Kas tai? VŽ palaiko

Ateities kelionės lėktuvu: kaip keisis skrydžiai bei mūsų patirtys, keliaujant po pasaulį?

Reklama publikuota: 2021-06-15
Aviacijos ekspertas Simonas Bartkus.
svg svg
Aviacijos ekspertas Simonas Bartkus.

Šiandien gatvėmis galime riedėti elektromobiliu, netolimoje ateityje keliausime elektra ar vandeniliu varomu traukiniu, o po kelių dešimtmečių – galbūt ir tūkstančių ar daugiau kilometrų per valandą skriejančia kapsule, galėsiančia mus žaibiškai perkelti iš vieno miesto į kitą. Visgi, ne veltui sakoma, kad jei nori tikslą pasiekti greitai – skrisk lėktuvu. Tad kokių gi futuristinių kelionių oru, keliavimo patirčių bei kosmiškai atrodančių lėktuvų galime tikėtis, tarkime, po 30, 50, o gal ir 100 metų?

Europos antreprenerystės festivalis „Gen-E 2021“ kviečia pokalbiui apie ateities keliavimą – pasvarstyti, kokių kelionių lėktuvu galime tikėtis ateityje, kuo ir kaip keliausime, kiek mokėsime bei be ko neapsieisime. Apie tai – pokalbis  su aviacijos ekspertu Simonu Bartkumi.

Turbūt daugumai iš mūsų, išgirdus frazę „ateities kelionės“ visų pirma kyla asociacija apie greitį. Norisi tikėti, kad ten, kur norime, ateityje nukeliausime kur kas greičiau nei dabar. Kas tai bebūtų – traukiniai, automobiliai, laivai ar lėktuvai. Ar po 30, 50, o gal ir 100 metų aviacija gali mums pažadėti kosmiškai atrodančių lėktuvų bei bent kelis kartus greitesnių kelionių?

Gal pasirodysiu skeptiškas, bet ne. Per pastaruosius 40-50 metų aviacija beveik nesikeitė – kaip keliavome, tarkime, 1980-aisiais, lygiai taip pat keliaujame ir 2021 metais. Greitis tas pats, kelionių maršrutai techniškai panašūs, patirtis ir paslaugos kokybė beveik nekito – kai kurie elementai pagerėjo, kai kurie pablogėjo. Tai tas pats susėdimas į metalinį vamzdį ir buvimas panašų laiko tarpą keliaujant iš taško A į tašką B. Netikiu, kad per artimiausius 30–50 metų atsiras naujų technologijų, kurios padarytų perversmą aviacijoje.

Kaip ir anksčiau, taip ir dabar tikimės, kad kelionės bus sklandžios. Pandemija parodė, kaip to sklandumo nebuvimas apsunkina keliones. Visokie ribojimai ir reikalavimai tokie sudėtingi, kad sutrikdo net ir paprastus procesus, todėl, esant tokiai situacijai, nemažai žmonių išvis atsisako keliauti.

Taip, pasikeitė sauga ir saugumas. Dabar mažiau nelaimių, kurias lemia technikos ar procesų netobulumas, taip pat žmonių veikla, tarkime, terorizmas bei užgrobimai, kurie buvo populiarūs devintajame dešimtmetyje. Tad sauga ir saugumas stipriai padidėjo.

Kitas elementas – laisvė. Jei nekalbėtume apie pandemiją, galime drąsiai tvirtinti, kad laisvė keliauti tapo kur kas didesnė. Mums vis mažiau reikia vizų, pasaulis mums atviresnis. O jei kalbėtume konkrečiai apie Lietuvą ir lygintume 1980-uosius su šiandien diena, tai pokytis laisvės požiūriu išvis fenomenaliai pakitęs.

Ir dar vienas svarbus dalykas – ekologija. Šis klausimas aviacijoje atsirado aviakompanijoms ieškant būdų, kaip atpiginti skrydžių bilietus. Tam, kad kelionės būtų pigesnės, reikia sudeginti mažiau degalų ir vienu ypu pervežti kuo daugiau žmonių. Vadinasi, reikia didesnių ir mažiau kuro naudojančių lėktuvų. Tad ekologija, kad ir koks tai svarbus klausimas, atsirado tik kaip šalutinis tokių ieškojimų ir sprendimų efektas. Tas lėmė, kad šiandien per vieną savo kelionę paliekame kur kas mažesnį pėdsaką nei palikdavome prieš 50 metų.

Šiandien, kai tiek daug diskutuojama apie greitesnį, technologiškai pažangesnį ir tuo pačiu tvaresnį transportą, kodėl negalime tikėtis pažangių ir tvarių sprendimų būtent aviacijoje?

Kuo skiriasi aviacija, tarkime, nuo geležinkelių? Visų pirma, aviacijos sektorius yra labiau komercializuotas. Geležinkeliuose kur kas didesnį vaidmenį vaidina valstybinio reguliavimo, valstybinių pinigų aspektas. Aviacijoje jau kurį laiką, ypač Vakarų šalyse, viskas liberalizuota, dėl to investicijos, kai reikia milijardinių ar šimtamilijardinių sumų visiškai naujoms technologijoms diegti, daromos tada, kai tai ne tik daro gera gamtai, bendruomenei ir visuomenei, bet kai jas daryti kažkam apsimoka. Tas pats projektas „Rail Baltica“ vargu ar vyktų vien iš privačių lėšų, be valstybinės ir Europos Sąjungos strategijos turėti žaliąjį transportą.

Žinoma, tiek bendros visuomenės tendencijos, tiek politika neaplenkia ir aviacijos. Tarkime, vis daugiau šalių priima sprendimą riboti trumpuosius skrydžius, kuriuos gali pakeisti kelionė traukiniu. Akivaizdu, kad ir mes, turėdami greitąjį traukinį iš Vilniaus į Rygą, turbūt nebeskrisime ten lėktuvu, nes traukiniu bus sklandžiau, paprasčiau ir galbūt pigiau.

85 proc. visų šiuo metu vykdomų skrydžių neturi alternatyvaus transporto. Tolimi atstumai dėl geografinių kliūčių, tokių kaip vandenynai ar aukšti kalnai, kitais būdais neįveikiami. Tad būtų naivu tikėtis, kad staiga kažkas pasikeis ir tuos 85 proc. skrydžių perkelsime į kitą transportą. Tai greitai neišsispręs.

Dažnai kalbant apie aviacijos įtakos klimatui mažinimą kalbama ir apie elektrinius lėktuvus. Net jei tokių lėktuvų dar teks palaukti bent 20–30 metų, galbūt tai gali būti tas esminis lūžis, iš esmės pakeisiantis aviaciją?

Skrydžiai elektriniais lėktuvais visų pirma prasidėtų nuo trumpų regioninių kelionių, kai reiktų įveikti 150–200 kilometrų atstumą. Tai aktualu, pavyzdžiui, Norvegijoje, kur nėra geležinkelio, o ir kelių infrastruktūra prasta, tad nėra alternatyvų kelionėms lėktuvu. Ar tai pakeis mums įprastus skrydžius, kai 4 valandas skrendame iki Viduržemio jūros kurortų ar 12 valandų iki kito žemyno, abejoju. Dar nėra technologijų, kurios tai išspręstų. Artimiausius 20–40 metų tikrai keliausime taip, kaip keliaujame dabar.

Aviacija patiria milžinišką spaudimą dėl oro taršos. Ir ne be priežasties – pasauliniu lygiu aviacija išmeta apie 2,4 proc. visų anglies dvideginio emisijų, o Europos Sąjungoje šis skaičius dar didesnis – siekia 3,8 proc. Pagal CO2 emisijas aviacija turbūt atsiduria pirmajame dešimtuke. Dėl koronaviruso pandemijos aviacijos poveikis aplinkai sumažėjo, tačiau apie ilgalaikius pokyčius tvarumo srityje turbūt dar sunku kalbėti. Kokių veiksmų planuojama imtis, kad būtų sumažintas aviacijos industrijos poveikis aplinkai?

Atsižvelgiant į tai, kad palyginti nedaug žmonių skraido lėktuvais ir tų kelionių neatliekama daug, lyginant, tarkime, su kelionėmis automobiliais, tie 2–4 procentai CO2 emisijų yra didelis skaičius. Tad aviacija pelnytai sulaukia tokio didelio spaudimo dėl ekologijos.

Problema ta, kad, skirtingai nei kitos transporto rūšys, aviacija iki šiol neturi akivaizdaus ir matomo atsakymo, kas bus ar turi būti padaryta, kad būtų kitaip. Automobilių pramonė siūlo problemą spręsti elektromobiliais – nors jai pasaulyje važinėja dar labai nedaug žmonių, tačiau bent jau yra aiškiai matoma kryptis, kur link judama. Traukiniai ateityje bus varomi žaliąja energija – elektra ar vandeniliu. O aviacija neturi futuristinės vizijos. Braižomos kažkokios schemos, bet viskas kol kas tik teorija ir tik popieriuje.

Gal ir graži bei romantiška idėja, kurią siūlo klimato aktyvistė Greta Thunberg, keliauti buriniais laivais, bet tai negali įsitvirtinti kaip reali keliavimo forma. Žmonės negali sau leisti mėnesį laiko keliauti buriniu laivu iš Europos į JAV vien dėl to, kad nebūtų išmetama CO2. Kad ir kaip mylėtume žemę, tai yra per didelė kaina bet kam leistis į tokią kelionę.

Per pastaruosius 20–30 metų Vakarų pasaulyje konkurencija tarp aviacijos rinkos žaidėjų didėja, dėl to skrydžiai pinga. Atsižvelgiant į infliaciją ir tai, kaip viskas brangsta, per pastaruosius 20 metų keleiviams skrydžiai atpigo maždaug 2,5 karto. O pradėjus pigti skrydžiams, stipriai išaugo norinčiųjų keliauti srautai. Tai atvėrė daugybei žmonių galimybę pažinti pasaulį vien dėl to, kad jie dabar tai gali sau leisti. Ir ši tendencija stiprės. Jeigu ta konkurencija tokia ir liks, industrija tikrai ras būdų, kaip keliones efektyvinti, kad jos galėtų dar labiau pigti.

Pandemija mus išmokė keliauti virtualiai – taip galime keliauti po muziejus, studijuoti užsienio universitetuose ar dalyvauti konferencijose. Netgi keliauti po pasaulį – karantino metu internete buvo gausu virtualių ekskursijų ir raginimų tokiu būdu pažinti vieną ar kitą pasaulio šalį. Ar gali būti, kad dėl to pasaulis taps sėslesnis, o keliaujančiųjų lėktuvais mažės?

Prieš atsakant į ši klausimą būtų svarbu panagrinėti statistiką, dėl kokių priežasčių žmonės keliauja. Kai mes kalbame apie nuotolinio bendravimo priemones, turbūt neadekvačiai stipriai susikoncentruojame į tai, kad žmonės keliauja darbo reikalais. Taip, žmonės lipa į lėktuvus ir skraido darbo reikalais, bet tai pasaulyje sudaro tik apie 15 proc. visų kelionių.

Tikėtina, kad skraidančiųjų darbo reikalais mažės. Dalis korporacijų nebeorganizuos vidinių susitikimų, į kuriuos iki šiol suskrisdavo darbuotojai iš viso pasaulio, galbūt bus mažiau gyvai rengiamų konferencijų, ypač mažesnės apimties.

Nepamirškime, kad yra 85 proc. kitų priežasčių, kodėl žmonės keliauja. 50 proc. iš jų vyksta atostogauti – į ilgą kelionę, savaitgalio išvyką ir panašiai. Jei iš žmogaus atimtume atostogas, atimtume gyvenimo džiaugsmą. Tuomet turbūt reiktų diskutuoti apie tai, kokią įtaką tai galėtų turėti visuomenės elgesiui bei emocinei sveikatai, jei nustotume atostogauti. Be to, daug žmonių gyvena tamsiose šaltose šalyse ir jiems labai svarbu nuskristi į kitas šalis, kad bent trumpam pasimėgautų vandenynu ir kaitria saule.

35 proc., ir šis skaičius sparčiai didėja, yra keliavimas dėl meilės. Žmonės keliauja pas savo tėvus, vaikus, brolius ir seseris, draugus bei mylimuosius. Daryti prielaidą, kad tokių kelionių ilguoju periodu mažės, būtų naivu. Jei nori aplankyti savo mamą per Kalėdas, kažin, ar skaičiuoji, kiek pinigų tai kainuoja ir kiek CO2 tuo skrydžiu išmetama. Taip, per pandemiją gali palaukti ir jos neaplankyti metus ar dvejus, bet išvis šių skrydžių neatsisakysi.

Kad tokių skrydžių mažėtų, reiktų didelio socialinio pokyčio, kad nustotume migruoti. Bet tendencija yra priešinga: žmonės vis daugiau keliauja ir vis į tolimesnius pasaulio kraštus. Jie vyksta į kitas šalis gyventi bei dirbti, pasaulis atveria sienas ir globalėja. Indijos piliečiai keliauja į Artimuosius Rytus, lietuviai – į Norvegiją ar Angliją, airiai – Ameriką ir panašiai.

Technologijos nesikeičia, tačiau žmonių noras keliauti tikrai niekur nedings. Taip, per pandemiją ir Gretos Thunberg ekranuose nebematėme, nes pandemijos metu lėktuvai neskraidė ir niekas apie CO2 nekalbėjo, tačiau šios temos netrukus vėl grįš.

Tik laiko klausimas, kada išsilaisvinsime nuo visų apribojimų ir griežtų reikalavimų, galbūt tai užtruks dar metus ar dvejus, bet tai tėra laikinas stabtelėjimas.

Jaunimo verslumo ir finansinio raštingumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ ir birželio 29–liepos 15 dienomis nuotoliniu būdu Lietuvoje vyksiantis didžiausias Europos antreprenerystės festivalis „Gen-E 2021“ kviečia: ateitį įsivaizduok iš naujo. Trečioji iš 7 svarbių rytdienos temų: ateities keliavimas. Daugiau informacijos – festivalio internetinėje svetainėje.

„Gen-E 2021“ rėmėjai Lietuvoje: nacionaliniai partneriai SEB bankas, „Moody‘s“, „UPS“ ir Vilniaus miesto savivaldybė, vietos partneriai „Scandagra“ ir Kauno miesto savivaldybė, informaciniai partneriai „Delfi“ ir „Verslo žinios“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Į Lietuvą atkeliauja tarptautinė verslo paroda: savo idėjas pristatys net 180 jaunųjų bendrovių Verslo tribūna

Birželio 29-ąją, nuo 10.30 iki 14 val., Lietuvoje virtualiai vyks didžiausia Europos moksleivių ir studentų...

Gen-e
2021.06.28
2021-ieji paskelbti Europos geležinkelių metais: kokia traukinių ateitis ir kaip jais keliausime per artimiausius dešimtmečius? Verslo tribūna

Siekiant paskatinti kuo daugiau žmonių keliauti traukiniais – viena ekologiškiausių ir labiausiai energiją...

Gen-e
2021.06.25
Ateities kelionės lėktuvu: kaip keisis skrydžiai bei mūsų patirtys, keliaujant po pasaulį? Verslo tribūna

Šiandien gatvėmis galime riedėti elektromobiliu, netolimoje ateityje keliausime elektra ar vandeniliu varomu...

Gen-e
2021.06.15
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius: vienkartinio naudojimo daiktai turėtų išnykti Verslo tribūna

Svarbu perduoti aiškią žinutę – rinką, savo pasirinkimais, taip pat formuoja ir vartotojai“, – teigia už...

Gen-e
2021.06.04
2051-ųjų scenarijus: ekologinė katastrofa labiausiai pakeis ne gamtą, o žmogų ir jo vertybes Verslo tribūna

Mokslininkų atlikta sociologinė apklausa rodo, kad vos trečdalis mūsų šalies gyventojų mano, kad klimato...

Gen-e
2021.06.02
Gretą Thunberg per Atlantą plukdęs buriuotojas: tikiuosi, kad 2051-aisiais turėsime daug žaliosios energijos Verslo tribūna

„Kaip sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį ir, galiausiai, iki nulio, tuo pačiu metu išlaikant tą patį...

Gen-e
2021.05.28
Kodėl mūsų namai primena sandarų stiklainį? Oro užterštumo problemą sprendžiančios verslo idėjos Verslo tribūna

Nors pastarųjų dešimtmečių statistika rodo, kad pasaulyje oro užterštumas mažėja, tačiau didieji miestai vis...

Gen-e
2021.05.27
Lietuvoje vyks pirmasis Europos antreprenerystės festivalis: kviečia iš naujo įsivaizduoti ateitį Verslo tribūna

Birželio 29–liepos 15 dienomis Europos jaunimo ir verslo dėmesys kryps į Lietuvą – šalyje nuotoliniu būdu...

Gen-e
2021.05.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku