Ministras: kaupimas antroje pensijų pakopoje naudingas mažesnių pajamų gavėjams
Papildyta Ingos Ruginienės, Andriaus Romanovskio, Vaido Cibo komentarais
„Reiškia, kad žmogus dirbantis už minimalią algą, jei kaupia 3%, panašią sumą, kiek jis pats įdėjo, prideda ir mokesčių mokėtojai. Tai jam iš karto, dar be investicinės grąžos, suma padvigubėja – tai, ką jis pats įsigijo pensijai ir ką pridėjo kiti mokesčių mokėtojai, – antradienį Trišalės tarybos posėdyje sakė V. Šilinskas. – Ši sistema yra naudinga mažesnes pajamas gaunantiems, o ne didesnes“.
„Reikia paskatinti gaunančius mažesnes pajamas kaupti labiau, nes jiems matome didesnę naudą“, – pridūrė ministras.
Iš Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovų sudaryta taryba antradienį aptarė naujausius valdžios pasiūlymus, kaip žmonės anksčiau laiko galėtų pasitraukti iš pensijų kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, taip pat kai kuriuos dalyvavimo juose pokyčius.
Ministerijos duomenimis, šiuose fonduose dabar sukaupta 8,2 mlrd. Eur, iš kurių – 2,4 mlrd. Eur, arba beveik 30% yra uždirbta suma.
„Tiek uždirbo jų pinigai. Manau, kad tai visai geras rezultatas iš tos pusės, kad nereikėjo patiems žmonėms niekuo rūpintis, nieko daryti“, – teigė V. Šilinskas.
SADM praėjusią savaitę pasiūlė daugiau galimybių laikinai stabdyti pensijų kaupimą šiuose pensijų fonduose, o jį anksčiau laiko nutraukti dėl sunkios progresuojančios ligos ar negalios.
„Siūlome, kad reikėtų duoti daugiau apsisprendimo laisvės, įnešti daugiau savarankiškumo į sistemą, kuri buvo pristatyta savanoriška“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad SADM pasiūlė tokius pensijų sistemos pakeitimus, kurie galėtų būti dar šioje Seimo kadencijoje, nedarant „grandiozinės reformos“.
A. Romanovskis: ar laukia dar viena reforma, kurios metu bus išplėšyta kaupimo sistema?
Tuo metu Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, sakė, kad 1,5% valstybės paskata galėtų būti skirta „Sodros“ pensijų gavėjams.
„Nelabai suprantam, kodėl valstybinio prisidėjimo sumos negalėtume pridėti prie „Sodros“ pensijos ir taip pradžiuginti visų kaupiančiųjų valstybinėje sistemoje ir jiems padidinti valstybinę pensiją“, – Trišalės tarybos posėdyje teigė I. Ruginienė.
Ji siūlė atsisakyti automatinio įtraukimo į kaupimą antrojoje pakopoje ir leisti gyventojams patiems spręsti, kada iš jos pasitraukti.
Tuo metu Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, sakė, kad platesnės apimties reforma, kaip ir reformos kitose srityse, sukeltų nepasitikėjimą pensijų kaupimo sistema.
„Matymas, kad tokia pensijų kaupimo sistema turi gyvuoti su tam tikrais pakeitimais ir kad ji rezultate yra naudinga tam, kuris kaupia, tai yra tikriausiai svarbiausia žinutė. Man neramu, ar mūsų laukia dar viena reforma, kur bus išplėšyta kaupimo sistema“, – sakė A. Romanovskis.
Savo ruožtu Vaidas Cibas, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vadovas, kalbėjo, jog antrąją pensijų pakopą reikėtų matyti kaip pensijų sistemos dalį. Jo teigimu, vien pirmoji pakopa – „Sodros“ pensija – senatvėje pakankamų pajamų gali neužtikrinti.
„Niekaip negalima ignoruoti antrosios pensijų sistemos. Nes išsivysčiusių šalių, kurios turi stiprią pensijų sistemą, pavyzdžiai (Nyderlandai, Švedija) rodo, kad tose valstybėse mokama pensija sudaro 30% buvusių pajamų. Jei akcentuojame tik sodrinę pensiją, ateityje tikėtis iš „Sodros“ didesnės pensijos nei 30% buvusio atlyginimo mažai tikėtina“, – sakė V. Cibas.
Jis pabrėžė, kad centrinis bankas palaiko SADM pasiūlymus, panašias rekomendacijas yra teikęs anksčiau. Pasak jo, reikia siekti, jog Lietuvoje antrojoje pakopoje dalyvautų 80–90% gyventojų.
„Tik tada užtikrinsime, kad žmonės turės pakankamas pensijas“, – pridūrė Lietuvos banko atstovas.
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pabrėžė, kad turi būti numatytas baigtinis sąrašas su aiškiomis ir kuo siauresnėmis aplinkybėmis, kada asmenys galėtų pasitraukti iš kaupimo antroje pakopoje.
Pasak jo, Finansų ministerijos nuomone, asmuo pasitraukdamas galėtų išsinešti tik savo sumokėtas įmokas, tačiau ne 1,5% valstybės paskatą.
„Neturėtų būti sistemoje sukurtos paskatos išėjimui iš antrosios pakopos. Galimybė atsiimti ne tik asmens įneštas lėšas, bet ir valstybės lėšas, galėtų sukurti netinkamas paskatas“, – Trišalėje taryboje sakė viceministras.
Kokiomis aplinkybėmis būtų galima atsiimti lėšas – dar diskutuojama
Ministro Vytauto Šilinsko teigimu, sistemą tobulinti plačiau, pavyzdžiui, kokiomis dar aplinkybėmis būtų galima leisti anksčiau laiko atsiimti dalį lėšų, ministro teigimu, politikai galėtų kitoje kadencijoje.
„Reikia atsakyti į labai daug klausimų. Kritiški buvo tiek Lietuvos bankas, tiek Valstybės kontrolė, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba platesniam atsiėmimų sąrašui – būtent dėl to, kas vertins, kada, kaip administruos ir kiek dėl to išaugs kaštai“, – taryboje kalbėjo ministras.
Anot jo, antrojoje pensijų pakopoje aktyviai kaupia apie 770.000 gyventojų.
VERSLO TRIBŪNA
Investicijų valdymo įmonės UAB „Synergy Finance“ valdomas „Nextury Technology Fund“, investuojantis į technologijų sektorių, toliau stebina investuotojus rezultatais. Per pastaruosius penkerius metus fondas sugeneravo 182,35 proc. (EUR) grąžą ir gerokai aplenkė savo lyginamąjį indeksą NASDAQ 100 (skaičiuojant EUR valiuta), kuris kilo 137,07 proc. Nuo veiklos pradžios 2018 m. fondo grąža po mokesčių jau viršijo 300 proc. ir keturis kartus padidino investuotojų turtą.
„Edenred Finance“, viena didžiausių Europoje mokesčių grąžinimo paslaugų teikėjų, pradeda strateginį bendradarbiavimą su pasauline transporto mobilumo sprendimų lydere – bendrove „Shell Fleet Solutions“.
Mokesčiai tikriausiai niekada nebuvo ta tema, kurią minėtume su šypsena – painu, sudėtinga, o kartais ir visai nesuprantama. Tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pristačius gyventojų pajamų deklaravimo vedlį, viskas iš esmės pasikeitė – šimtai tūkstančių gyventojų, kasmet deklaruojančių pajamas, galėjo lengviau atsikvėpti.
Jau kitų metų pavasarį VMI pristatys vieningą Mokesčių administravimo platformą. Tai dalis VMI skaitmeninės transformacijos, kurios centre – klientas. Viena pagrindinių priemonių, padedančių išgirsti jų poreikius tapo naudotojų patirties (UX) grupės iniciatyva „Naudotojų balsas“, kuri leidžia paslaugas kurti ir tobulinti remiantis realių naudotojų įžvalgomis.
Pensijų kaupimo įstatymo pataisas ministerija parengė po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) dar šių metų kovą paskelbė, kad žmonėms turi būti leista pasitraukti iš pensijų fondų dėl svarbių priežasčių, o jas turi nustatyti Vyriausybė bei Seimas.
Balandį viešam svarstymui pateikusi Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus SADM pasiūlė, jog pensijų kaupimą būtų leista nutraukti kaupiančiajam ar jo vaikui gaunant paliatyviosios pagalbos paslaugą, sergant kritine liga, turint 70% ar didesnį netektą dalyvumą, turint sunkią negalią, esant nekompensuojamų dantų ar rekonstrukcinės chirurgijos paslaugų poreikiui, taip pat nuo stichinės nelaimės ar gaisro nukentėjus būstui.
Be to, siūloma leisti kaupimą sustabdyti 24 mėnesiams kartą per 10 metų – šiuo metu tai galima daryti tik 12 mėnesių, juos išskaidant per visą kaupimo laikotarpį.
SADM taip pat siūlo leisti atsisakyti kaupimo jau pradėjus nuskaičiuoti įmokas nuo algos, priminimų apie kaupimą skaičių sumažinti iki dviejų kartų, daugiau galimybių apsispręsti, ar sulaukus pensinio amžiaus rinktis visą sumą, ar periodinę išmoką.
Dabar visi, sukaupę daugiau nei 5.400 Eur, gali gauti tik periodinę išmoką.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius pirmadienį sakė, kad SADM pasiūlymai nėra pakankami, o gyventojams turėtų būti suteikta daugiau galimybių atsiimti dalį sukauptų lėšų – ne tik sunkiai susirgus ar patyrus negalią.
