Apie naujuosius kinų įpročius

Publikuota: 2013-02-10
 

Jei kam knietėtų sužinoti, ar prabangus cuvee šampanas išties populiarus Kinijos Liaudies Respublikoje, jam reiktų užsukti į madingiausius Šanchajaus klubus, tokius kaip „M1nt“, „Muse“ ar „Bar Rouge“, – ten atkemšami „Belle Epoque“, „La Grande Dame“, „Cristal“ ar „Dom Perignon“ buteliai tai nesunkiai įrodytų. „Tačiau kaip išsiaiškinti, ar madingas ir turtingas Kinijos elitas tamsiuose klubuose gurkšnoja „Dom Perignon“, ar „Moet“?“ – „Financial Time“ priede „How to spend it“ klausia Johnas Stimpfigas, nepriklausomas britų vyno rašytojas, ekspertas.

„M1nt“ klube atsakyti į tai būtų lengva: kiekvienas „Dom Perignon“ butelis (kaina – 295 GBP) į salę įnešamas apšviestas LED lemputėmis, tad nesunku pastebėti vienas po kito plaukiančius padėklus su švytinčiu turiniu. „Kai vakaras sėkmingas, parduodame ir 100 butelių“, – sako Alexas Cummingas, „M1nt“ someljė. Anot jo, šiame klube „Dom Perignon“ parduodama daugiau nei kur nors kitur Kinijoje. 
Tačiau kol kas tai nieko nereiškia, vertina p. Stimpfigas. 2012 m. Kinijoje buvo išgerta tik 1,3 mln. šampano butelių, o visame pasaulyje parduota 323 mln. Prestižinių cuvee pardavimai Kinijoje sudaro mažiau nei 4% pasaulinių, taigi šalis kol kas – tik pradedančioji vartotoja. Tačiau sėkmė, kaip dažnai būna, slypi mažesniuose skaičiuose: per tą patį laikotarpį šampano importas į Kiniją padidėjo 87%.„Nėra abejonių, kad Kinija taps labai svarbi rinka šampanui“, – įsitikinęs Jerome Philipponas, „Bollinger“ namų vykdomasis direktorius. Anot jo, kinai geidžia atpažįstamų prabangos prekių ženklų, jie mėgsta alkoholį, išlaidauti ir švęsti. Tai – viskas, ko reikia, kad šampanas Kinijoje taptų itin populiarus.
Kita vertus, šampanas šalyje, kur dominuoja stiprieji gėrimai, yra vis dar naujas produktas. Kaip ir dalis vyno, jis yra nesėkmingai baltos spalvos – kinai mieliau renkasi raudoną. Burbuliukai dėl šalies tradicinės gambei kultūros – valgant sakyti begalinius tostus – populiarumo jam taip pat neprideda. Pasak XuGuang Cheno, gėrimų importo įmonės „C&D International“ vykdomojo direktoriaus, Kinijos vartotojams dar daug reikia išmokti: nedaugelis jų supranta skirtumus tarp putojančio vyno ir šampano, ką jau kalbėti apie prabangius cuvee. Yra ir praktinių problemų – dėl komplikuotos šalies logistikos sistemos ir didelių importo mokesčių.Japonijos pavyzdžiu
Bet jei kas nors gali įsiveržti į naują rinką, tai tik drąsūs ir talentingi „šampaniečiai“, šypsosi p. Stimpfigas. Anot jo, prieš 20 m. daugelis vyno pirklių buvo įsitikinę, kad patekti į Japoniją tiesiog neįmanoma. Dabar tai  antra pagal dydį prestižinių cuvee šampanų rinka. Joe Marchant'as, vyno pirklių įmonės „Bordeaux Index““ atstovas, prisimena, kad šampano pardavimai Japonijoje pradėjo augti XX a. 10-ąjį dešimtmetį, tačiau iki tol šalis nuo raudonųjų bordo laipsniškai perėjo prie Burgundijos vynų ir tik tada – prie šampano. Dabar lygiai toks pats modelis matomas Kinijoje.
Šampano pionieriai Kinijoje – LVMH koncernas ir „Pernod-Ricard“, stiprindami šampano pozicijas, jie gudriai panaudojo alkoholinių gėrimų portfelį. Dabar abu gana agresyviai stumia savo prekių ženklus į Kiniją ir leidžia milijonus plėsdami rinką.„Tai nėra lengva, – pripažįsta Richardas Geoffroy, „Dom Perignon“ rūsio meistras. Mes – tik pradedančiųjų lygoje, darbų dar labai daug.“
Kinų rinkos variklis – nauji, superturtingi vartotojai, moterys ir vyrai. Jie mokėsi Vakaruose arba dažnai ten svečiuodamiesi pasigavo madą gerti šampaną. Daugelis pirmą kartą jo paragavo skrisdami pirmąja ar verslo klase „Singapore Airlines“ ar „Cathay Pacific“ oro linijomis. „Naujoji jaunų, turtingų žmonių karta mėgsta šampaną ir, svarbiausia, ši grupė auga labai greitai. Jie nustato naujas vartojimo madas, jie – šampano ateitis Kinijoje“, – sako Patrice Noyelle, „Pol Roger“ vykdomasis direktorius.Šampano – už batus
Ne vien naktiniai klubai formuoja šampano įvaizdį. Nesuvaldomai auganti Kinijos ekonomika paskatino atidaryti daugybę prabangos prekių parduotuvių Šanchajuje, Pekine ir Guangdžou, o jose apsiperkant taip pat pasiūloma prašmatnaus cuvee šampano.
Kaip minėta, supratimas apie šampaną šalyje dar menkas: vartotojai renkasi pagal prekės ženklą, o ne skonį ar šampano namų stilių. Tačiau nėra taip blogai. „Mane stebina, kiek čia išsilavinusių gėrimo gerbėjų“, – sako Patricio de La Fuente Saezas, „Links Concept“ įmonės, Kinijai tiekiančios „Louis Roederer“ ir „Cristal“ šampaną, vadovas. Anot jo, kinai nėra vien švaistūnai, jie labai greitai mokosi. „Honkongui prireikė 30 metų, kad taptų šampanui svarbia rinka. Kinijai gali užtekti ir 5-erių, čia per 8 mėn. parduodame visą metams skirtą „Cristal“ kiekį.“Užuot susitelkę ties klubais, „Louis Roederer“, „Bollinger“, „Bruno Paillard“, „Salon and Pol Roger“ šampano namai dėmesį nukreipė į prabangius viešbučius ir restoranus – Šanchajaus „Shangti-La“ ir „Park Hyatt“, prašmatnaus prekybos centro „Three“ restoranus „Mercato“ ir „Jean Georges“. „Park Hyatt“ vyno kortoje – 50 šampanų. Didžioji dalis pasiturinčių restorano klientų – vietiniai kinai, o ne užsieniečiai, kurie mieliau gurkšnoja „Taittinger brut“.
„Kaina nėra problema – pardavimai geri, paklausa auga“, – sako restorano someljė Liao. Tai pastebi ir p. Noyelle: „Pardavimų duomenimis, prabangaus „Winston Churchill“ cuvee Kinijoje parduodame daugiau nei Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje.“
Šampano gamintojams turėtų atsiverti dar viena niša – prabangūs prestižiniai cuvee turi potencialą tapti populiariomis dovanomis, jos yra svarbi Kinijos kultūros dalis, ypač per Naujuosius ir Mėnulio šventę rudenį. Kol kas šampanas dar neturi tokios reputacijos kaip raudonasis bordo, bet tai – tik laiko klausimas, teigia FT.Europai – ne kas
Taigi, kokio populiarumo gali sulaukti šampanas Kinijoje, klausia p. Stimpfigas.
„Bollinger“ atstovo nuomonė tvirta: „Gyvendamas Azijoje susipažinau su Kinijos kultūra ir esu labai pozityvus ateities atžvilgiu: faktas, kad anksčiau ar vėliau Kinija taps beveik visos Vakarų produkcijos didžiausia rinka, tas pats nutiks ir šampanui.“
Tai gali turėti neigiamų pasekmių vartotojams Europoje ir JAV, jau turintiems skaudžios patirties dėl pasiturinčių Bordo ir Burgundijos vyno mėgėjų Azijoje – jei viskas vyks pagal tą patį scenarijų, kinai pajus nenumaldomą troškulį prabangiam šampanui ir jo kainos nežmoniškai kils.
Ne tik Kinija pamėgo prancūzišką gėrimą su burbuliukais, o tai turi pasekmių limituotos gamybos ir augančios paklausos balansui. Pernai šampano importas į Rusiją išaugo beveik 90%. Panašiai nutiko ir kai kuriose Pietų Amerikos šalyse, labiausiai Brazilijoje, nepaisant beveik 300% importo mokesčio. Visų nuostabai, „Dom Perignon“ prekyba 2012 m. labiausiai išaugo Pietų Amerikoje. Galima tik svarstyti, kas nutiktų šaliai sumažinus drastiškus mokesčius.Šampanas išpopuliarėjo ir Australijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Pietų Korėjoje, Nigerijoje. Net Japonija atsigavo po cunamio sukeltos ekonominės krizės ir tapo „Krug“ bei „Perrier-Jouet“ prestižinių cuvee didžiausia rinka.
Vienas iš šampano gamintojų ironiškai priduria: „Kinija yra nauja ir įdomi, o krizių suskaldyta Europa demoralizuoja.“
Šampano pardavimai Europoje vis dar sudaro 80% visų jo pardavimų, tačiau vis garsiau svarstoma, kiek ilgai tai tęsis.
Šampano namai taip pat turi problemų. Viena jų – kylančios gamybos išlaidos, o tai reiškia griežtesnes maržas ir mažesnį pelną, ypač Europoje, kur pardavimai kritę, o kainas pakelti sunku.Plėtoti prekių ženklą Kinijoje ir Brazilijoje kai kuriems šampano namams yra ne vien pasirinkimo reikalas, bet ir būtinybė. Pripažįstama, kad gamintojai turės vis labiau pasikliauti naujomis rinkomis, kad galėtų kompensuoti nuostolius dėl kritusių pardavimų Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Pernai LVMH paskelbė, kad pajamos iš vynų ir stipriųjų gėrimų pardavimų kilo ne dėl Europos ir JAV rinkų, taigi akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau daugelis susivilios sekti paskui pinigus. Šampano ekspertas Giles Fallowfieldas tam pritaria: „Kam pardavinėti prestižinį cuvee Europoje už 100 EUR, jei tą patį produktą Šanchajaus klube galima parduoti už tris ar keturis kartus didesnę sumą.“
Ir nors šampano gamintojai (ir „Krug“, ir „Pol Roger“) tikina liksiantys tradicinėms rinkoms ir neparsiduosiantys naujosioms, p. Fallowfieldas tuo abejoja: „Ar besiplečiančios rinkos atims didelę dalį geriausių cuvee ir mažiau jų paliks Europai ir JAV? Žinoma, kad taip nutiks. Tai jau pradeda ryškėti.“

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Laukiamiausios 2020-ųjų meno parodos: Raphaelis, M. Abramovič ir Christo Premium

Šįmet pasaulio muziejai žada įsimintinų pristatymų – nuo kryžiaus žygių gink­lų Abu Dabio Luvre iki Ya­yoi...

Laisvalaikis
2020.01.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau