Ar sveikiausi produktai – sveikiausia mityba

Dar viena smarkiai populiarėjanti banga – valgyti vadinamuosius „superfoods“ produktus – uogas, sėklas, želmenis, jūrų dumblius ir kt., – kurių nedidelis kiekis turi tiek maistingųjų medžiagų, kiek, pvz., lašišos gabalas.

Kaip sėklų šaukštelis gali atstoti lašišos kepsnį, VŽ „Savaitgaliui“ pasakojo mitybos specialistai.

„Supermaistas“ – toks pavadinimas klijuojamas tiems maisto produktams, kurie turi išskirtinių savybių arba ypač didelį kiekį kurių nors žmogui reikalingų maistinių medžiagų“, – aiškina gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė. Anot jos, nemažai klinikų, knygų autorių pateikia „pačių naudingiausių“ produktų sąrašus ir papildo juos vis naujais atradimais, o dažniausiai besikartojantys tuose sąrašuose produktai – mūsų akimis – egzotiškos uogos ir sėklos.

Internete išties apstu įspūdingų „superfoods“ (supermaisto) aprašymų. Pvz., Pietų Amerikoje augančių ispaniškųjų šalavijų, dažniau vadinamų čijomis (chia), sėklos, skelbiama, turi 8 kartus daugiau omega-3 riebalų rūgšties negu atitinkamas kiekis lašišos ir 6 kartus daugiau kalcio ir 9 daugiau fosforo negu karvės pienas. Šios sėklos valo organizmą, stiprina imunitetą. Štai aliejinių kopūstpalmių (akajų, isp. acai) vaisiuose apstu antioksidantų, vitaminų B1, B2, B3, juos vartodami turėtume būti aktyvesni, stipresni.

Peruvinės pipirinės (isp. maca) rekomenduojamos vartoti turint vaisingumo problemų, „maistingiausi pasaulyje“ žaliadumbliai „chlorella“ – sergant diabetu, hipertonija, mažakraujyste, virškinamojo trakto ligomis (daugiau: superfoods.lt ir superfoods.com).

Dr. Gavelienė atkreipia dėmesį į vieną dalyką – mitybą susidėlioti vien tik iš vadinamojo „supermaisto“ – vargu ar reikia ir ar įmanoma, juk keblu tų produktų rasti. „Jie mūsų krašte neauga, juos reikia iš kur nors atsigabenti, – pabrėžia p. Gavelienė. – Be to, nėra patvirtinta, kad mūsų platumoje gyvenantis žmogus, vartodamas čijų sėklas ar akajų uogas, gaus tokią pačią naudą, kaip ir Pietų Amerikos indėnai.“

Kažin ar padės

„Kas dešimtmetį atsiranda madingų produktų ar maisto papildų, – paklaustas apie „supermaisto“ bangą, tikina doc. Vaidotas Urbonas, Vilniaus vaikų ligoninės Santariškių klinikų filialo vaikų gastroenterologas. – Anksčiau madingi buvo vitaminai A, E, dabar cinkas, omega-3 riebalų rūgštys, probiotikai, tačiau, mano galva, visko reikia po truputį.“
Jis pats sako tokių produktų neperkantis, nes netiki jų nauda.

„Kažin ar organizmas pasisavins visas šių produktų naudingąsias medžiagas, ar viso labo tik pašalins ir nebus jokios naudos, tik finansiniai nuostoliai“, – sako jis. Sveikas kūnas turi savireguliacijos mechanizmą, jei jam trūksta kurių nors medžiagų, jis aktyviau jas savinsis.

„Mėsa turi labai daug geležies, bet tarp mūsų nėra nė vieno geležinio. Jei daugiau ko nors valgai, organizmas mažiau to pasisavina“, – dėsto doc. Urbonas. Todėl esą labiau apsimoka rinktis įprastesnius produktus.

Jis kartoja dr. Gavelienės mintį – objektyvių tyrimų kol kas nėra atlikta, nėra patvirtinta, kad valgydamas konkretų produktą ilgainiui būsi sveikesnis.

„Kad galėtume atsakyti į visus klausimus, reikia daryti tyrimus: vienus žmones maitinti konkrečiu produktu, kitų – ne, žiūrėti, ar bus efektas, – aiškina doc. Urbonas. – Bet toks tyrimas turėtų trukti 10–20 metų, o jame dalyvauti vienodomis sąlygomis gyvenantys vienodos genetikos žmonės.“

Anot jo, dabar dauguma tyrimų vykdomi tris mėnesius ar pusę metų, o rezultatai nėra labai tikslūs. Kartais remiamasi kitais stebėjimais – štai ta šalis suvartoja daugiau žuvų, o jos žmonių gyvenimo trukmė ilgesnė. „Tai vėlgi netikslu – gal toje šalyje mažiau žmonių rūko ar vartoja alkoholio, ir ta žuvys nė prie ko“, – šypsosi pašnekovas.

Dr. Gavelienė priduria, kad yra nustatyta, ko žmogui reikia, galima ištirti ir ar maistas gali suteikti tų medžiagų. „Bet galutinių įrodymų nėra, yra tik teoriškai samprotaujama – pvz., žmogui reikalingos polinesočiosios riebalų rūgštys, vadinasi, reikia ieškoti geriausio jų šaltinio. Tarp jų kartais atsiranda ir egzotinių  produktų“, – aiškina dietologė.
Pasak jos, verstis per galvą ir ieškoti egzotinių produktų nereikia – Lietuvoje irgi turime „supermaisto“, pvz., linų sėmenis.

Sveiki, lietuviški

„Linų sėmenyse yra itin daug omega-3 rūgščių, iš jų spaustas aliejus galėtų būti pagrindinis Lietuvos gyventojų polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis“, – dėsto dr. Gavelienė. Ji pataria kas dieną susiberti porą trejetą šaukštų maltų sėmenų į košę, sriubą, esą taip ir skaniau, ir sveikiau. Aktinidijos, šaltalankių uogos irgi galėtų būti vadinamos „supermaistu“, jos turi daug mikroelementų, vitaminų. „Reikia neužmiršti ir apsižvalgyti aplink save, negalvoti, kad vieninteliai vaisiai ar uogos yra obuoliai ir slyvos“, – sako pašnekovė.

Gražina Gum, žaliavalgių restorano „Raw 42“ vadovė, pasakoja, kad ir čijų sėklas, ir maca, ir jūrų dumblius, pvz., spiruliną, ji siunčiasi. Ponia Gum pataria tokius „superproduktus“ vartoti kaip papildą, nes mažame kiekyje – didelė koncentracija naudingųjų medžiagų.

Iš lietuviškų augalų ji labiausiai vertina šermukšnius, šaltalankius, ožekšnių uogas (goji). Ji pati sudarė Lietuvoje augančių „superaugalų“ sąrašą. Jame – ir raugerškių lapai, šaknys, uogos, šeivamedžių žiedai ir vaisiai, aronijos, gervuogės, putinų uogos, kt.

Šermukšnius ji siūlo rinkti kad ir šiuo metu, nelaukiant šalnų, nes vėliau uogos nubyra. Šaltis uogoms reikalingas, kad karčios nebūtų, todėl prisiskynus patartina jas palaikyti šaldymo kameroje. Vėliau tokias uogas galima sumalti ir išmaišyti su medumi – bus labai sveika uogienė.

Džiovintus šermukšnius galima valgyti ir vienus, kaip saldainiukus. Anot jos, vasarą tikras „supermaistas“ galėtų būti įvairių žolių kokteiliai – iš kiaulpienių, dilgėlių, garšvų, serbentų, aviečių lapų. Žiemą kokteilius irgi galima plaktis ir įsiberti kavamale susmulkintų džiovintų žolių. Tokius gėrimus p. Gum paskanina obuoliais, bananais, kokioms nors uogomis ar atvežtiniais vaisiais – mangais, ananasais.

Daiginti grūdai

Kaip didelis maistingųjų medžiagų šaltinis dažnai nurodomi daiginti grūdai. Šių atžvilgiu dietologai nėra skeptiški.
„Pradaiginta sėkla turi daug biologiškai aktyvių medžiagų (jos reikalingos tam augančiam daigeliui). Tokiose sėklose yra daug vitamino E ar kitų flavonoidinių medžiagų (flavonoidai – organiniai junginiai, pigmentai, suteikiantys augalams aromatą, spalvą ir skonį, – VŽ), kurios teoriškai turi teigiamą poveikį žmogaus organizmui, – aiškina dr. Gavelienė. – Pvz., daigintos pipirinės sėklos su keliais lapeliais ypač daug turi mikroelementų. Pasiauginus ant palangės, galima tų daigelių berti į salotas, skaninti sriubas prieš valgant.“ Anot jos, tai dėmesys sau, galimybė pabėgti nuo maisto papildų vartojimo.

Doc. Urbonas apie daigintus grūdus kalba paprastai: grūdas gal nėra toks vertingas kaip kiaušinis, bet žalos irgi nedaro. „Jeigu žmogus tiki, kad padės, tai tegul ir valgo“, – šypsosi jis. Priduria, kad valgyti reikia su malonumu. Jei kemši per prievartą kaip vaistą, verčiau ieškotis kito produkto.

Gali ir kenkti

Yra tekę girdėti, kad daiginti grūdai gali ir neigiamai veikti sveikatą.

Dr. Gavelienė aiškina, kad tokie gandai pasklido tada, kai nemažai žmonių apsinuodijo užterštomis sėklomis, su pačiais želmenimis tai neturėjo nieko bendra.

Tačiau ji perspėja, kad koncentruotas sultis ar želmenis turėtų atsargiau vartoti tie žmonės, kurie pasižymi jautresne virškinimo sistema.

„Reikia neužmiršti vieno niuanso, – sako dr. Gavelienė. – Jeigu šiek tiek negaluojame, jei tą negalavimą jau gydome vaistais, papildomų žolių vartojimas gali turėti įtakos sveikatai. Visos rekomendacijos paprastai skiriamos sveikam suaugusiam žmogui.“ Taip pat ir „supermaistas“ – jį vartoti reikėtų labiau profilaktiškai ir atsargiai.

„Ne visas iš svetur atkeliavusias žoleles visi gali vartoti. Nemažai rytietiškų, tikrai naudingų žolelių, įeinančių į įvairių maisto papildų sudėtį arba rekomenduojamos vartoti vienos, gali pakenkti kepenims“, – perspėja ji.

Klausiama, ar tiki maisto gydomosiomis savybėmis, dr. Gavelienė darsyk perspėja maistu nesigydyti. „Kaip dietologė tvirtinu, kad gydant kai kurias ligas (pvz., celiakiją) maistas atlieka pagrindinį vaidmenį. Bet jeigu pasigavome infekciją, jis nepadės“, – sako ji ir primena, kad sveikata susideda iš dvasios harmonijos, fizinio aktyvumo, tinkamo maitinimosi, bet susirgus gydytis reikia pagal gydytojų rekomendacijas.

***
Tekstas skelbtas rugpjūčio 31 d. dienraščio "Verslo žinios" priede "Savaitgalis".