„Swedbank“: Baltijos šalyse geriausia padėtis Lietuvoje, prasčiausia – Estijoje
Atnaujinta skyreliu „Divizijos formavimui lėšų galima rasti vienkartiniuose šaltiniuose“
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas komentuoja, kad per praėjusius metus mažmeninė prekyba Lietuvoje išaugo beveik 5%, o vien gruodį metinis augimas siekė 8,7%. Tam daugiausiai įtakos turėjo ir žema infliacija (2024 m. – 0,7%), ir daugiau nei dešimtadaliu padidėjusios vidutinės gyventojų pajamos.
„Šiemet vidutinė metinė infliacija padidės iki 3%, tačiau darbo užmokesčio augimas sulėtės tik neženkliai. Todėl dėl rekordiškai aukšto užimtumo ir didėjančios perkamosios galios ir toliau matysime sparčiai augantį vartojimą,“ – pranešime cituojamas N. Mačiulis.
Antradienį prognozes atnaujino ir SEB.
Padėtis Baltijos šalyse
„Swedbank“ naujausioje ekonominėje prognozėje skelbiama, kad Baltijos šalyse skirtumai išliko akivaizdūs.
Lietuvos ekonomikos augimas pernai paspartėjo, o Estijos ir Latvijos ekonomika šiek tiek susitraukė.
Tuo metu visose trijose šalyse jau auga apdirbamoji gamyba, tačiau, pažymima, kad „eksporto atsigavimas greičiausiai nebus spartus“.
Mažėjančios palūkanų normos, aukštas užimtumo lygis ir didėjantis realusis darbo užmokestis skatins namų ūkių perkamąją galią ir vartojimą.
„Sudėtingiausia padėtis išlieka Estijoje, kur padidėjusi infliacija ir didėjantis gyventojų pajamų mokestis reiškia, kad realusis grynasis darbo užmokestis šiais metais nedidės“, – teigiama „Swedbank“ apžvalgoje.
Darbo užmokesčio augimas pradėjo lėtėti Latvijoje ir Estijoje, tačiau Lietuvoje jis tebėra „labai spartus“ – daugiausia dėl smarkiai padidėjusio minimalaus darbo užmokesčio ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio.
„Nors tai dar nesumažino Lietuvos eksporto, sparčiai didėjančios vienetinės darbo sąnaudos ir toliau kels iššūkių vidutiniu laikotarpiu“, – apžvalgoje pažymi „Swedbank“ ekonomistai.
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, skolinantis, taip pat – parduodant dalį valstybės turto.
Ekonomistas pabrėžia, kad didelė dalis planuojamų išlaidų divizijai reikalaus vienkartinių pajamų šaltinių.
Tuo metu nuolatinių ir ilgalaikių lėšų gynybai būtų galima gauti iš dar neįsisavintų ir naujų Europos Sąjungos (ES) fondų, ekonomikos augimo, didesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Divizijos formavimui lėšų galima rasti vienkartiniuose šaltiniuose
„Poreikis pakelti finansavimą iki 5–6% (...) yra susijęs su divizijos suformavimu. Nemažai tų divizijos formavimo išlaidų yra vienkartinių ir jas galima finansuoti ne mokestiniais pakeitimais, ne nuolatinėmis injekcijomis iš valdžios sektoriaus finansų, bet vienkartiniais šaltiniais“, – N. Mačiulį cituoja BNS.
Pasak ekonomisto, daugiau lėšų krašto apsaugai valstybė galėtų skirti didindama biudžeto deficitą ir daugiau skolindamasi. Anot jo, Lietuva tą galėtų daryti lengviau, jei Europos Komisija daliai gynybos išlaidų netaikytų fiskalinės drausmės taisyklių.
Analitiko teigimu, dar iki 1 mlrd. Eur valstybė galėtų surinkti pardavusi nereikalingą arba neefektyviai naudojamą turtą – pastatus, valstybės valdomų įmonių akcijas: „Nelabai sunkiai pasiekiamas rezervas.“
Be to, pasak N. Mačiulio, Lietuva dar nėra įsisavinusi daugiau apie 1 mlrd. ES fondų lėšų, kurių dalis taip pat galėtų būti skirta gynybai.
VERSLO TRIBŪNA
Didelio masto, technologiniu požiūriu sudėtingi projektai tampa vis dažnesne Lietuvos įmonių realybe. Tačiau jų finansavimas neretai tampa iššūkiu dėl didelės kapitalo apimties, ilgo atsiperkamumo laikotarpio ir su tuo susijusių rizikų. Šią spragą rinkoje siekiama užpildyti pasitelkiant ILTE paskolas iš finansinės priemonės „Milijardas verslui“, suteikiančias galimybę įmonėms pasiskolinti iki 150 mln. eurų tiesioginių ar subordinuotų paskolų atvejais ir iki 250 mln. eurų sindikuotų paskolų atvejais. Apie tai, kokiems verslams šiuo metu toks finansavimas aktualiausias, pasakoja nacionalinio plėtros banko valdybos narė ir Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.
Pastaraisiais metais bankininkystė patyrė didesnį šuolį nei per kelis ankstesnius dešimtmečius. Bankų klientai tikisi realaus laiko sprendimų, aiškaus dizaino ir paslaugų, veikiančių be papildomų pastangų. „Citadele“ banko vadovės Rūtos Ežerskienės teigimu, šiuolaikinė bankininkystė orientuojasi į kliento patirtį , o ne vien procesus. Pasak jos, lūkesčius šiandien diktuoja klientai, o tempą – technologijos, ir būtent jų sankirtoje formuojasi naujas konkurencinis pranašumas.
Ar žinote, kas iš tikrųjų jungiasi prie jūsų e. paslaugų? Ar klientai iš tikrųjų yra tie, kuriais prisistato? Pastaruoju metu šie klausimi tampa vis aktualesni skaitmeninėje erdvėje veikiančioms įmonėms. Naudojant nesaugias tapatybės patvirtinimo priemones, pavyzdžiui, slaptažodžius, kyla sukčiavimo, tapatybės vagysčių, reputacinės žalos rizika. Todėl saugesni naudotojų autentifikavimo būdai verslui šiandien tampa ne tik būtinybe, bet ir konkurenciniu pranašumu.
Investicijų valdymo įmonės UAB „Synergy Finance“ valdomas „Nextury Technology Fund“, investuojantis į technologijų sektorių, toliau stebina investuotojus rezultatais. Per pastaruosius penkerius metus fondas sugeneravo 182,35 proc. (EUR) grąžą ir gerokai aplenkė savo lyginamąjį indeksą NASDAQ 100 (skaičiuojant EUR valiuta), kuris kilo 137,07 proc. Nuo veiklos pradžios 2018 m. fondo grąža po mokesčių jau viršijo 300 proc. ir keturis kartus padidino investuotojų turtą.
Analitiko teigimu, vien iš Lietuvos ekonomikos augimo, mažiau didinant pensijas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus bei padidinant taršos, nekilnojamojo turto mokesčius, akcizus bei PVM kasmet būtų galima surinkti apie 1,5 mlrd. eurų, rašo BNS.
VŽ primena, jog praėjusią savaitę dauguma Lietuvos garsiausių ekonomistų pasidalino savo įžvalgomis, kur jie ieškotų papildomų lėšų gynybai finansuoti.
