Pasimatymas su PAR vynu

Lietuvoje viešėjo Jaco Potgieter, gerai žinomas Pietų Afrikos Respublikos (PAR) vyndarys. Bendrovės „Mineraliniai vandenys“ kvietimu svečias pristatė šio sezono naujienas, tarp kurių – ir nebrangių vynų kategorijos atstovai.

PAR yra aštunta pagal dydį pasaulyje vyno gamintoja. Vyndarystė čia daugiausia kultivuojama Šiaurės ir Pietų kyšuliuose, suskirstytuose į sritis ir apylinkes. Didžioji dalis PAR vynuogynų tarpsta 160 km teritorijoje nuo Keiptauno (Cape Town). Vertinama, kad Keipo (Cape) srities, tiekiančios didžiąją dalį viso PAR vyno, klimatas idealiai tinkamas vynininkystei. Didžiuma kokybiško vyno sričių telkiasi vandenyno pakrantėje ir Plačiosios upės slėnyje (Breede River Valley). Verti dėmesio ir atokiau esantys vynuogynai.
Geriausiais vyno rajonais šalyje tradiciškai laikomi Stelenbosas (Stellenbosh) ir Perlas (Paarl). Pietryčiuose, žemiau Keiptauno, esanti Volkerio įlankos (Walker Bay) sritis, kur įveista naujų vynuogynų, specialistų vertinama kaip perspektyvi.

Pirmieji vynuogynai PAR buvo pasodinti 1655 m., tačiau iš jų derliaus gaminami vynai nebuvo geri. Garsusis vyndarys Simonas van der Stelas, atvykęs į PAR 1679-aisiais, skundėsi vietinių vynų „atstumiančiu rūgščiu skoniu“ (PAR jis įkūrė „Constantia“, žinomiausią vyno ūkį per visą šalies istoriją).
Ne ką trumpesnė „Bellingham“ vyninės istorija. Ji skaičiuojama nuo 1693 m., kai išeivis olandas Gerritas Janzas van Vuurenas vedė prancūzę, pabėgusią nuo religinių persekiojimų savo šalyje. Bendrą gyvenimą pora pradėjo pasodindama tūkstantį vynmedžių, o savo ūkį pavadino „Bellinchamp“, tai reiškė „gražūs laukai“. Ilgainiui pasikeitė ūkio pavadinimas, savininkai, vyno gamybos filosofija.
1943 m. ūkį įsigijo litvakų palikuonis Bernardas Podlashukas (abu jo tėvai į PAR atvyko iš Vilniaus), nuo tada jame imtas daryti pirmasis PAR rausvasis vynas, pirmasis sausas baltasis vynas ir pirmasis šios šalies „Syrah“.

Susipažinkite, Jaco
Jaco Potgieter, tituluojamas „Bellingham“ vyno daryklos ambasadoriumi, paklaustas apie savo kelią į vyndarystę, VŽ „Savaitgaliui“ yra pasakojęs, kad karjerą pradėjo prieš 30 metų. Zambijoje gimęs p. Potgieter Stelenboso universitete baigė enologiją. Baigęs mokslus, dirbo vyno ūkio rinkodarininku, vyndario asistentu, rinkodaros vadovu. Dabar p. Potgieter – įvairių enologijos komitetų narys, aktyviai dalyvauja Pietų Afrikos vyno pramonės tyrimuose. „Bellingham“ vyndariu jis tapo 2000 m., nuo to laiko pagamino nemažai tarptautinio įvertinimo pelniusių vynų.
„Jaco – tai žmogus, kurio rankos iki alkūnių paskendusios vynuogių sultyse, kuris drąsiai gali prisipažinti surežisavęs keleto naujausių vynų skonius“, – apie vyndarį sako Gintautas Jašinskas, „Mineralinių vandenų“ vyno ekspertas.

PAR išskirtinumas
Svečias pasakojo, kad PAR vyndarystė šiuo metu išgyvena įdomų laikotarpį. Vietos verslininkai, pasižymintys dinamišku požiūriu į verslą ir tokia pat elgsena, vos pajutę, kad vynuogės sensta, puola kirsti vynuogienojus ir sodina naujus, produktyvesnius.
Būna ir kurioziškų atvejų, – antai siekdamas išgelbėti senus vynuogynus p. Jaco pats sumokėjo jų savininkui prašomą kainą. PAR vynuogynai dažnai serga, todėl juos tenka persodinti. Retai pasitaiko rasti seną sveiką vynuogyną, todėl rimti vyndariai juos labai brangina.
Paklaustas, koks yra gero vyno gamybos receptas, p. Jaco šypsosi: „Recepto nėra. Vynuogės yra gamtos dalis ir kokybė pasiekiama per daugelį metų. Geriausias būdas išmokti gaminti vyną – jį gaminti ir dirbti vynuogyne. Svarbu per daug nesikišti į procesą, – viskas turi vykti natūraliai, stengiantis iš vaisiaus, dirvožemio išgauti geriausias savybes.“

Jis pats sako mėgstąs 'Chardonnay' vynuoges dėl daugybės skirtingų savybių. Iš raudonųjų mėgsta tradicines 'Cabernet Sauvignon“, su jomis dirbti yra iššūkis. „Pietų Afrikoje dažnai „žaidžiame“ su 'Shiraz', – šios vynuogės kinta dėl oro, dirvos, reaguoja į aplinkos pokyčius, su jomis taip pat labai įdomu“, – pasakoja vyndarys.
Anot jo, sunku pasakyti, kokiam vynui – baltajam ar raudonajam – Afrika tinkamesnė, tai priklauso nuo konkrečių vietovių, jų klimatas tinkamas ir raudonosioms, ir baltosioms vynuogėms auginti. 20% visų „Bellingham“ ūkio vynuogynų užima 'Chenin blanc' vynuogės.
„Jos – tarsi mūsų stuburas. Šios vynuogės labai universalios, iš jų galima daryti paprastą stalo vyną, komercinį vyną, jos viskam tinka, tai tiesiog nuostabi Pietų Afrikos veislė“, – kalba p. Jaco.

Svarbiausia Pietų Afrikos raudonoji vynuogė – 'Pinotage'. Jos „tėvai“ – 'Pinot Noir' ir 'Hermitage Cinsault' veislės, apie 1925 m. jas sukryžmino prof. A. Isakas Peroldas, tuo metu dirbęs Stelenboso universitete. 6-ąjį dešimtmetį ši veislė PAR pradėta auginti komerciškai, nuo tada ji pristatoma kaip Pietų Afrikos veislė.
„Pinotage“ vynas, – aiškina p. Jaco, – gerokai skiriasi nuo kitų raudonųjų vynų. Žmonės jį arba įsimyli, arba jiems jis visiškai nepatinka. Mes buvome apkaltinti, kad mūsų „Pinotage“ per daug paprastas. Aš sutinku. Tada pradėjome keisti gamybos procesą, taikyti naujas technologijas. Vynas pakito, liko mažai „kaimietiško“ skonio, jis tapo tamsesnis, sodresnis. Manau, kad per porą metų visiškai susitvarkysime su šia problema.“

Šaldyti ir raudonąjį
Apie vyno kainas jį ragaujantieji mėgsta pakalbėti. Pristatydamas naujojo sezono „Bellingham“ vynus, p. Potgieter pabrėžė, kad ji ne visada garantuoja skonį, juolab nelygu, prie kokio maisto vynas bus patiekiamas.
Į degustaciją susirinkusiems svečiams prie lengvų patiekalų jis rekomendavo bazinį „Bellingham Pear Tree Western Cape WO“ baltąjį vyną, kvepiantį ananasais, pasiflorais, melionais, persikais ir apelsinais, nekainuojantį ir 10 Eur.
Išrankesniems vartotojams, mėgstantiems sunkesnio skonio vynus, svečias patarė rinktis ąžuolo statinėse brandintą „Bellingham Big Oak red Western Cape WO“ raudonąjį. Jame susipina sodrus „Cabernet Sauvignon“ vynuogių „išskiriamas“ juodųjų serbentų aromatas su „Shiraz“ prinokusių šilkmedžio uogų ir prieskonių aromatu.

Priminęs, kad vynas paryškina maisto skonį, vyndarys paneigė įsitikinimą, kad raudonajam vynui patiekti tinkamiausia yra kambario temperatūra. Priešingai, jei vynas nėra sunkus, jis turėtų būti atvėsintas iki 15–16 laipsnių.
„Ryškaus vaisių skonio vynai daromi iš gerai prisirpusių vynuogių. Šios gerai prisirpsta, kai stoja ilgas ir karštas sezonas, tuomet vynuogėse randasi daug cukraus. Savo ruožtu daug cukraus reiškia daugiau alkoholio, kuris automatiškai sumažina aromatą, nes alkoholio garai mažina nosies receptorių jautrumą. „Alkoholišką“ raudonąjį vyną mes atvėsiname ir, užuot sumažinę, kaip įprasta manyti, padidiname jo aromatingumą“, – dėsto p. Jaco.
Šylančio klimato sąlygomis tai aktualu ir mums.