Baltarusijos verslai į Lietuvą kraustosi, bet lėtokai

Šiuo metu Lietuvoje veikia 341 Baltarusijos kapitalo įmonė, 2021 m. pradžioje tokių buvo 320, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys.

Naujų baltarusiškų įmonių steigimo tempas pastaruoju metu prislopo: per pirmuosius septynis šių metų mėnesius buvo įsteigta 21 nauja įmonė, kai pernai tokių buvo 49, o 2019 m. – 73.

Beveik pusė nepateikė ataskaitų

Be to, 42,5% Lietuvoje veikiančių Baltarusijos kapitalo įmonių nepateikė finansinės atskaitomybės už 2020 metus. Todėl „Creditinfo Lietuva“ pataria verslui, besirengiančiam bendradarbiauti su baltarusių kapitalo įmonėmis, atidžiau tikrinti, ar skaidriai deklaruojama jų finansinė situacija.

„Analizuojant baltarusiško kapitalo įmonių būklę matyti, kad šias bendroves galima suskirstyti į dvi grupes – tas, kurios skaidriai deklaruoja rodiklius, ir tas, kurios neteikia finansinių ataskaitų. Pozityviai vertiname, kad šiemet padaugėjo laiku atsiskaitančių baltarusiškų įmonių, taip pat šiek tiek sumažėjo jų bankroto rizika. Tačiau tikslią situaciją galėtume įvertinti tik matydami visų įmonių finansinę atskaitomybę“, – pranešime spaudai cituojamas Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ vadovas.

Rizikingumas sumažėjo

Kredito biurui išanalizavus finansines ataskaitas už 2020 m. pateikusių baltarusiškų įmonių būklę, paaiškėjo, kad nuo šių metų pradžios žemai bankroto klasei priklausančių įmonių pagausėjo nuo 45% iki 54%, o aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikoms priskiriamų bendrovių skaičius sumažėjo nuo 28% iki 26%

„Creditinfo Lietuvos“ duomenimis, gerėja ir baltarusiško kapitalo įmonių, pateikusių finansinę atskaitomybę, atsiskaitymo punktualumas. Palyginti su šių metų pradžia, nuo 35% iki 45% pagausėjo bendrovių, priskiriamų žemai vėlavimo klasei, ir nuo 11% iki 9% sumažėjo įmonių, patenkančių į aukščiausią vėlavimo klasę. Tačiau net 13-ai baltarusiško kapitalo bendrovių šiuo metu taikomas turto areštas arba vyksta teisminiai išieškojimo procesai.

Finansinių ataskaitų nepateikė 145 baltarusiško kapitalo bendrovės, todėl įvertinti jų kreditingumą nebuvo galimybių.

„Įprastai finansinę atskaitomybę vėluoja pateikti įmonės, kurių rodikliai nėra patys geriausi, o pats faktas, kad bendrovė  nesilaiko įstatymų, rodo vadybinės disciplinos stoką. Tokioms įmonėms patartume taikyti išankstinio apmokėjimo sąlygą, taip pat reikalauti, kad jos deklaruotų finansinius rodiklius“, – aiškina A. Kačinskas.

Daugiausia prekybos bendrovių

Kas antros (53%) baltarusiškos įmonės veikla susijusi su prekyba, penktadalis (21%) teikia paslaugas,15% dirba transporto srityje, 8% – statybose.

Iš viso baltarusiško kapitalo įmonėse šiuo metu dirba 1.349 darbuotojai, o finansines ataskaitas pateikusios 196 įmonės pernai uždirbo 424 mln. Eur.

Darbuotojų skaičiaus analizė rodo, kad daugiau kaip pusėje baltarusių kapitalo įmonių dirba po vieną darbuotoją. Daugiausia darbo vietų yra sukūrusios įmonės „Fleming baldai“ (175), „Aronvela“ (76), „Avtorikas“ (52) ir „Logistikos profesionalai“ (51).

Nuo 2020 m. rugpjūčio, kai Baltarusijoje prasidėjo masiniai protestai prieš autoritarinį režimą, į Lietuvą persikėlė ne viena šios šalies ar jos verslininkų įkurta įmonė. Tarp jų – baltarusių įkurta JAV IT milžinė „Epam Systems”, populiaraus žaidimo „World of Tanks“ kūrėja „Wargaming“, moterų sveikatos programėlę kurianti „Flo Health“, programinės įrangos bendrovės „Coherent Solutions“ ir „Godel Technologies“.

VŽ rašė, kad į Lietuvą iš Baltarusijos persikeliančios IT bendrovės žvalgosi būstų darbuotojams, tačiau mūsų šalies nekilnojamojo turto plėtotojai, nors ir džiaugiasi jų užklausomis, kol kas neturi ko pasiūlyti.

Palengvino sąlygas

Tikimasi, kad baltarusiškų verslų kraustynėms į Lietuvą impulsą suteiks nuo birželio 15 d. įsigaliojusios Investicijų, Užimtumo ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos (kolektyvinės relokacijos paketas), kurios palengvina Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių įmonių darbuotojų bei jų šeimų persikėlimą į Lietuvą, kai verslas čia plečiamas ar relokuojamas.

Įsigaliojusios Investicijų, Užimtumo ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos numato, kad dėl leidimo gyventi Lietuvoje gali kreiptis ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir visi perkeliami darbuotojai. Užimtumo tarnyba nevertina tokių darbuotojų kvalifikacijos ar darbo patirties –  dėl jų tinkamumo dirbti sprendžia pats investuotojas. Taip pat nevertinama, ar šeimos nariai atitinka darbo rinkos poreikius – jie turi teisę dirbti Lietuvoje ir gauna tokios pat trukmės leidimą gyventi.

Ši nuostata galioja Lietuvoje investuojančioms įmonėms iš trečiųjų šalių, turinčioms įsipareigojimų dėl investicijų už ne mažesnę kaip 1,45 mln. Eur sumą ir ketinančioms sukurti ne mažiau kaip 20 darbo vietų.  Siekdamas užkirsti kelią išnaudojimo atvejams, investuotojas turi įsipareigoti savo darbuotojams mokėti ne mažesnį kaip 1,5 vidutinį darbo užmokestį pagal savivaldybę, kurioje investuojama.