ES investicijos Lietuvoje viršijo 16 mlrd. Eur, dar investuojama 10 mlrd. Eur
Taip pat skaičiuojama, kad šalies BVP vienam gyventojui išaugo 199% – nuo 48% ES vidurkio 2024 m. iki 87% 2023 m.
Per 20 metų į Lietuvos švietimą ir mokslą investuota daugiau nei 3 mlrd. Eur. Aukštąjį išsilavinimą turinčių 30–34 metų amžiaus asmenų Lietuvoje viršija ES vidurkį (2022 m. Lietuvoje jų buvo 61%, palyginti su 42,8% ES vidurkio).
Taip pat renovuotos 89 neformaliojo švietimo įstaigos. Profesinio mokymo, neformaliojo švietimo, profesinio orientavimo ir įgūdžių tobulinimo veikloje dalyvavo daugiau nei 75.000 darbo neturintys asmenys, kurių didžioji dalis įsiliejo į darbo rinką.
Paskatino verslumą, statybas
Nuo įstojimo į ES gerėjo verslo aplinka – įmonių skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 3 kartus – nuo beveik 29.000 iki daugiau nei 95.000.
FM taip pat skelbia, kad viešųjų investicijų dėka pastebimai padidėjo statybos veiklos aktyvumas. Itin palankios tendencijos yra inžinerinės statybos segmente, kuriam reikšmingą įtaką daro ES fondų lėšomis finansuojami projektai – investicijos į atsinaujinančiosios energetikos generaciją.
Šios tendencijos turėtų išsilaikyti ir ateityje. 569 mln. Eur ES finansavimas leido padidinti šalies pajėgumus gaminant energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, teigia, kad Lietuva – tai geras Sanglaudos politikos sėkmės pavyzdys, o per du dešimtmečius į Lietuvos gerovę investuota 16 mlrd. Eur ES lėšų, o papildomai šiuo metu investuojama dar 10 mlrd. Eur.
„Kartu su ES investicijomis kuriame patogų gyvenimą ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, geriname švietimo, socialinių ir medicinos paslaugų kokybę, geriname aplinką, skatiname verslumą, mažiname atskirtį“, – pranešime cituojama G, Skaistė.
[infogram id="a4d8299b-de77-42a0-89c8-8687c2dc393b" prefix="2mB" format="interactive" title="Viešosios investicijos Lietuvoje"]
Pažymima, kad per ES investicijų dvidešimtmečio laikotarpį Lietuva pasižymėjo pasaulyje kaip inovatyvi, gebanti sukurti ne vieną sėkmingą projektą. 660 mln. Eur buvo skirta mokslinio potencialo stiprinimui, startuoliams, mokslo inovacijoms ir MTEP, mokslo ir verslo bendrystei, inovacijoms viešajame sektoriuje.
Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą per dvidešimtmetį investuota beveik 276 mln. Eur.
Socialinio būsto fondas pasipildė daugiau nei 2.000 būstų visoje Lietuvoje. Taip pat daugiabučių namų modernizavimui buvo nukreipta beveik 314 mln. Eur.
VŽ rašė, kad praėjusiais metais pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir „Naujos kartos Lietuva“ plano, arba RRF, lėšomis, įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams išmokėta 1,355 mlrd. Eur. Tai didžiausia kada nors iš ES fondų išmokėta suma per metus. ES investicijos 2023 m. padėjo sušvelninti ekonomikos nuosmukį.
ES investicijos į regionus
FM pažymi, kad naujasis 2021–2027 m. ES fondų investicijų laikotarpis atveria galimybes Lietuvos regionams tapti patraukliais investicijų ir ekonomikos centrais. Tikslingos, daugiau kaip 7,5 mlrd. Eur ES investicijos į skaitmenizavimą, inovacijas, energetinį saugumą ir žaliąją ekonomiką, leis užtikrinti tvarų šalies regionų augimą ir vystymąsi.
Tolygiam šalies vystymuisi bus investuojama į 10 Lietuvos regionų centrų, realizuojant jų ekonominį potencialą. Tokiu būdu investicijų naudą pajus ne tik konkretaus miesto, bet ir viso regiono gyventojai.
Lyginant su ankstesne ES investicijų perspektyva, regionai tiesiogiai sulauks gerokai didesnių investicijų. 2014–2020 m. laikotarpiu regionams buvo skirta apie 972 mln. Eur ES lėšų. Naujoje perspektyvoje programos įgyvendinimui skirta net 1,6 mlrd. Eur ES struktūrinių fondų lėšų.
