Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį išaugo 3,2%
Papildyta ekonomistų komentarais
Realusis šalies BVP, palyginti su 2024 m. ketvirtuoju ketvirčiu, išaugo 0,6%.
2025 m. pirmąjį ketvirtį šalies nominalusis BVP to meto kainomis siekė 18,6 mlrd. Eur.
VŽ kalbinti ekonomistai prieš paskelbiant rodiklį prognozavo, kad šalies ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. atitinkamu ketvirčiu, išaugs apie 3%.
I. Genytė-Pikčienė: ekonomikos augimas yra solidus
Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo solidus, nepaisant geopolitinių rizikų ir neapibrėžtumo, sako Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrės Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, jau operatyvieji duomenys rodė, jog šalies pramonės produkcijos augimas buvo įspūdingas, solidi buvo ir mažmeninė prekyba, išskyrus degalus.
„O tai atskleidė, kad namų ūkių vartojimo kolona yra tvirta, gyventojų perkamoji galia stiebiasi, nepaisant infliacijos atsigavimo. Atlyginimų augimas yra spartesnis ir vartojimas išlieka šitam iššūkiui atsparus. Gerų rodiklių leido tikėtis ir sumažėjusių palūkanų normų spaudimas, ir įsibėgėjęs kreditavimas“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad skolinimas įgauna pagreitį, metinis bankų paskolų portfelio tiek gyventojams, tiek įmonėms augimas yra gerokai spartesnis nei pernai, o tai turi įtakos ir išaugusiam nekilnojamojo turto sandorių skaičiui.
„Matome, kad statybų sektoriaus atliktų darbų apimtys labiau diversifikuotos – jei pernai statybų plėtra labiau priklausė nuo Europos Sąjungos finansuojamų infrastruktūrinių projektų – keliai, viadukai inžineriniai statiniai ir jų plėtra, tai šiemet atsigauna ir nuo rinkos aktyvumo priklausantys segmentai – gyvenamojo ir negyvenamojo nekilnojamojo turto plėtros projektai“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
T. Povilauskas: būsime pakankamai aukštai ES kontekste
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad lūkesčius viršijęs metinis BVP augimas yra gera žinia Lietuvai Europos Sąjungos kontekste.
„Su savo ir ketvirtiniu, ir metiniu pokyčiu mes vėl būsim pakankamai aukštai Europos Sąjungos kontekste, kas rodo, kad tas pirmasis ketvirtis tokių neigiamų staigmenų ekonomikai neatnešė“, – BNS sakė ekonomistas.
T. Povilausko vertinimu, pagrindinis ūkio sektorius, lėmęs BVP augimą buvo pramonė: „Kas yra smagu, kad didžioji dalis pramonės sektorių augo – ir baldininkai, ir medienos produktų gamyba, metalo apdirbimas, optika“.
Neramina antras pusmetis
Anot SEB ekonomisto, BVP augimas antrąjį ketvirtį turėtų būti panašus – apie 3%, tačiau nerimo kelia antrasis pusmetis – tuomet augimas gali būti apie 2%.
„Kol kas džiaugiamės tuo pirmu ketvirčiu, o visi suprantam, kad importo muitai pačiai Europai yra įsigalioję nuo balandžio 2 dienos (...). Dėl to, žiūrint į artimiausius ketvirčius, yra lūkesčiai dėl lėtesnio ekonomikos augimo“, – aiškino analitikas.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, kol kas yra išlikusi 2024 metų inercija, tačiau tiek ekonominių vertinimų rodiklis, tiek vartotojų lūkesčiai mažėja, o tai rodo, kad nerimas ir geopolitinės grėsmės jau daro įtakos gyventojų ir įmonių ateities vertinimui.
„Atitinkamai ateityje ekonomikos sparti plėtra, kurią turime dabar, nėra duotybė, bendras metinis rezultatas dėl padidėjusio neapibrėžtumo gali būti kuklesnis negu metų pradžia“, – BNS sakė Šiaulių banko analitikė.
Pasak jos, tai priklausys nuo to, kiek pavyks sutelkti politinės valios ir Europos fiskalinės paramos gynybai.
„Jei bus įlieta solidžiai pinigų į gynybos sektorių, tai įdarbins pramonę, tiek į Vokietijos, tiek atitinkamai ir visas susijusias tiekimo grandines atkeliaus užsakymai ir Centrinės, Rytų Europos šalims, Lietuvai taip pat. Jei tai įgaus pagreitį jau šiemet, gali būti, kad išsipildys palankesnis scenarijus, bet jei procesais strigs, vilkinsis, tai gerą įgautą pagreitį galime ir prarasti“, – kalbėjo ekonomistė.
