Saulininkai ploja katučių, bet atsargiai
„Tai ypač atsargus įstatymas, jame gausybė saugiklių. Vis dėlto tai geriau nei nieko – po dvejų metų štilio saulės energetikai pagaliau pravertos nedidelės durelės“, – vertina Vitas Mačiulis, Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos numato, kad ne didesnių nei 10 kW galios individualių saulės elektrinių ir biudžetinių ar viešųjų įstaigų statiniuose įrengtų ne didesnės kaip 50 kW galios elektrinių (kurių galia neviršija pusės objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio) savininkai galės tapti vadinamaisiais gaminančiaisiais vartotojais.
Jie turės teisę dalį pagamintos elektros tiekti į tinklus tuo metu, kai elektrinė gamina elektrą (šviesiuoju paros metu) ir nemokamai susigrąžinti tokį pat kiekį elektros iš skirstomųjų tinklų, kai jų įrenginiai neveikia. Kalendoriniams metams pasibaigus bus suvestas tinklams patiektos ir iš jų susigrąžintos elektros balansas, jei vartotojas tinklams bus patiekęs mažiau, nei iš jų gavo, už šį skirtumą turės susimokėti energetikams.
Ne lobiai, bet šis tas
Tokių saulės elektrinių suminė galia numatyta nedidelė – ji kol kas negalės viršyti 10 MW. Tačiau p. Mačiulis mano, kad tai nebloga žinia žaliajai energetikai neabejingiems vartotojams, be to, šiek tiek užsidirbtų saulės modulių gamintojai, sistemų projektavimu ir montavimu užsiimančios bendrovės.
Skaičiuojama, kad įrengti 10 kW galios saulės modulius kainuoja apie 50.000 Lt su PVM, tad įrengus elektrinių, kurių suminė galia būtų 10 MW, į saulės energetikos rinką įsilietų apie 50 mln. Lt (14,49 mln. Eur).
„Tai nedaug, ta suma išsidėstytų per kelerius metus. Ir tikrai ne visas uždarbis kliūtų lietuvių modulių gamintojams, nes nemažai modulių importuojama. Tačiau tai geriau nei nieko“, – svarsto Tomas Kovėra, lietuviškus saulės modulius gaminančios „Precizikos“ grupei priklausančios UAB „Solet“ vadovas.
Galimybė su tinklais mainytis elektra gali paskatinti gyventojus aktyviau investuoti ir į aplinkai nekenkiančio būsto sprendimus.
„Kai atsiranda dviguba apskaita, žmogus mato daugiau naudos: vasarą gamindamas daugiau elektros tinklui, jis gali dalį jos susigrąžinti žiemą ir panaudoti geoterminiam šildymui. Investuojantiems į erdvesnius namus su poilsio zonomis, baseinėliais atsipirkimas tampa apčiuopiamas“, – sako Darius Baitis, UAB „Statybos projektų sprendimai“ „Namai A+“ padalinio, kurio specializacija – energijos beveik nevartojančių namų projektavimas, direktorius.
„Turint tokią elektrinę galima mažiau taupyti elektrą ir gyventi komfortiškiau neteršiant aplinkos: atsiranda paskatų įsirengti geoterminį šildymą, rekuperacinę vėdinimo sistemą, ryškiau apšviesti namus, pagaliau – nebrangiai eksploatuoti elektromobilį“, – naudą vardija Edmundas Žilinskas, UAB „Saulės energija“ vadovas.
Mokestis – nežinomas
Tačiau nuo noro tapti gaminančiaisiais vartotojais gali atgrasinti papildomas mokestis už elektrą, kuri bus patiekiama į tinklus, o paskui susigrąžinama ir suvartojama. Įstatymas sako, kad toks vartotojas už tinklų operatorių suteiktas paslaugas mokėti neturės, „išskyrus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatytas gaminančiųjų vartotojų mokėtinas pinigų sumas“.
„Priimtas įstatymas geras ar niekam tikęs, priklausys pirmiausia nuo to, kiek reikės primokėti LESTO už elektros pasaugojimą“, – tvirtina p. Žilinskas.
LSEA skaičiavimu, projektai dar būtų patrauklūs, jei šios paslaugos kainuotų 2 ct už 1 kWh. O, nustačius didesnę kainą, susidomėjusių gali nelikti. „LESTO mokant 2 ct už 1 kWh, 5 kW galios modulių sistema, kuri, matyt, būtų dažniausiai montuojama, atsipirktų maždaug per 10 metų. Kuo didesnė būtų ta suma, tuo ilgesnis atsipirkimo laikas, o projektai ne tokie įdomūs“, – sako p. Mačiulis.
Kaip teks skaičiuoti įstatyme minimą sumą ir kokia ji galėtų būti, sako nežinanti ir VKEKK.
„Niekur nenustatyti gaminančiųjų vartotojų mokėtinų sumų nustatymo principai ir nenurodyta, kaip dažnai šios sumos turi būti perskaičiuojamos“, – aiškumo pasigenda Viktorija Sankauskaitė, VKEKK narė.
Kai buvo svarstomas įstatymo projektas, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad projektas tobulintinas, nes neaiškus sąvokos „mokėtina pinigų suma“ turinys (kam, už ką ir kokia tvarka mokama ši suma) ir mokėtinos sumos apskaičiavimo principai, taip pat neaišku, kokiais principais ir kriterijais turės vadovautis VKEKK, nustatydama gaminančiųjų vartotojų mokėtinos sumos apskaičiavimo metodiką ir tvirtindama jos dydį.
Mokėtų kiti
„Šiuo metu anksti kalbėti apie konkretų mainų modelio įgyvendinimą, nes po to, kai bus paskelbti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, – aiškina Ramūnas Kiaulėnas, LESTO Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius.
Jis tvirtina, kad LESTO remia atsinaujinančiųjų išteklių plėtrą, tačiau laikosi nuomonės, jog ji turi prisidėti prie bendrų visuomenės interesų tenkinimo, t. y. gaunama nauda bei sąnaudos turi būti tinkamai paskirstomos, subalansuojant visų šalių interesus. Ir atkreipia dėmesį, kad Seimas, priimdamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, iš esmės neatsižvelgė į Vyriausybės nutarimą, kuriuo šiam įstatymo projektui nebuvo pritarta.
„Šiuo atveju nedidelių saulės elektrinių ir elektros tinklų mainai nebūtų lygiaverčiai, nes į tinklą būtų tiekiama elektra, kuri verta 16 ct už 1 kWh, o jos gautų tą, kurios vertė – 45 ct už 1 kWh. Šį skirtumą tektų dengti visiems vartotojams, iš viso – apie 1,97 mln. Lt kasmet, jei būtų nustatyta papildoma 10 MW galios kvota tokioms saulės elektrinėms“, – skaičiuoja p. Kiaulėnas.
Ponas Kiaulėnas primena, kad pirkdami elektrą gyventojai moka ne tik kainą, už kurią ji pagaminta, bet ir už elektros tinklo išlaikymą. Todėl, jo vertinimu, būtų nesąžininga, jeigu tie, kurie ne tik perka, bet ir pagamina elektros, nemokėtų už naudojamą infrastruktūrą, – tokiu atveju sąnaudas turės pasidalyti kiti vartotojai.
Turėtų primokėti
Saulininkai sako, kad, atsiradus 10 MW bendros galios gaminančiųjų vartotojų įrenginių, jokių rimtesnių sąnaudų LESTO nepatirtų, – pagamintos elektros kiekis bus per mažas, kad ją reikėtų papildomai balansuoti, linijų stiprinti taip pat nereikėtų. Be to, saulės elektrinių pagaminta elektra bus suvartojama kaimynystėje, todėl mažės linijų apkrova ir tinklų nuostoliai.
„Teoriškai LESTO turėtų dar ir primokėti, nes dieną gautų pačią brangiausią – pikinę – elektrą, kainuojančią iki 50 ct už 1 kWh, o atiduotų vartotojams naktinę, kai ji pigesnė – apie 15 ct už 1 kWh“, – sako p. Žilinskas.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
„UHB Agro“, priklausanti sparčiai augančiai UHB įmonių grupei, žengia dar vieną svarbų žingsnį tvarumo ir inovacijų link – pradeda NPK trąšų, praturtintų mikrobiologiniais priedais, gamybą. Tai strateginis sprendimas, paremtas rinkos tendencijomis, augančiu efektyvesnių, aplinkai draugiškų žemės ūkio technologijų poreikiu ir tvirta partneryste su pažangiausiais šio sektoriaus žaidėjais.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parke (VITP), šeštus metus iš eilės vyks fotonikos konferencija „Baltic Photonics 2025“, į vieną vietą suburianti aukštųjų technologijų (angl. deep tech) kūrėjus, tyrėjus, Lietuvos ir Europos valdžios ekspertus bei verslo lyderius. Konferencijoje aptariamos sąsajos ir bendradarbiavimo galimybės tarp fotonikos pramonės ir kitų sektorių. Šiemet organizatoriai kvies pažvelgti į kosmoso ir gynybos sritis – ekspertai iš garsių Lietuvos ir Europos organizacijų diskutuos, kaip lazerinės technologijos gali prisidėti prie šių sričių proveržio ir kaip šį augimą gali išnaudoti Lietuva.
Pieno produktų grupė „Norfos“ parduotuvėse yra viena iš gausiausių tarp maisto prekių. Ją lenkia tik mėsos produktų grupė. Tokio pirkėjų palankumo „Norfoje“ parduodamas pienas ir jo gaminiai sulaukia dėl vertinamos kokybės, asortimento įvairovės ir ypač konkurencingos kainos. Ją didžia dalimi lemia tai, kad didelė dalis šiame prekybos tinkle parduodamų pieno produktų gaminama „Norfos“ įmonių grupei priklausančios UAB „Rivona“ valdomoje Alytaus pieninėje.
Ponas Mačiulis pripažįsta, kad, daugiau gaminant saulės elektros, LESTO prarastų dalį pajamų, tačiau pajamų LESTO praranda ir tada, kai vartotojai įdiegia efektyvius sprendimus ir vartoja mažiau energijos.
Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".
