BVP augimo tempai primena 2007 m., tačiau šįkart plėtra tvaresnė
2021 m. pirmąjį pusmetį šalies BVP sudarė 24,8 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su 2020 m. pirmuoju pusmečiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 4,8% (nepašalinus 4,2%), penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šių metų antrąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 13 mlrd. Eur. Palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 0,4%.
[infogram id="59fe3716-a62a-4a4f-ae73-753940f7ee16" prefix="Dzx" format="interactive" title="BVP Lietuvoje 2016-2021 m. II ketv."]
Vertinant gamybos metodu, 2021 m. antrąjį ketvirtį teigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo pramonės, statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių veiklos rezultatai.
Priprato prie pandemijos
Anot Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, BVP šuolį iš dalies galima paaiškinti palyginamosios bazės efektu – pandemija ir karantinas 2020 m. antrąjį ketvirtį įšaldė nemažą dalį šalies ekonomikos.
„Tuomet smuko ne tik gyventojų vartojimas, bet ir pramonė bei eksporto apimtys. Šie metai, nepaisant užsitęsusio antrojo karantino, ekonomikai buvo visai kitokie – ir užimtumas, ir atlyginimai, ir mažmeninė prekyba, ir pramonė ir eksporto apimtys siekė vis naujas rekordines aukštumas“, – sako ekonomistas.
„2020 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP mažėjo 4,7%, todėl šių metų rezultatą lyginame su prastu 2020 m. rodikliu. Antra – rinkos dalyviai, tiek verslas, tiek ir vartotojai, tiesiog priprato prie COVID-19 pandemijos ir nebegyvena šoko nuotaikomis, kaip pirmoje 2020 m. pusėje. Pripratimas prie pandemijos leidžia verslams kurti naujas darbo vietas, o vartotojams leisti pinigus nepaisant išliekančių neapibrėžtumų dėl COVID-19 eigos rudenį“, – vertina Aleksandras Izgorodinas, agentūros „Brandnomika“ ekonomistas.
Primena 2007 metus
Žygimantas Mauricas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas, savo feisbuko paskyroje atkreipia dėmesį, kad Lietuvos BVP augimo rekordas – 12% – buvo pasiektas 2007 m. trečiąjį ketvirtį.
N. Mačiulio teigimu, paskutinį kartą panašiais tempais kaip dabar Lietuvos ekonomika augo 2007 m. pabaigoje, o tada jau buvo matyti aiškių jos perkaitimo ženklų.
„Po įstojimo į Europos Sąjungą (ES) iki pasaulinės finansų krizės ekonomikos augimą skatino ne tik ES pinigų pliūpsnis, bet ir kai kuriais atvejais neracionalūs lūkesčiai ir itin spartus skolos augimas“, – aiškina N. Mačiulis.
Jis primena: tuo metu Gyventojų skolos ir metinių pajamų santykis per trumpą laiką išaugo nuo 10 iki 45%, išsipūtė nekilnojamojo turto burbulas, labai sumažėjo galimybės įpirkti būstą. Apie nuo galimybių atitrūkusius norus rodė ir milžiniškas užsienio prekybos deficitas, siekęs net 13% BVP. Prasidėjus pasaulinei finansų krizei ir atslūgus galimybėms bei norams skolinti bei skolintis, staigiai išsikvėpė ir visos ekonomikos augimas.
Daugiau tvarumo
„Šiuo metu, priešingai, Lietuvos ekonomikos plėtra yra subalansuota ir pademonstravo didelį atsparumą išoriniams šokams. Pernai buvo užfiksuotas rekordiškai didelis užsienio prekybos perteklius, siekęs net 9,7% BVP. Ir nors šiemet sparčiai atsigaunant investicijoms bei vartojimui importas auga sparčiau nei eksportas, vis dar sugebame eksportuoti daug daugiau prekių ir paslaugų nei jų importuojame į šalį“, – vardija ekonomistas.
Jo teigimu, dabartinis ekonomikos augimas nėra nulemtas perteklinio skolinimosi – gyventojų skolos ir pajamų santykis, siekiantis apie 35%, išliko stabilus ir vienas mažiausių euro zonoje. Įmonių finansiniai įsipareigojimai taip pat nepadidėjo ir išlieka vieni mažiausių ES.
„Tiesa, valstybės biudžeto deficitas ir pernai, ir šiemet siekia apie 7% BVP – valstybė skolintomis lėšomis stabilizavo neigiamas pandemijos pasekmes, o dabar prisideda prie spartesnio jos augimo. Ir nors Lietuvos skola išlieka viena iš mažiausių ES ir dėl jos tvarumo nekyla abejonių, stebint tokį spartų ekonomikos augimą fiskaliniam skatinimui lieka vis mažiau racijos ir erdvės“, – svarsto N. Mačiulis.
Bet rizikos yra
Indrė Genytė-Pikčienė, UAB „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, įžvelgia didesnę ekonomikos perkaitimo riziką.
VERSLO TRIBŪNA
Sutelktinio finansavimo platformos šiandien augina per jas investuotas milijonines sumas. Vien tik pernai per sutelktinio finansavimo platformas Lietuvoje finansuota projektų už beveik 300 mln. Eur – palyginti su 2023 m. ši suma augo penktadaliu. O viena iš sutelktinio finansavimo platformų – „Profitus“ – pasiekė savo 300 mln. Eur: už tokią sumą finansuota verslo paskolų ir nekilnojamojo turto (NT) projektų. Apie investuotojų pokyčius, finansavimo ir investavimo tendencijas sutelktinio finansavimo platformoje „Profitus“ kalbamės su jos direktore Viktorija Čijunskyte ir rinkodaros vadove Migle Grybiniene.
Pastaraisiais metais Lietuvoje sutelktinio finansavimo platformos fiksuoja rekordinius augimo skaičius, visa sutelktinio finansavimo rinka 2024 metais augo 21%, o rinkos lyderė sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ net 49%. „Profitus“ ką tik pasiekė 300 milijonų eurų sumą – tai sudaro trečdalį visos Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos.
Fintech bendrovė Neopay pristato naują „pirk dabar, mokėk vėliau“ (angl. Buy Now, Pay Later, BNPL) atidėto mokėjimo sprendimą, kuris padeda verslui didinti pardavimus, didinti perkamų prekių krepšelio vertę ir pasiekti naujas klientų grupes tiek internete, tiek fizinėse parduotuvėse. Ši paslauga jau veikia, ją galima integruoti į prekybą greitai ir be papildomos rizikos ar sudėtingų papildomų procesų.
Europoje veikianti konservatyvios rizikos investavimo platforma „Letsinvest“ ir licencijuota prekybos ir atsiskaitymų sistema „Axiology“ rugsėjo mėnesį ketina išplatinti pirmąją obligacijų emisiją, naudojant naują technologinį sprendimą, leidžiantį efektyviau organizuoti obligacijų platinimą ir valdymą. Naujoji skaitmeninė infrastruktūra sumažina įprastus obligacijų leidimo kaštus daugiau nei 40 proc., todėl tampa itin patraukliu finansavimo įrankiu įmonėms, siekiančioms diversifikuoti kapitalo pritraukimo šaltinius.
„Energingas mūsų ekonomikos atsigavimas, rekordiškai žemų palūkanų normų aplinka, gera gyventojų finansinė būklė ir vartojimo šuolis bei ekonominei sveikatai perteklinis fiskalinis skatinimas – perkaitimo procesams palanki terpė, o aukštesnė infliacija, kurią jau fiksuoja statistikai, – viena iš jo išraiškų“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, šiuo metu infliacinį foną lemiantys veiksniai daugelyje sričių laikini, perkaitimo scenarijaus atveju, įsisukus kainų ir atlyginimų augimo spiralei, infliacija gali dar labiau įsibėgėti, o Vyriausybės fiskalinė elgsena, jos vertinimu, kol kas išlieka ekspansyvi ir jau veikia procikliškai.
Stuburas – pramonė
I. Genytė -Pikčienė pažymi, kad sparti BVP plėtra šių metų antrąjį ketvirtį – ne tik žemos palyginamosios bazės rezultatas: dviženkliais tempais augo ir Lietuvos eksportuotojų, ir į vidaus rinką orientuotų veiklų rezultatai. Ypač išryškėjo eksportuojančios Lietuvos pramonės indėlis į ūkio augimą.
„Šių metų pradžioje nuosmukio Lietuvos ūkiui pavyko išvengti dėl pramonės, svarbiausios Lietuvos eksportuotojos, sėkmės. Antrąjį ketvirtį gamintojų rezultatai dar pagerėjo. Pandemijos paveldas – lokalūs prekių, detalių ir žaliavų deficitai – virto globaliais. Tokia aplinka pakurstė paklausos šuolį, tiekimo grandinių trumpėjimą, kainų augimą, o mūsų eksportuotojai tuo pasinaudojo“, – aiškina I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, tai su kaupu kompensavo skaudžius praradimus kitose nukentėjusiose ekonominėse veiklose ir leido pramonininkams fiksuoti pramonės produkcijos augimo rekordus.
„Džiugu, kad šis apdirbamosios pramonės šuolis nėra nulemtas vien didžiųjų įmonių sėkmės. Net atmetus stambias ir koncentruotas mineralinio kuro ir chemikalų pramonės šakas, likusiems gamintojams taip pat pavyko pasiekti dviženklius metinio augimo tempus“, – atkreipia dėmesį ekonomistė.
A. Izgorodinas atkreipia dėmesį į pozityvius pramonės augimo pokyčius– 2021 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos ji tapo nebe statistinis, nulemtas iš principo biotechnologijų sektoriaus sėkmės, o realus.
Ekonomistas aiškina: 2021 m. pirmąjį ketvirtį net pusę pramonės gamybos apimčių augimo Lietuvoje sugeneravo chemikalų pramonės sektorius, gaminantis reagentus COVID-19 vakcinoms, tuo tarpu antrąjį ketvirtį chemikalų pramonė sugeneravo tik 20% pramonės augimo, o iš 22 skirtingų pramonės segmentų, net 20 segmentų didino gamybos apimtis.
„Tai – aiškus signalas, kad eksportuotojai antrą ketvirtį išties gavo daug eksporto užklausų iš Skandinavijos ir Vakarų Europos įmonių“, – sako A. Izgorodinas.
Ir vidaus vartojimas
Anot I. Genytės -Pikčienės, antrąjį ketvirtį įsibėgėjo ir į vidaus rinką orientuotos ekonominės veiklos: karantine įkalinti gyventojai susitaupė nemenkas sumas, kurių nemaža dalis, atlaisvinus karantiną, liejasi į ekonomiką vartojimo pavidalu.
„Dėl šių priežasčių mažmeninės prekybos apyvartos, palyginamosiomis kainomis, šoktelėjo net beveik 23% per metus, sparčiai didina tempą ir stipriai nuo karantino nukentėję maitinimo bei apgyvendinimo paslaugų atstovai. Be to, stebėjome ypatingą aktyvumą nekilnojamojo turto rinkoje, kuris skatino statybos darbų plėtrą“, – vardija I. Genytė-Pikčienė.
Prognozuoja kiek lėtesnį augimą
A. Izgorodinas sako, kad 2021 m. trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos ūkio augimas veikiausiai bus kiek lėtesnis, ypač eksporto ir pramonės srityse.
„Lietuvos pramonės augimo tempus vis labiau ribos beveik iki istorinio maksimumo pakilęs pramonės pajėgumų panaudojimo rodiklis. Šalies gamintojai beveik nebeturi laisvų pajėgumų naujiems užsakymams priimti, bet greičiausiai vangiai investuotos į plėtrą dėl su COVID-19 susijusiais neapibrėžtumais rudenį“, – prognozes grindžia jis.
Jo nuomone, tikėtina, kad ekonomikos augimą ir toliau reikšmingai palaikys vidaus vartojimas dėl aukštų vartotojų lūkesčių ir geros situacijos darbo rinkoje, o taip pat dėl pasiekto progreso gyventojų vakcinavimo srityje.
„Kol kas valdžios komunikacija leidžia galvoti, kad rudenį ir žiemą bus taikomos minimalios suvaržymo priemonės, karantino režimas labiau apims neskiepytą visuomenės grupę. Tai reiškia, kad verslas rudenį ir žiemą turės daugiau galimybių dirbti įprastu režimu. Kalbant BVP projekcijas, tai – geras signalas“, – sako A. Izgorodinas.
N. Mačiulio vertinimu, žvelgiant į įvairius Lietuvos ekonomikos augimo tvarumą rodančius veiksnius, artimiausius metus tikėtinas 4-5% sieksiantis BVP augimas.
