Lietuvos ekonomikai gyvybės įpūs paskui vartojimą atsigausiantis eksportas
LB ekonomikos pagyvėjimą prognozuoja šių metų antrąją pusę, iki tol ekonomikos raida tebebus vangi.
Tačiau daugiau nei dvejus metus sąstingio kaustomai šalies ekonomikai šiemet gyvybės įpūs sparčiau už kainas didėjantis darbo užmokestis, stiprėjanti vartotojų perkamoji galia ir vartojimas bei reikšmingos viešojo sektoriaus investicijos.
[infogram id="b152fbf0-87dd-40bd-abed-fb884f509e94" prefix="ybA" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2024 03 19"]
Labiausiai ekonomikos aktyvumą šiuo metu slopina neatsigaunanti paklausa eksporto rinkose ir suvaržytas reeksportas.
„Lietuvos gamintojų užimama dalis užsienio rinkose mažėjo, tačiau pokytis nėra dramatiškas. Mūsų eksportas nesitraukia sparčiau nei kitų šalių“, – žurnalistams antradienį sakė Gediminas Šimkus, LB valdybos pirmininkas.
G. Šimkus taip pat sako, kad pramonė palengva grįžta į senąsias vėžes.
„Užleistos pozicijos užsienyje gali būti susigrąžintos, ir tai matome pastaruoju metu aukštyn pakrypusiose eksporto kreivėse“, – pridūrė LB vadovas.
Euro zonos, svarbiausios Lietuvos prekybos partnerės, ekonomikos raida lemia, kad šiais metais išorės paklausa Lietuvoje pagamintoms prekėms ir paslaugoms vis dar bus vangi ir sparčiau turėtų didėti tik nuo 2025 m.
Prekių ir paslaugų eksportas pernai smukęs 4,8%, LB vertinimais, šiemet turėti grįžti į nežymų augimo kelią (0,2%), o kitąmet augti 3,3%.
Sparčiau nei eksportas atsigaus vartojimas, kuris ir labiau prisidės prie ekonomikos atsigavimo.
Pernai 1,1% susitraukęs privatusis vartojimas, numatoma, kad šiemet padidės 3%.
2024 m. vartojimo prognozė padidinta 0,6 proc. punkto, arba ketvirtadaliu.
Prielaidas tokiam prognozės pagerinimui sudaro sparčiau didėjančios gyventojų realiosios pajamos, pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis šalyje kyla gerokai sparčiau nei kainos. Pernai vidutinis darbo užmokestis padidėjo 12,6,% o metinė infliacija sudarė 8,7% (pagal SVKI).
LB skelbia, kad šiemet darbo užmokestis didės keliskart sparčiau nei numatoma infliacija – atitinkamai 10,3% ir 2,4%.
Neigiamas tendencijas eksporto rinkose švelnina pernai itin sparčiai gausėjusios investicijos, ypač viešojo sektoriaus.
Šis sektorius didesnę lėšų dalį nukreipė į statybos projektus, o tai turėjo įtakos sparčiai augusioms investicijoms į kelius ir gatves bei elektros tinklus.
Reikšminga dalis šių projektų finansuojama europinėmis lėšomis. Pernai padidėjusios 10,6%, šiemet investicijos turėtų ūgtelti dar 4,5%.
[infogram id="e6b7db92-cc8a-4b19-8ed8-1591ba194c6d" prefix="qvd" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Lietuvos bankas 2024 03 19"]
