Lietuvos ekonomika 2024 m. išaugo 2,6%, pranokdama lūkesčius

Papildyta ekonomistų komentarais

Skelbiama, kad 2024 m. ketvirtojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su atitinkamu 2023 m. ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo taip pat teigiamas ir sudarė 3,6%.

„Tokį šuolį metų pabaigoje lėmė stiprūs gamybos ir vidaus prekybos rezultatai ir itin žema 2023 m. ketvirtojo ketvirčio palyginamoji bazė“, – komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė.

Kaip minėta, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2024 m., palyginti su 2023 m., buvo teigiamas ir sudarė 2,6%.

Šią savaitę ekonomines prognozes atnaujinę „Swedbank“ ir SEB ekonomistai tikėjosi 2,4–2,5% BVP augimo 2024 m.  Finansų ministerija taip pat tikėjosi pernai 2,4% ekonomikos augimo.

I.  Genytė-Pikčienė komentare pažymi, kad, nepaisant priešpriešinių geopolitinių ir ekonominių vėjų, Lietuvos ekonomikos augimo tempas pernai pranoko lūkesčius, kuriais dalintasi metų pradžioje. 

„Ekonomikos atsparumu ir plėtra stipriai išsiskyrėme tarp Baltijos šalių, o įvertinus ilgesnio laikotarpio retrospektyvą, be recesijos prašokusi pandemijos ir 2023 m. krizinius laikotarpius, šio penkmečio kliūčių ruožo finišą Lietuva pasiekė tarp sėkmingiausiųjų ES“, – teigia ekonomistė.

Anot I. Genytės-Pikčienės, Lietuva šiemet turėtų tęsti subalansuoto augimo kelionę, kuomet kyla tiek į vidaus rinką, tiek į eksportą orientuotų ekonominių veiklų rezultatai.

Šiaulių bankas prognozuoja, kad Lietuvos realus BVP šiemet išaugs bent 2,9%, panašus plėtros tempas turėtų išlikti ir 2026 m. 

Jau pernai įgautą pagreitį katalizuos toliau mažėsiančios palūkanų normos euro zonoje. Tai skatins investicijų ir vidaus vartojimo atsigavimą tiek Lietuvoje, tiek kertinėse eksporto rinkose. Vidaus investicijas skatins reikšmingos papildomos lėšos gynybai, brigados, poligonų ir kitų krašto apsaugos, karinių miestelių ir inžinerinių statinių vystymui.

Tiesa, gana šviesų bazinį scenarijų temdo išorinių ir vidinių politinių rizikų neapibrėžtumas. D. Trumpo muitų karų eskalacija, atsiradęs Vakarų flango vertybinių bendrųjų vardiklių trapumas, tikėtina pragmatinė galios santykių su Europa kryptis kol kas, pasak ekonomistės, nieko gero nežada. Tuo tarpu Europos flagmanės Prancūzija ir Vokietija sunkiai ieško sprendimų, kurie padėtų išsikapanoti iš struktūrinės konkurencingumo duobės.

„Lyg nepakaktų išorės dirgiklių ir neapibrėžtumo, šiemet bus atnaujintos diskusijos dėl mokesčių reformos. Privalu įvertinti neapibrėžtumo rizikas ir korekcijas atlikti labai atsargiai, nes tai irgi gali paveikti ekonomikos dalyvių lūkesčius, verslo aplinką ir netgi tolesnę Lietuvos ekonomikos raidos trajektoriją“, – priduria I. Genytė-Pikčienė.

Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas, komentuoja, kad Lietuvos ekonomika praėjusius metus baigė dar vienu plėtros ketvirčiu: pardavimus vėl didino daugelis ekonomikos veiklų – tiek paslaugas teikiančios įmonės, tiek pramonė, tiek prekyba. 

Jo teigimu, ekonomikos augimas neturėtų išsikvėpti ir šiemet, jį skatins didėsiantis vartojimas, gausėsiančios investicijos ir palengva tvirtėsianti užsienio paklausa lietuviškoms prekėms bei paslaugoms.

Lietuvos bankas numato, kad ekonomika 2025 m. augs 3,1%.  

„Tam įtakos turės palankesnė pagrindinių prekybos partnerių ekonominė padėtis – sparčiau auganti paklausa Lietuvoje pagamintoms prekėms ir paslaugoms skatins eksportą. Taip pat augimą palaikys ir vidaus paklausa, stiprėsianti dėl gyventojų galimybių didinti vartojimą“, – prognozuoja D. Imbrasas.

Ekonominį aktyvumą papildomai skatins ir atsigaunančios investicijos, jas palankiai veiks didėjantys ES paramos fondų srautai ir menkstantis anksčiau griežtintos pinigų politikos poveikis. 

Investicijas turėtų skatinti ir kelis pastaruosius metus didėję įmonių pelnai. 

„Nepaisant to, ekonominės plėtros tempai išliks lėtesni nei buvę ankstesnį dešimtmetį. Augimą ribos darbo rinkos apribojimai, sudėtinga demografinė situacija ir ne tokia sparti, kaip buvo anksčiau, pagrindinių prekybos partnerių ekonominė plėtra“, – vardija D. Imbrasas.