„Rapsoila“ savo veikloje didina žaliosios energijos dalį
Dar vienas tvarumo žingsnis
Mažeikių rajone, Ukrinuose 22 metai veikianti „Rapsoila“ – pirmoji šalies gamykla, kuri iš lietuviškų rapsų gamina biodyzeliną, glicerolį ir rapsų išspaudas. „Didžiuojamės, kad mūsų gamybos procesas yra visiškai be atliekų. Visi šalutiniai produktai yra parduodami kaip naudinga produkcija arba panaudojami gamyklos veiklos procesuose. Todėl visa mūsų gaminama produkcija yra ekologiška, draugiška gamtai, o gamykla dirba itin efektyviai“, – sakė įmonės vadovas Ovidijus Macijauskis.
„Rapsoilos“ gaminamas biodyzelinas leidžia sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, dar labiau prisidėti prie klimatui neutralios ekonomikos kūrimo, mažinti aplinkos taršą. Įmonės gaminami atsinaujinantys degalai išmeta iki 80 proc. mažiau anglies dvideginio nei degalai, pagaminti iš naftos, tad jų naudojimas itin svarbus sprendžiant klimato kaitos problemą. Šiandien tai itin svarbu, nes Lietuva turi konkrečius įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
„Mūsų įmonės veikla įpareigoja mus pačius naudoti kuo daugiau žaliosios energijos. Jau seniai naudojame vėjo energiją, o atsiradus galimybei didinti žaliosios energijos dalį savo veikloje, nusprendėme dalį jos gaminti saulės elektrinėse. Saulės energetika leidžia kompensuoti vėjo elektros gamybos sezoniškumą ir užtikrinti žaliosios energijos pasiūlą visus metus“, – teigė O. Macijauskis.
Visa „Rapsoilos“ veiklos koncepcija yra susijusi su tvarumu, o priimant įvairiausius sprendimus nuo mažiausių iki didesnių yra vertinami ir skatinami tvarūs sprendimai. Pavyzdžiui, modernizavus gamybą buvo įdiegta technologija, leidžianti iš panaudoto kepimo aliejaus gaminti biodyzeliną.
„Visus sprendinius įmonėje vertiname atsižvelgdami ne vien į ekonominius faktorius, bet ir į tvarumą – renkamės aukštesnės klasės įrenginius – kompresorius, variklius, šaldymo įrangą – vartojančius mažiau energijos. Didelį dėmesį skiriame pakuočių mažinimui – bendradarbiaudami su tiekėjais randame optimalius pakavimo sprendimus“, – pasakojo direktorius.
Priimant sprendimą dėl hibridinės elektrinės įrengimo, įmonei taip pat buvo svarbūs abu – ekonomijos ir tvarumo – motyvai. Pasak direktoriaus, saulės energijos technologija yra stipriai patobulėjusi, todėl sprendimas buvo patrauklus tiek ekonomiškai, tiek ir tvarumo prasme.
Projektui įgyvendinti partneriu „VEESLA“ pasirinkta dėl to, kad, O. Majauskio žodžiais, ši bendrovė –savo srities profesionalė. „Sudėtingus sprendimus ji geba išspręsti greitai ir efektyviai – tai leidžia mums greitu tempu ir užtikrintai artėti link mūsų projekto finišo“, – tvirtino direktorius.
Iššūkių nebijo
„VEESLA“ projektų direktorius Vaidas Stiga patikino, kad pati saulės elektrinės statyba – standartinis procesas ir saulės elektrinės rangovui yra puikiai pažįstamas. Tačiau nauja tai jog prijungiant 500 kW galios saulės elektrinę išnaudosime užsakovo jau turimai vėjo elektrinei išduotą leidimą generuoti elektros energiją į tinklą, neprašant papildomų pajėgumų. Tokiu būdu derinant šių dviejų skirtingų elektros energijos gamybos šaltinių darbą bus išvengiama papildomų investicijų į tinklo rekonstrukciją, kuri dažnu atveju yra kaip viena iš ESO nurodomų būtinųjų sąlygų įrengiant tokios galios saulės ir vėjo elektrines.
„Kadangi tai bus hibridinė saulės ir vėjo elektrinė, sunkiausias techninis iššūkis bus suvaldyti šių dviejų, vienu metu veikiančių, elektrinių maksimalias galias kad jų gamyba patenkintų įmonės Rapsoila momentinį sunaudojimą, o gaminamas perteklius kartu neviršytų turimo 900 kW leistinosios generuoti galios leidimo. Nors šiai dienai esame įgyvendinę projektus ribojant saulės elektrinių gamybą arba ją nukreipiant į energijos kaupiklius, tačiau integracija su vėjo elektrine bus šis tas naujo “– sakė V. Stiga.
Vėjo elektrinę pasistačiusi daugiau kaip prieš 10 metų, „Rapsoila“ buvo viena pirmųjų Lietuvoje, pradėjusi gaminti elektrą iš vėjo, todėl natūraliai kyla klausimas ar siekiant prijungti saulės elektrinę nereiks atlikti esminių elektrinės perdarymų? V. Stiga patikino jog „VEESLA“ klientui įrengs naują saulės elektrinę ir bendrą valdymo sistemą kurią integruos prie esamos vėjo elektrinės. Tuo tarpu esminių vėjo elektrinės komponentų keisti nereiks, todėl toks sprendimas yra ypač tvarus.
Dažnu atveju saulės ir vėjo elektrinių darbo rėžimai prasilenkia, todėl džiaugiamės šiais metais ESO įvestais pakeitimais leidžiančiais efektyviau išnaudoti turimus leistinos generuoti galios pajėgumus. Šių skirtingų elektros generacijos šaltinių integracija leis užsakovui pasigaminta dar didesnę gausiai naudojamos elektros energijos dalį.
Paklaustas, kada Ukrinuose prasidės hibridinės saulės elektrinės įrengimo darbai, „VEESLA“ projektų direktorius patikino: statybos leidimą planuojama gauti lapkritį - gruodį, ir jei leis oro sąlygos, statybos darbai prasidės kitų metų pradžioje“, – sakė V. Stiga.
Kokie yra „Rapsoila“ lūkesčiai, ar tikimasi, kad visa gamybai reikalinga energija bus žalia ir pasigaminta vietoje, ir kada tikimasi atsipirkimo? Įmonės vadovas tvirtino, kad siekiama pasigaminti visą reikalingą elektros poreikį tik iš atsinaujinančių energijos. „Tai yra strateginis įmonės tikslas, kurį ilgainiui tikimės įgyvendinti. Atsipirkimas priklausys nuo situacijos rinkoje – pastaruoju metu energijos kainos pakankamai svyruojančios“, – kalbėjo O. Macijauskis.
Skatina hibridinių elektrinių įrengimą
„Jau turime prie ESO tinklo prijungtų hibridinių elektrinių: saulė + vėjas, saulė + hidro ir saulė + biodujos, taigi „VEESLA“ nebus pirmoji. Tiesa, dabar prijungta hibridinė elektrinė saulė + vėjas yra mažos galios (tik 12 kW), bet turime nemažai galiojančių prijungimo sąlygų ir jau vystomų didelių (megavatinių) hibridinių elektrinių projektų, kurie, greičiausiai, bus baigti greičiau „Veeslos“ ir „Rapsoilos“, – sakė Lukas Čibiras, ESO Paslaugų vystymo vadovas.
Tačiau ESO džiaugiasi, kad rinka domisi tokiu sprendimu, juos vysto ir ieško optimalaus skirtingų technologijų mišinio. „Mes hibridinių elektrinių įrengimą skatiname, nes tai yra ekonomiškai racionaliausia atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra. Žiūrint iš tinklo perspektyvos, tai leidžia tą patį tinklą išnaudoti efektyviau, nei prijungiant tik vienos technologijos generaciją. Ypač saulės ir vėjo kombinacija gerai papildo viena kitą, nes jų generacija dažniausiai prasilenkia tiek paros eigoje, tiek sezoniškumu. Šią kombinaciją taip pat gerai papildo energijos kaupikliai, leidžiantys proaktyviau dalyvauti elektros energijos didmeninėje biržoje, kartais padedantys sumažinti vartojimo įvado galią (ir taip sumažinant išlaidas už elektros persiuntimo dalį), bei dar efektyviau išnaudoti tinklo pralaidumą be papildomų investicijų“, – sprendimo privalumus įvardijo L. Čibiras.
