Šiuolaikinis būstas – komfortas bet kuriuo metų laiku

Publikuota: 2019-03-25

Ką reikia žinoti apie šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemas, statant tvarų ir efektyvų namą? Kodėl pasistatę naują namą vis atsidarome langą? Gal todėl, kad trūksta oro arba per karšta? Kas naujame name yra ne taip, kad nesijaučiame patogiai? Reikia suprasti, kad šios inžinerinės sistemos turi tiesioginę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei ir savijautai. Šiuolaikiniuose būstuose būtina tinkamai spręsti ir parinkti šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemas, kad būtų užtikrintas optimalus mikroklimatas.

Net geriausios, bet tarpusavyje nederančios, ar įdiegtos atskiros sistemos niekada nesuteiks to komforto, kurio siekiame. Be to, į pagalbą patogumo mėgėjams ateina ir naujos technologijos, pvz., kintamos galios šilumos siurbliai su vėsinimo funkcija, kapiliarinis grindų, sienų, lubų šildymas ir vėsinimas, inovatyvios vėdinimo sistemos.

Laimonas Bugenis, UAB „Tenko Baltic“ technikos direktorius, atkreipia dėmesį, kad tvariame būste privalo derėti ir viena kitą suprasti bei susikalbėti visos namo sistemos: šildymas, vėdinimas, vėsinimas, apšvietimas, šešėliavimas, apsauga ir kt. Tuomet visais metų laikais būste bus palaikoma komfortiška temperatūra, drėgmė, tiekiamas šviežias tinkamas oras – ir tai mažais eksploataciniais kaštais.

Bendrovė „Tenko Baltic“ nuo pat sukūrimo orientavosi siūlyti sprendimus, kurie būste kurtų komfortą, reikalautų minimalių energijos sąnaudų bei naudotų kuo daugiau atsinaujinančios gamtos energijos, būtų lengvai valdomi, paprastai aptarnaujami ir ilgai tarnautų. Todėl „Tenko Baltic“ savo sprendimuose siūlo tik atsinaujinančią gamtos energija naudojančius šilumos siurblius, aukščiausio efektyvumo rekuperacines vėdinimo sistemas bei šildymo ir vėsinimo paviršiais sistemas.

Kai Saulė ne draugė

„Mūsų klimato zona tokia, kad žiemą būstą tenka šildyti ir techninėmis priemonėmis palaikyti komfortiškam gyvenimui būtiną drėgmę bei šviežią orą, o vasarą – vėdinti ir vėsinti, – aiškina specialistas. – Kuo namas energiškai efektyvesnis, tuo išlaidos bet kuriuo metų laiku bus mažesnės, vadinasi, gyvensime taupiau. Pvz., pasyviuose namuose net numatytas šešėliavimas, kad vasarą saulė jo neįkaitintų ir nereikėtų eikvoti energijos jo vėsinimui.“

Tačiau L. Bugenis atkreipia dėmesį, kad didelėje dalyje energiškai efektyvių namų nebūna apgalvota arba nėra sąlygų viskam apgalvoti iki galo ir visiems metų laikams. Vis dažniau sutinkama tokių namų problema – jie nepakankamai apsaugoti nuo saulės įkaitinimo, todėl vasarą, norint juose gyventi komfortiškai, būtinas vėsinimas.

„Į mus kreipiasi naujų namų savininkai, kurie skundžiasi, kad net esant kelių laipsnių šalčiui ir šviečiant saulei kambariuose temperatūra pakyla iki 26 laipsnių, – pasakoja specialistas. – Tokioms problemoms yra tradiciniai arba novatoriškesni sprendimai, pvz., geoterminiai šilumos siurbliai vėsina naudodami nemokamą žemės gelmių vėsą ir tiekdami ją į tą pačią grindinio šildymo sistemą.“

„Tenko Baltic“ ir būsto šildymui, ir vėsinimui bene pirmieji šalyje pasiūlė dar modernesnę ir ekonomiškesnę kapiliarinių kilimėlių sistemą, kuri gali būti montuojama ne tik grindyse, bet ir lubose ar sienose – tai dar aukštesnis patogumo lygmuo. Šią ilgaamžę, priežiūros beveik nereikalaujančią sistemą patikimai reguliuoja automatika.

Temperatūra temperatūrai nelygi

Specialistas atkreipia dėmesį, kad oro temperatūra būste ne vienintelis veiksnys, kuris lemia komfortą. Žmogaus komforto pojūčiams didelės įtakos taip pat turi ir jį supančių paviršių temperatūra, kuri priklauso nuo atitvarų šiluminės varžos bei patalpų šildymo būdo. Iš tiesų žmogus jaučia ne ant sienos kabančio termometro rodomą temperatūrą, o patalpos oro ir jį supančių paviršių suminę temperatūrą. Taip pat žmogaus komforto pojūčiui svarbus oro temperatūros pasiskirstymas per patalpos aukštį, oro judėjimo greitis, santykinis oro drėgnumas, apranga ir kt.

„Pavyzdžiui, jei radiatoriais šildomoje patalpoje oro temperatūra 26 laipsniai, o žmogų supančių paviršių temperatūra bus 16 laipsnių, sudėjus abi temperatūras ir padalinus iš dviejų vidurkis bus apie 21 laipsnis – tai ganėtinai komfortiška, – aiškina „Tenko Baltic“ technikos direktorius. – Tačiau jei būstas geriau apšiltintas ir paviršių temperatūra 20, o oro temperatūra 22, vėl gausime tą patį temperatūros vidurkį. Tačiau antruoju atveju akivaizdu, kad namas per konstrukcijas praranda mažiau šilumos ir dėl to naudoja mažiau energijos. Šildant plokštumomis (lubomis, sienomis, grindimis) pakanka žemos vandens temperatūros, didelė dalis šilumos perduodama spinduliavimo principu, todėl patalpos paviršių temperatūra yra aukštesnė nei, pvz., radiatorinio šildymo atveju, o oro temperatūra gali būti žema. Todėl mūsų filosofija remiasi tuo, kad šildyti plokštumomis yra ir ekonomiškiau, ir suteikiamas didesnis komfortas būste esantiems žmonėms – juk šildant radiatoriais įkaitęs oras kyla į viršų ir kaupiasi prie lubų, kur jo „nepanaudojame“, o per lubas ir daugiau prarandame.“

Jis pasiremia Vokietijos specialistų skaičiavimais, kurie įrodo, kad 1 oro temperatūros laipsnis, sutaupytas šildant patalpas, taupo apie 6% šildymo energijos kaštų.

Kita per šilto oro problema žmogui – sumažėjęs patalpų santykinis drėgnumas. Šią problemą taip pat padeda spręsti šildymas plokštumomis, nes tuomet patalpų oras, palyginti su paviršiais, sušyla žymiai mažiau nei naudojant radiatorius. Šildant grindimis, lubomis ar sienomis bet kuriame patalpos taške temperatūra išsilaiko beveik tokia pati, t. y. oras nėra be reikalo perkaitinamas ir atitinkamai mažiau „sausinamas“. Specialistas atkreipia dėmesį, kad kapiliarinių kilimėlių šildymo sistemoms gaminti naudojamos ypatingo tvarumo medžiagos, kurios gali pergyventi ir pačio namo amžių. Be to, ši sistema tiekiama pilnos komplektacijos su pažangia valdymo automatika.

Nepamirškime šviežio oro

Specialistas primena, kad šiuolaikiniuose būstuose būtina tinkamai spręsti ir vėdinimą. Pagrindinės vėdinimo užduotys – tiekti šviežią ir švarų orą bei šalinti drėgmę, nes per didelė drėgmė dažniausiai kaupiasi namo vėsiausiose vietose, pvz., kampuose, kurie gali imti pelyti.

„Vėdintis atidarius langą ar pasakymas, kad man nereikia vėdinimo sistemos, nes mano namas kvėpuoja natūraliai – iš esmės klaidingi, – tvirtina L. Bugenis. –Jei namas „kvėpuoja“ savarankiškai, vadinasi, jis nesandarus, prapučiamas vėjų ir energetiškai ypač rajus, be to jame sunkiau palaikyti stabilią temperatūrą bei kitus žmogaus komfortui būtinus veiksnius“.

Todėl šiuolaikinis energetiškai ekonomiškas namas be rekuperacinės vėdinimo sistemos, kai name kontroliuojama oro kaita bei šilumos atgavimas iš šalinamo oro, neįsivaizduojamas.

Siekiant komforto būste svarbu ir oro judėjimas jo viduje. Kuo oro padavimas ir judėjimas labiau optimizuotas, tuo reikia paduoti mažiau oro, vadinasi reikia mažesnių ventiliatorių, kurie, suprantama, naudoja mažiau energijos, todėl juos pigiau eksploatuoti.

„Be to, didesnis oro kiekis reikalauja didesnių ortakių, nes per maži kels nepageidaujamą triukšmą. Taip pat tiekiamas į patalpas šviežias oras neturėtų būti žymiai šaltesnis už patalpos orą – tai gali sukelti skersvėjį“, – akcentuoja specialistas.

Todėl labai svarbu parengti tinkamą vėdinimo projektą bei pasirinkti efektyvų rekuperatorių, nes tik tokie įrenginiai tiekia pakankamai šiltą orą be jokio papildomo pašildymo. Beje, remdamiesi užsienio patirtimi „Tenko Baltic“ specialistai vieni pirmųjų Baltijos šalyse pasiūlė originalų vėdinimo sistemos principą: oro padavimo ir ištraukimo angas daryti ne visose patalpose, kaip buvo įprasta tuo metu projektuoti. Jie suskirstė patalpas į „švarias“ ir „nešvarias/drėgnas“: į pirmąsias (miegamieji, svetainė, darbo kambarys) suplanuojama paduoti šviežią orą, o iš antrųjų (virtuvė, vonia, WC) jį šalinti. Tokiu būdu tarp šių patalpų garantuojamas oro judėjimas, todėl automatiškai oras keičiasi ir koridoriuose. Tokiai sistemai reikia bene du kartus mažesnio oro kiekio, nei tradiciškai siūlomoms sistemoms, vadinasi, taip vėdinti būstą ir bene du kartus pigiau.

Taip pat svarbu, kad tokiai sistemai įrengti reikia mažiau medžiagų, o dar svarbiau, kad siūloma sistema yra labai sandari bei garantuoja, jog kvapai iš virtuvės ar WC nepateks į miegamuosius ar svetainę. Be abejo, nereikia pamiršti, kad energiškai efektyvus pastatas yra sandarus ir tokiu turi išlikti, todėl labai svarbu, kad tiekiamas oro kiekis būtų lygus šalinamo iš patalpų oro kiekiui, t. y. vėdinimas būtų subalansuotas, nes jei, pvz., bus paduodama mažiau oro nei ištraukiama, šaltas lauko oras ras plyšių, per kuriuos skverbsis į namą ir lems diskomfortą bei didesnes išlaidas. Geriausiai su tokia užduotimi susitvarko rekuperatoriai, turintys taip vadinamą „constant flow“ funkciją – jie bet kada garantuoja idealiai subalansuotą, komfortiškiausią ir labiausiai taupantį vėdinimą.

„Taigi, komfortą būste lemia daug veiksnių. Danijos profesorius O. Fanger eksperimento toje pačioje patalpoje metu naudojo įvairias šildymo, vėsinimo, vėdinimo ir kitas mūsų aptartas sistemas siekdamas išsiaiškinti, kas lemia žmogaus komforto pojūtį patalpoje. Paaiškėjo, kad mažiausiai nepasitenkinusių – 5% – atsirado tuomet, kai patalpoje buvo lubinis vėsinimas, o oras buvo tiekiamas per pakankamo dydžio groteles ir ištraukiamas taip, kad žmogui nebūtų juntamas jo judėjimas. Beje, 5% nepatenkintų yra visuomet, taigi, galima sakyti, kad minėtos sąlygos yra idealios“, – apibendrina L. Bugenis.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau