T. Povilauskas: ECB, tikėtina, artimiausiais mėnesiais toliau mažins palūkanų normas

Papildyta SEB ekonomisto komentarais, kaip Lietuvai papildomai finansuoti gynybą

Kitas Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos posėdis numatytas šį ketvirtadienį, sausio 30 d.

„ECB, tikėtina, artimiausiais mėnesiais toliau mažins palūkanų normas visuose pinigų politikos susitikimuose, siekdamas pagelbėti euro zonos ekonomikai“, – pristatydamas prognozes žurnalistams antradienį sakė T. Povilauskas.

SEB prognozuoja, kad bazinė palūkanų norma (indėliams) turėtų sumažėti nuo 3% šiuo metu iki 1,5% 2025 m. pabaigoje. Tuo metu bankas tikisi, kad JAV federalinio rezervo bankas šiemet ir kitąmet bazines palūkanų normas mažins tik po 0,5 proc. punkto. 

Prieš sausio 29 d. įvyksiantį FED posėdį, Volstritas tikisi, kad po praėjusiais metais 1 proc. punktu sumažintų palūkanų normos šią savaitę liks 4,25–4,5% ribose.

Augimo prognozės Lietuvai, euro zonai,  JAV

SEB Lietuvos augimo prognozės šiems metams nekeičia.  Bankas tikisi, kad 2025 m.  BVP augs 2,8% (nuo 2,5% fiksuotų pernai). Infliacija šiemet Lietuvoje paspartės iki 3,3% nuo 0,9% 2024 m. 

Antradienį atnaujintas prognozes taip pat paskelbė „Swedbank“. 

„Daugiausiai nerimo kelia geopolitiniai veiksniai ir galimi nauji JAV prekybos muitai prekių importui iš ES šalių. Kol apie juos nepaskelbta, tol galima muitų įtaka Lietuvos ekonomikai į prognozes neįskaičiuota“, – įžvalgoje teigia T. Povilauskas.

Kaip pažymi SEB ekonomistas, praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvos ekonomika sparčiai judėjo pirmyn ir, per visus metus BVP padidėjus ne mažiau negu 2,5%, „labai aplenkė Latviją ir Estiją“, kurių ekonomikos pernai dar traukėsi.

„Šiemet ir kitąmet Lietuvos ekonomika turėtų augti dar sparčiau. Kita vertus, tenka dar kartą mažinti euro zonos BVP augimo 2025 metais prognozę. JAV ekonomika šiemet ir vėl augs daugiau negu dvigubai greičiau, lyginant su euro zona“, – pridūrė T. Povilauskas.

SEB grupės ekonomistai nuo 1,3% iki 1,1% sumažino euro zonos ekonomikos augimo šiais metais prognozę  JAV šių metų BVP augimo prognozė pagerinta nuo 2% iki 2,4%.

Pasiūlė šaltinius finansuoti gynybą

SEB banko ekonomistas T. Povilauskas mano, jog ieškoti papildomų pinigų gynybai reikėtų ne vien tik iš skolintų pinigų. 

Jo teigimu, Valstybės gynimo tarybos sprendimas 2026–2030 m. padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 5–6 % BVP „yra labai stiprus pokytis“, kuris gerokai keis šalies skolos lygį artimiausiais metais.  

SEB banko ekonomistas mano, jog ieškoti papildomų pinigų gynybai reikėtų ne vien tik iš skolintų pinigų.  

„Suprantama, kad 2 mlrd. Eur per metus (arba 12 mlrd. Eur per penkerius metus – VŽ) iš sumažintų biudžeto išlaidų ar padidintų biudžeto pajamų nesurinksi (todėl reikės skolintis), bet vis vien norėtųsi, kad politikai nebijotų pasakyti, jog šalies gyventojai turi labiau prisidėti didinant krašto apsaugos finansavimą“ – aiškina T. Povilauskas.

SEB ekonomistas siūlo peržiūrėti mokesčių lengvatas, taip pat pasinaudoti buvusios Vyriausybės pasiūlytais ir nepriimtais mokesčių pakeitimais.  

T. Povilauskas kartoja, kad vienas paprasčiausių būdų padidinti valstybės pajamas – vienu procentiniu punktu padidinti PVM tarifą.

Jis taip pat siūlo gyventojų pajamų mokestį skaičiuoti pagal pajamų dydį, o ne pagal jų rūšį, didinti  nekilnojamojo turto mokestį.

SEB ekonomisto teigimu, pernai Lietuva palūkanoms išleido išleido apie 0,8 proc. BVP, arba apie 700–800 mln. eurų, tuo metu didesnę skolą turinčios šalys palūkanoms išleidžia 2 proc. BVP.

Kaip surinkti trūkstamas lėšas gynybai siūlo Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, skaitykite ČIA.