Kovoje dėl Baltųjų rūmų K. Harris ištraukė minimalaus darbo užmokesčio kortą

Donaldas Trumpas, buvęs JAV prezidentas, ir Kamala Harris, viceprezidentė. Briano Snyderio („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.

JAV viceprezidentė, demokratė Kamala Harris, kuri varžosi dėl JAV prezidento posto su respublikonų remiamu Donaldu Trumpu, parėmė federalinio minimalaus darbo užmokesčio padidinimą bent iki 15 USD per valandą, teigdama, kad spaus JAV Kongreso narius priimti tokį įstatymą, nes siekia sustiprinti savo pozicijas ekonomikos srityje tarp darbininkų klasės rinkėjų.

„Bent 15 USD per valandą, bet mes dėl to dirbsime su Kongresu, tiesa? Šis klausimas yra pasiekęs Kongresą“, – sakė K. Haris duotame interviu ‚NBC News“, kuris buvo transliuojamas antradienio vakarą.

Demokratų remiama K. Harris ėmėsi federalinio minimalaus darbo užmokesčio, – jis šiuo metu yra 7,25 USD per valandą, – didinimo klausimo po to, kai jos varžovas respublikonas, buvęs prezidentas D. Trumpas, šią savaitę išsisuko nuo klausimo, ar jis palaikys jo didinimą.

D. Trumpas praėjusį savaitgalį surengė rinkimų kampaniją „McDonald's“ restorane svyruojančioje Pensilvanijos valstijoje, kur klientams dalijo bulvytes. Jo buvo paklausta apie minimalaus darbo užmokesčio didinimą.

„Na, aš manau, kad šie žmonės sunkiai dirba. Jie yra puikūs“, – atsakė respublikonų kandidatas.

Kaip pažymi „Bloomberg“, viceprezidentė dėl šio komentaro sukritikavo D. Trumpą, sakydama, kad „absoliučiai“ tikinti, kad minimalus darbo užmokestis turi didėti, kad „sunkiai dirbantys amerikiečiai, nesvarbu, ar jie dirba „McDonald's“, ar bet kur kitur, turėtų turėti bent jau galimybę pasirūpinti savo šeima“.

K. Harris anksčiau aiškiai nenurodė, kokį valandinį įkainį ji palaikytų, jei būtų išrinkta.

Prezidentas Joe Bidenas paragino Kongresą patvirtinti 15 USD minimalų valandinį darbo užmokestį, o K. Harris gyrė valstijas, kurios padidino minimalų darbo užmokestį iki tokio lygio. Federalinis minimalus darbo užmokesti gali būti įvestas, tik JAV Kongresui priėmus įstatymą.

Atkaklioje kovoje K. Harris ir D. Trumpas varžosi dėl darbininkų klasės rinkėjų balsų, kurie gali nulemti vieno arba kito kandidato pergalę.

Aiškaus favorito nėra

Naujausios apklausos rodo, kad likus vos dviem savaitėms iki rinkimų dienos (lapkričio 5 d.), nei vienas kandidatas neturi aiškios persvaros.

K. Harris nežymiai, 46% prieš 43%, pirmavo prieš D. Trumpą, rodo nauja „Reuters“/„Ipsos“ apklausa, kuri buvo paskelbta spalio 22 d.

Visgi JAV rinkėjams, susirūpinusiems dėl aukštų kainų, pareikalavusių namų ūkius prekėms ir paslaugos išleisti daugiau, taip pat dėl darbo užmokesčio ir darbo vietų augimo, ekonomika yra lemiamas klausimas.

Šie rūpesčiai yra pagrindinė K. Harris kliūtis, nes rinkėjai iš esmės nepritaria J. Bideno administracijos ekonominei politikai, o apklausos paprastai rodo, kad šiuo klausimu jie teikia pirmenybę D. Trumpui, o ne jai.

„Reuters“/„Ipsos“ apklausoje apie 70% dalyvavusių registruotų rinkėjų teigė, kad jų pragyvenimo lygis yra netinkamas, 60% – kad ekonomika juda netinkama linkme, o 65% tą patį teigė apie imigracijos politiką.

Rinkėjai taip pat teigė, kad ekonomika ir imigracija kartu su grėsmėmis demokratijai yra svarbiausios šalies problemos.

Paklausus, kuris kandidatas geriau sprendžia šiuos klausimus, D. Trumpas pirmavo ekonomikos klausimu – 46% prieš 38%, o imigracijos klausimu – 48% prieš 35%.

Imigracija taip pat užėmė pirmąją vietą, kai respondentų buvo klausiama, į ką labiausiai turėtų atkreipti dėmesį būsimasis prezidentas per pirmąsias 100 savo darbo dienų. Apie 35% respondentų pasirinko imigraciją, 11% nurodė pajamų nelygybę, o po 10% rinkosi sveikatos apsaugą ir mokesčius.

Tačiau D. Trumpas rinkėjų akyse nusileido K. Harris jiems atsakant į klausimą, kuris kandidatas geriau spręstų politinio ekstremizmo ir grėsmių demokratijai problemas, kai K. Harris pirmavo 42% prieš 35%. Ji taip pat prieš varžovą pirmavo abortų politikos ir sveikatos apsaugos politikos klausimais.