G. Šimkus: „paskutinė mylia bus duobėta“, bet palūkanos, tikėtina, toliau mažės
Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, kalbėdamas Vilniuje su žurnalistais penktadienį po birželio 6 d. ECB pinigų politikos posėdžio sakė, kad sprendimų priėmėjai laikosi pagrindinio kainų „minkšto nusileidimo“ scenarijaus.
Jo teigimu, ECB kontroliuoja infliaciją ir ją, tikimasi, sugrąžinti į 2% ribas pagal prognozes 2025 m. pabaigoje.
„Tačiau paskutinė mylia bus duobėta, ir tai parodė gegužę pakilusi infliacija“, – sakė G. Šimkus.
Visgi judama „per mišką“ stebint „labai aikštą dezinfliacinę tendenciją“, pridūrė jis.
Gegužę metinė infliacija euro zonoje pakilo iki 2,6% nuo 2,4% balandį, kai pikas buvo pasiektas 2022 m. spalį (10,6%).
G. Šimkus tęsė, kad dabar turimi duomenys leidžia teigti, jog dabartinės kainos svyruoja „nedideliame intervale ir mažėjimo kryptimi“.
„Esu atsargiai optimistiškas, ir jeigu prognozės pildysis, nebus juodųjų gulbių, tai reikš tolesnį palūkanų mažėjimą“, – kalbėjo G. Šimkus.
Jeigu pildysis ekonominės raidos scenarijus, G. Šimkus neatmeta, kad šiemet dar bus ne vienas palūkanų normų karpymas.
„Kalbėti apie didesnius nei 0,25 proc. punktų mažinimus poreikio nematau“, – pridūrė G. Šimkus.
„Infliacija dar nenugalėta“
Lietuvos banko vadovas kartu pabrėžė, kad poreikis išlaikyti ribojančią pinigų politiką išlieka, nes „infliacija dar nenugalėta“. Tik turi būti mažesnis jos varžantis poveikis.
„Palikime liepos sprendimą liepai“, – G. Šimkus neskubėjo vertinti, ar ECB toliau karpys palūkanas per kitą mėnesį numatytą posėdį. Panašiai jis leido suprasti ir dėl to, kas galėtų būti nuspręsta ir vėlesniais šių metų mėnesiais.
G. Šimkus taip pat sakė, kad palūkanų karpymo atidėjimą gali nulemti aktyvi darbo rinka, kai paslaugų infliacija, nulemta darbo užmokesčio, gegužę pakilo iki 4,1%, kuri padidėjo nuo 3,7% balandį, o ilgą laiką laikėsi virš 4%.
Be to, stebima, kaip keičiasi įmonių pelno maržos: jei jos didės, tai gali būti signalas, jog gamintojų kainos toliau perkeliamos ant vartotojų pečių, ir išlieka spaudimas infliacijai.
Taip pat geopolitinė rizika gali nulemti tolesnę pinigų politikos kryptį.
Pinigų politikos apžvalgininkai pažymi, kad palūkanų normos, tikėtina, mažės lėčiau nei laukė rinkos.
„Bloomberg“ kalbintų ekspertų skaičiavimais, palūkanų normos euro zonoje turėtų leistis iki 2,7–2,75%.
Pirmasis palūkanų karpymas
VŽ skelbė, kad ECB, kaip ir tikėtasi, ketvirtadienį sumažino palūkanas 25 baziniais punktais.
Palūkanos sumažintos pirmą kartą nuo 2019 m. 25 bazinių punktų žingsnis indėlių palūkanų normą sumažina iki 3,75%, nuo rekordinių 4%, ties kuriais palūkanos buvo nuo 2023 m. rugsėjo.
ECB dabar teigia, kad atėjo „tinkamas laikas“ švelninti pinigų politiką. Per 9 mėnesius, kiek nebuvo keistos palūkanos, infliacija sumažėjo daugiau kaip 2,5 procentinio punkto, o „infliacijos perspektyva pastebimai pagerėjo“, argumentuoja ECB.
Šiemet prognozuojama 2,5% infliacija, kitąmet – 2,2%, 2026 m. – 1,9%.
Ekonomikos augimas 2024 m. turėtų padidėti iki 0,9%, 2025 m. jis bus 1,4%, o 2026 m. – 1,6%, prognozuoja ECB ekonomistai.
[infogram id="ed25f7f5-9d1c-4351-b5b6-28cacfda39bc" prefix="5eV" format="interactive" title="Copy: Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 2000-2024 04"]
VERSLO TRIBŪNA
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
