Valstybės paslaugų skaitmenizavimo dilema: kaip su mažiau programavimo gauti daugiau naudos?

Reikia čia ir dabar

„Įstatymai nėra iškalti akmenyje. Pakeitimai iš teisės aktų į e. paslaugas nepersikelia stebuklingu būdu – tam taip pat reikia rankų. Ir skubiai. Visuomenė nesitiki, kad valstybės ar verslo paslaugos sustos dėl to, jog pasikeičia kokie nors tų paslaugų parametrai. Piliečiai tikisi, kad paslaugos veiks patikimai, bus adaptuotos iškart kai tik pasikeis teisės aktai, bus pasiekiamos bet kuriuo metu, iš bet kokio įrenginio, bet kokios vietos ir bus pateiktos vartotojui suprantamu, jam patogiausiu būdu“, – sako Michailas Traubas, „NRD Companies“ finansinių ir mokestinių sprendimų vadovas.

Toks poreikis kelia iššūkius organizacijoms. Dešimtis metų aktuali IT specialistų trūkumo problema niekur neišnyko. Greta nuolatinio IT specialistų trūkumo ir finansavimo ribotumo kliūtimi tampa ir IT projektų tęstinumo užtikrinimas. Dažnu atveju didesnis dėmesys ir lėšos skiriami paties e. paslaugos sprendinio sukūrimui, o tolesnio vystymo, evoliucijos fazėje žmogiškųjų išteklių ir finansavimo klausimas pradeda stokoti dėmesio ir resursų.

Dar viena problemos dalis, kylanti vystant viešojo sektoriaus e. paslaugas – ilgai trunkančios pirkimų procedūros. Jos yra neišvengiamos, kai institucija bando pasitelkti išorinius partnerius tolimesniam sistemos vystymui, e. paslaugų adaptacijai pagal pakitusius teisės aktus ir panašiai. Sujungus pirkimo procedūros ir diegimo darbų trukmę visai gali būti, kad, galiausiai, vos įdiegta paslauga jau nebeatitiks per tą laiką pakitusių piliečių  lūkesčių.

Galimas sprendimo kelias

Bendras vardiklis, galintis reikšmingai prisidėti prie šių barjerų įveikimo, yra vadinamosios „low-code“ (lietuviškai galima būtų vadinti „supaprastinto programavimo“) paslaugų kūrimo platformos. Viena iš jų – „NRD  Companies“ sukurta e. paslaugų kūrimo ir vystymo platforma GxP.

„Low code“, kaip ir daugelio kitų modernių terminų, prasmė gali būti suprantama labai skirtingai, vartotojų lūkesčiai taip pakrikštytoms platformoms gali būti įvairūs, tad būtina apsibrėžti, kas tai yra.

M. Traubas pateikia tokį apibrėžimą: „low code“ yra įrankis ar jų rinkinys, kuris leidžia greitai kurti vartotojams reikalingus sprendimus, procesus, paslaugas ir minimizuoti ar net eliminuoti programavimą, kai reikia atlikti pakeitimus.

Skiriamasis tokių įrankių bruožas – galimybė vietoje tradicinio programavimo naudoti grafinį programavimą, vizualinį modelį, kuriame dėliojamos įvairių komponentų sekos, numatančios sistemos veikimo žingsnius.

Esminis šių įrankių privalumas – specialistų trūkumo problemos amortizacija. Mat „low-code“ įrankius produktyviai gali naudoti ne tik „grynakraujai“, patyrę programuotojai, bet ir kitų krypčių IT specialistai – sistemų ir veiklos analitikai, IT administratoriai, testuotojai.

„Low-code“ nėra „no-code“

Pats „low-code“ platformos pavadinimas suponuoja, kad ji nereikalauja stiprių programavimo įgūdžių. Dėl to platformos naudojimą planuojantiems klientams gali susidaryti įspūdis, kad ją turint naujas programėles, paslaugas, automatizacijas galės kurti kiekvienas kolektyvo narys, neturintis jokių programavimo žinių,  pavyzdžiui, vadybininkas ar buhalteris.

„Realybė yra tokia, kad nors naujų procesų kūrimas „low-code“ platformose yra supaprastintas, programavimas ar sudėtingesnis komponenčių konfigūravimas iš kūrimo eigos nėra visiškai eliminuotas – pastaruoju privalumu pasižymi tik „no-code“ platformos. Jomis įprastai galima naudotis visiškai nemokant programuoti – reikia tik grafinėje aplinkoje tinkamai sudėlioti komponentus, tarsi konstruktoriaus kaladėles“, – paaiškina „NRD Companies“ atstovas.

Nuo šio milžiniško „no-code“ platformos privalumo neatsiejamas ir ne ką mažesnis trūkumas: ji tinkama kurti tik santykinai nesudėtingus sprendimus.

„Kuomet pasiekiamas valstybinių e. paslaugų kompleksiškumas ir kelių skirtingų institucijų sistemų integravimo poreikis,  „no-code“ platformos galimybių nebepakanka. Be to, „low-code“ platformos dažnai siūlo ir tas pačias „no-code“ galimybes nesudėtingiems uždaviniams spręsti“, – priduria M. Traubas.

Paprasčiausias „no-code“ platformos pavyzdys, kuriuo daugelis mūsų jau esame naudojęsi, yra apklausų rengimo formos. Jos leidžia ne tik surinkti respondentų atsakymus, bet ir, priklausomai nuo atsakymų į klausimus, nukreipti juos viena ar kita apklausos šaka, automatizuoti veiksmus su gautais duomenimis, pvz., išsiųsti pranešimus apie užpildytą apklausą.

Tuo tarpu, kalbant apie „low-code“ platformas reikia numatyti, jog ne IT pakraipos darbuotojas, neturintis programavimo įgūdžių,  su „low-code“ platformos grafine dalimi veikiausiai galės automatizuoti tik kokį nors nesudėtingą procesą. Mažai tikėtina, kad jis galės įgudusiai naudotis visu tokios platformos galimybių spektru.

Kur nauda?

Gali kilti klausimas – jei ir „low-code“ platformos reikalauja, kad su jomis dirbtų IT profesionalai, kurių paslaugas valstybinės institucijos dažniausiai perka iš išorinių paslaugų teikėjų, kokia tos platformos nauda?

„Valstybinio lygio el paslaugos būna kompleksinės, integruotos su kitomis sistemomis, tad jų konstravimui „no-code“ platformų teikiamų galimybių nepakaks. Tuo tarpu „low-code“ platforma, lyginant su išorinių samdomų IT specialistų programuojamomis paslaugomis, suteikia galimybę pigiau ir per trumpesnį laiką sukurti daugiau ir kokybiškesnių kompleksinių paslaugų“, – paaiškina M. Traubas.

Būtina atkreipti dėmesį, kad nors tarpinstitucinei skaitmeninei sąveikai reikalingos integracijos neapsieis be rimtesnio programavimo, vis dėlto, „low-code“ platformas tam tikra apimtimi puikiai valdo ir vadybinių specialybių atstovai. Ypač – naujų ar tobulinamų skaitmeninių paslaugų prototipavimo stadijoje. Tai paslaugų savininkams leidžia savarankiškai, greičiau ir pigiau nei programuojant pamatyti, ar jų lūkesčiai bus patenkinti, daryti reikalingas korekcijas, gauti vadovybės pritarimą planuojamo pokyčio įgyvendinimui.

Prototipavimas, savo ruožtu, padeda padidinti pokyčių vykdymo greitį ir sumažinti sąnaudas. Dėl greitesnio kūrimo proceso ir mažesnės rizikos, kad reikės gaišti laiką taisant ar net perdarinėjant produktą, sumažėja ir paslaugų kūrimo bei jų palaikymo sąnaudos. Viešajam sektoriui itin aktualu tai, kad sistemos atnaujinimus galima vykdyti operatyviai, nestabdant paslaugų teikimo ir nedarant įtakos išoriniams paslaugų naudotojams.

Maža to, platesnis specialistų, galinčių dirbti su „low-code“ platformomis, kvalifikacijų spektras leidžia lengviau ir greičiau suformuoti komandą, kuri dirbs el. paslaugų kūrimo ir tobulinimo projektuose. Tai suteikia galimybę išvengti priklausomybės nuo vieno paslaugų tiekėjo. Esant kliento pageidavimui platformos tiekėjai darbo su ja principų gali apmokyti arba paties kliento darbuotojus, arba trečiąsias šalis, kurios ketina klientui teikti e. procesų ir skaitmeninių paslaugų kūrimo paslaugas.

Pokyčiai prasideda nuo vadovų

Kelis pastaruosius metus valstybiniuose koridoriuose vis dažniau akcentuojamas kaštų ir naudos santykio klausimas. Keičiasi institucijų vadovų požiūris į investicijų atsiperkamumą ir diegiamų sistemų lankstumą. Toks pokytis parodo, jog viešosios įstaigos supranta elektroninių paslaugų svarbą, yra pasiruošusios mokytis ir keistis.

„Akivaizdu, kad e. paslaugų kūrimas ir palaikymas reikalauja daug išteklių ir specialistų. Žvelgdamas per kaštų ir naudos prizmę, „low-code“ platformas vertinu kaip įrankį, kuris suteikia galimybę pasiekti iškeltus skaitmenizavimo tikslus greičiau ir efektyviau, taupant ir laiką, ir lėšas“, –  reziumuoja M. Traubas.

Apie „NRD Companies“

„NRD Companies“ yra tarptautinė informacinių technologijų ir konsultacinių įmonių grupė, kuri specializuojasi viešojo sektoriaus ir skaitmeninės infrastruktūros sprendimų vystyme. Grupė vienija kompanijas, skiriančias ypatingą dėmesį finansinių ir vyriausybinių technologijų sprendimų kūrimui bei praktika paremtomis konsultacijoms, taip siekdama padėti pasaulio šalims įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus. „INVL Technology“ grupei priklausanti „NRD Companies“ yra pripažinta rinkos lyderė ir veiklą plėtoja visuose penkiuose žemynuose. Grupės įmonės sėkmingai realizuoja elektroninių paslaugų teikimo ir mokesčių administravimo platformos projektus, nacionalinių paštų skaitmenizavimą bei kitus skaitmeninius sprendimus.

„NRD Companies“ grupę sudaro šios dukterinės įmonės: „ETRONIKA“, „Norway Registers Development AS“, „NRD Systems“, „NRD Bangladesh“ ir „Infobank Uganda“.

Daugiau informacijos: www.nrdcompanies.com