Socialiniai tinklai aplenkė bendravimą akis į akį
„Socialinės platformos Lietuvoje nustojo augti. Tai yra natūralu, nes 83% lietuvių jau turi susikūrę savo profilius, 70% aktyviai dalyvauja socialinėje terpėje“, – dėsto Vasaris Oržekauskas, reklamos planavimo UAB „Inspired UM“ vadovas.
Tyrimo duomenimis, socialiniais tinklais Lietuvos gyventojai naudojasi vidutiniškai 4 valandas per savaitę. Draugų, su kuriais palaiko nuolatinį bendravimą per socialinius tinklus (pvz., „Facebook“), skaičius auga: 2011 m. per socialinius tinklus nuolatinį ryšį Lietuvos internautai palaikė su 49 draugais, 2010 m. – su 42. Šie skaičiai lenkia tikrame gyvenime palaikomų ryšių kiekį.
„Socialiniams tinklams nustojus plėstis ėmė kilti jų vertė“, – įsitikinęs pašnekovas. Populiariausios socialinės medijos internete Lietuvoje – „Facebook“, „One“, „Draugas“, „Supermama“.
O štai mikrotinklaraščiai (pvz., „Twitter“) Lietuvoje neprigyja: jų naudotojų skaičius 2011 m., palyginti su 2010 m., sumažėjo 1,3 procentinio punkto, iki 8,7%, nors per tą laiką pasaulyje išaugo dešimt procentinių punktų – iki 43%. Vertinant Baltijos šalis, mikrotinklaraščiai populiariausi Latvijoje.
„Drastiškai sumažėjo ir tinklaraščių naudojimas. Jų turinys persikėlė į socialinius tinklus“, – tyrimą komentuoja „Inspired UM“ vadovas. Lietuvoje tinklaraščiais pernai naudojosi 25% apklaustų gyventojų, 2010 m. šis skaičius siekė 55%.
Išsiaiškinti poreikį
Iš viso internete lietuviai naršo vidutiniškai 13 valandų per savaitę.
„Žmonės kuo toliau, tuo daugiau laiko skiria internetui. Verslas į tai turėtų atkreipti dėmesį“, – pataria p. Oržekauskas. Internetas, tarp jų ir socialiniai tinklai, verslui gali būti naudingas kaip komunikacijos įrankis, pardavimų kanalas, informacijos perdavimo šaltinis.
Susidomėjimas įmonių tinklalapiais Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, menksta, o saitai su socialiniais tinklais ypač stiprūs. 30% žmonių teigia, kad neužsukę į socialinį tinklą jie praleis ką nors svarbaus, todėl sutinka dalintis asmeniniais duomenimis mainais į tai, ką jiems siūlo socialinės platformos.
„Socialinė medija kuria vertę prekės ženklams, tačiau įmonės turi išsiaiškinti, kokių sąlyčio taškų su jomis tikisi vartotojai“, – sako pašnekovas.
Tyrimo duomenimis, finansų sektorius vartotojus turėtų dominti konsultacijomis virtualiojoje erdvėje, iš programinės įrangos bendrovių žmonės tikisi informacijos apie naujas programas, jų atnaujinimus, kompiuterių gamintojai turėtų kuo daugiau pagelbėti gedimų atveju, o grožio industrijos prekių ženklai klientus vilioja grožio pamokomis.
„Visoms įmonėms kertinis dalykas – greitai reaguoti į vartotojams iškilusias problemas“, – sako pašnekovas.
Šiuo metu viena iš pagrindinių valiutų, kuri nurodo įmonės puslapio socialiniame tinkle sėkmę, – gerbėjų skaičius. Vieno pritraukto gerbėjo kaina gali siekti apie 1 Lt.
Daugiau nei du
Prie interneto Lietuvoje jungiamasi vidutiniškai per 2,3 skirtingo aparato (pasaulio vidurkis – 2,9). Išmanųjį telefoną turi kas trečias Lietuvos gyventojas, t. y. du kartus daugiau nei pernai. 80% jų jungiasi prie interneto. 10% Lietuvos interneto vartotojų turi televizorius su interneto prieiga.
Tyrimas „Wave6“ atliko žiniasklaidos strategijos ir pirkimo agentūrų tinklas UM 62 šalyse. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta po 500 interneto vartotojų, jų amžius 16–54 m.
Tyrimas matuoja socialinių platformų naudojimo mastą, žmonių įpročius virtualiojoje erdvėje, aiškinasi, ko žmonės tikisi iš prekės ženklų socialinėse platformose skirtingose verslo kategorijose ir kokios naudos prekės ženklams gali duoti įvairūs komunikacijos metodai.
* * *
* * *
Straipsnis publikuotas balandžio 17 d. dienraščio "Verslo žinios" rubrikoje "Media".
