Sveriama europinių pinigų nauda
Tai nurodoma Finansų ministerijos užsakymu tyrimų ir konsultacijų UAB „ESTEP Vilnius“ atliktame 2014–2020 m. ES fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui vertinime. Šis pirmasis tyrimas įvertina mūsų šalies ekonominės bei socialinės raidos tendencijas iki 2027 m. ir pateikia rekomendacijas dėl investavimo krypčių. Skaičiuojama, kad iki 2023 m. kiekvienas iš ES 2014–2020 m. fondų investuotas euras duos 1,88 Eur nominalią BVP grąžą, arba 50 ct daugiau nei ES investicijos iš ankstesnio 2007–2013 m. periodo. Pirminį ir stipriausią poveikį ES fondų investicijos turės bendrųjų investicijų augimui, o tai teigiamai paveiks produktyvumo augimą ir našumą. Programą įgyvendinant, poveikis dar sustiprės ir bus ilgalaikis.
Įgyvendinus 2014–2020 m. veiksmų programą, gerokai padidės namų ūkių vartojimas, tačiau papildoma Vyriausybės vartojimo išlaidų dalis bus gana menka. Skaičiuojama, kad laikotarpiu iki 2023 m. ES fondų lėšų poveikis Lietuvos prekybos balansui bus neigiamas, nes stipriau veiks importo, o ne eksporto dydis. Ekspertai tikina, kad ES fondų investicijų poveikis Lietuvos importo augimui yra svarbus argumentas derantis dėl naujos ES finansinės perspektyvos su ES valstybėmis narėmis, kurios yra pagrindinės mokėtojos į Sąjungos biudžetą, – Vokietija, Prancūzija, Italija, Nyderlandais.
Dėl ES investicijų iki 2023 m. bus sukurta ar išsaugota apie 27.000 darbo vietų, o tai lems beveik 2 proc. punktais mažesnį bendrą nedarbo lygį Lietuvoje, palyginti su scenarijumi „be investicijų“. Šis poveikis darbo rinkai lems ir nemenką darbo užmokesčio prieaugį – iki 35 Eur per mėnesį. Kaip ir anksčiau, pagrindiniai ilgalaikės naudos gavėjai išliks pramonės ir privačiųjų paslaugų sektoriai. Juose pridėtinės vertės kūrimo, darbo vietų išsaugojimo, investicijų pritraukimo ir prekių bei paslaugų eksporto dydžio augimo nauda pasireikš daugiausia. Peržvelgiant atskirus sektorius, matyti, kad statybų sektoriui ES paramos poveikis yra trumpalaikis, nes jis naudą gauna tik įgyvendindamas projektus, o dauguma šiame sektoriuje sukurtų darbo vietų – laikinos. Prognozuojama, kad didžiausią poveikį užimtumui statybų sektorius pajus 2020–2021 m., kai papildomai bus įdarbinta daugiau nei 16.000 sąlyginių darbuotojų, t. y. apie 15% visų darbo vietų statybų sektoriuje bus finansuojama ES fondų lėšomis.
Užtat geros žinios laukia pramonės sektoriaus (be maisto pramonės): investicijų poveikis čia kuriamai pridėtinei vertei bus ilgalaikis. Investicijos į šį sektorių gali stipriai paspartinti ūkio augimą ir padidinti eksporto galimybes užsienio rinkose. Tad nors didžiąją dalį ES fondų lėšų planuojama skirti viešųjų paslaugų sektoriui, pagrindiniai ilgalaikės naudos gavėjai pagal investuotų lėšų grąžą bus pramonės ir privačių paslaugų sektoriai. Jie sukuria beveik visą šalies BVP. Tačiau tyrimo autoriai pabrėžia: sėkminga šalies ūkio plėtra priklauso nuo efektyvaus viešojo valdymo, sėkmingų reformų ir institucinių gebėjimų. Todėl ES fondų investicijos į viešąjį sektorių yra būtina veiksmingo ES fondų lėšų investavimo sąlyga.
Europinių pinigų panaudojimas Lietuvoje toli gražu ne visada buvo sklandus. Jau prasidėjus finansiniam laikotarpiui, dažnai buvo delsiama skelbti kvietimus pagal vienas ar kitas priemones, daug nesusipratimų kildavo ir kyla dėl surašytų sąlygų ir pan. Tai viena iš priežasčių, kodėl vėluojama įgyvendinti veiksmų programą kai kuriose srityse, pvz., informacinės visuomenės plėtros, sveikatos priežiūros ir švietimo bei mokslo srityse. Be to, neretai šlubavo parengtų strateginių planavimo dokumentų kokybė.
VŽ nuomone, minėtas tyrimas ne tik nurodo klaidas, bet ir aiškiai brėžia gaires Vyriausybės veiksmams, siūlydamas atsižvelgti į sektorius, kuriuose investicijos duos ilgalaikę naudą, taip pat nedelsti ir anksčiau pradėti rengti planavimo dokumentus naujam 2021–2027 m. programiniam laikotarpiui. Žinoma, neužmirštant prieš tai atlikti turinio kokybės ir planuojamo poveikio analizę.
