų apskritai.

„DI užduotys skiriasi priklausomai nuo to, kur jas taikai, ir tas veiklos laukas yra didžiulis. Tai nėra tik technologijų specialistų atsakomybėje, priklausomai nuo taikymo ir tikslų, tai ir psichologų, lingvistų, neuromokslininkų ir kitų veikimo erdvė. DI tik įrankis spręsti verslo ar kitokią problemą. Taigi, veikiausiai mūsų DI pranašumus lengviausia būtų susikurti ten, kur turime pranašumų daugiausiai – lazeriai, biotechnologijos, logistika ir panašiai“, – mintimis dalijasi G. Jonutis.

Kaip toli pažengs pasaulis iki 2051-ųjų?

Tai, kas „vakar“ atrodė nepažinta, „šiandien“ – neatsiejama. Apie „vakar“, „šiandien“ ir „rytoj“ buvo kalbama visais laikais, o išjuoktos ateities prognozės ne kartą istorijoje tapo realybe. Dabar pasaulis kaip niekad greitai keičiasi, o DI vienas iš atsakymų – kodėl. Ar įmanoma įsivaizduoti kas mūsų laukia po trisdešimties metų ir kokią žinią pargabentume, jei bent mintimis nukeliautume į ateitį?

D. Čeilutkos nuomone, DI technologijos ir toliau turėtų sparčiai tobulėti ir automatizuoti daugelį mūsų gyvenimo aspektų. Panašios nuomonės laikosi ir G. Jonutis. Anot jo, jeigu vadovautumėmės eksponentine progreso trajektorija, kuri lydi technologijas paskutinius dešimtmečius – po 30-ies metų pasaulis turėtų būti ženkliai kitoks, nei yra dabar.

„Beveik esu įsitikinęs, kad bent jau visas viešasis ir krovininis transportas bus valdomas autonomiškai, kad būsime gydomi ne generiniais, o specialiai mums DI pritaikytais vaistais, kad tikslias ligos diagnozes žinosime net nesikreipdami pas gydytojus ir mums bus visiškai įprasta bendrauti su robotu. Taip pat manau, kad kiekvienas mūsų turėsime daugybę skaitmeninių asmeninių asistentų, kurie už mus apsipirks maisto parduotuvėje, rezervuos susitikimus su kirpėjais, patars asmeninių finansų klausimais, išrinks geriausią draudimo polisą. Ir visa tai bus absoliučiai įprasta“, – ateitį įsivaizduoti bando G. Jonutis.

Sėkmės faktorius – ne kompetencija, o jaunatviškas maksimalizmas?

Daugeliui gali atrodyti, jog inovacijų kūrimas jau savaime užprogramuotas sėkmės istorijai. Ar tikrai? Specialistai neslepia, jog rizikų išvengti neįmanoma, tačiau ir galimybės čia praktiškai beribės.

„Inovacija yra žengimas nepramintu taku, o tai natūraliai atneša nemažą nesėkmės riziką. Taigi nėra geresnio laiko prisiimti didesnės rizikos gyvenime, nei būnant jaunu žmogumi. Nes tiesiog tuo metu tu labai mažai turi ką prarasti. Be to, jaunas, mažą patirtį turintis žmogus turi naivumo pozityviąja šio žodžio prasme, entuziazmo, kuris neapriboja mąstymo, o tai labai dažnai būtina inovacijų sąlyga. Ne patirtis ar kompetencija, o iniciatyvumas ir aukšta rizikos tolerancija yra svarbesnės charakteristikos sėkmingai žengti verslo keliu“, – įsitikinęs G. Jonutis.

Svarstantiems apie tokią karjerą D. Čeilutka pataria, kaip ir kiekviename profesiniame kelyje, išsigryninti vertybes ir tikslus, o karjeros kryptį pasirinkti atsižvelgiant į tai. Tiesa, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas neabejoja, jog toks darbas yra ne tik įdomus, bet ir prasmingas, nes visuomet stovima ant „kažko naujo“ sukūrimo ribos.

„Taikomasis darbas su dirbtinio intelekto technologijomis leidžia sukurti visiškai naujus, anksčiau neįmanomus projektus arba iš esmės pakeisti egzistuojančius produktus. Tiriamasis darbas leidžia atrasti būdų spręsti naujoms problemoms, kurios kažkada taps naujais projektais ir produktais“, – sako D. Čeilutka.

Tiesa, inovacijų ir pokyčių kūrimui reikalingas ne tik entuziazmas, bet ir antrepreneriškas mąstymas. Anot D. Čeilutkos, šiandien dauguma verslų konkuruoja jau ne vietinėje, o globalioje rinkoje, tad didžiausią tikimybę pasiekti aukštumų turi tie verslai, kurių darbuotojai galvoja kaip antrepreneriai. Jie turi konkurencinį pranašumą, priima teisingesnius ir geresnius sprendimus nei konkurentai. Taip atsiranda ir pokyčiai.

Ar antrepreneriškas mąstymas reikalingas tik inovacijų kūrėjams ir verslininkams? Tikrai ne. Anot G. Jonučio, tai yra atsakomybė imtis spręsti problemą ir daryti tai kūrybiškai. Šios savybės svarbios bet kur – nesvarbu, ar tu būsi istorijos mokytojas, ar raketų kūrėjas.

Jaunimo verslumo ir finansinio raštingumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ ir birželio 29–liepos 15 dienomis nuotoliniu būdu Lietuvoje vyksiantis didžiausias Europos antreprenerystės festivalis „Gen-E 2021“ kviečia: ateitį įsivaizduok iš naujo. Ketvirtoji iš 7 svarbių rytdienos temų: dirbtinis intelektas. Daugiau informacijos – festivalio internetinėje svetainėje www.gen-e.eu.

„Gen-E 2021“ rėmėjai Lietuvoje: institucinis partneris Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nacionaliniai partneriai SEB bankas, „Moody‘s“, „UPS“ ir Vilniaus miesto savivaldybė, vietos partneriai „Scandagra“ ir Kauno miesto savivaldybė, informaciniai partneriai „Delfi“ ir „Verslo žinios“.