Vaistažolių arbatos puodelyje – sudedamoji malonumo dalis

Kiek tokių vakarų su knyga bus praleista, statistika nepasakys, tačiau kad arbatos šaltuoju metų periodu išgeriama gerokai daugiau, liudija patys gamintojai. Ypač išpopuliarėja vaistažolių arbata, mat daugelis taip bando sustiprinti organizmą. Bet jei šis vis dėlto kapituliuoja prieš įvairius virusus, vaistažolės pasitelkiamos ir stengiantis kuo greičiau pakilti iš ligos patalo. Prisitaikę prie tokių pirkėjų poreikių, būtent rudenį gamintojai siūlo daugiau naujovių.

„Esame vieni iš tų „blogių“, kuriems visokios gripo epidemijos ar pandemijos išeina į naudą,  juk būtent tada skubame į vaistines vaistažolių“, – juokdamasis prisipažįsta Elmantas Pocevičius, Kauno UAB „Acorus Calamus“, gamybą vykdančios Pakruojyje, direktorius.

Tai iliustruoja skaičiai: įmonė per metus parduoda arbatos, pagamintos iš 100 t išdžiovintos žaliavos. Šaltuoju sezonu jos parduodama du ar net tris kartus daugiau nei vasarą. Bendrovės asortimentą sudaro apie 400 arbatos rūšių.
Arbatos gamintojai neneigia svajojantys, kad lietuviai pereitų prie Azijos šalių papročių ir net per karščius gurkšnotų arbatą, juolab ir tyrimai rodo, kad būtent ji atgaivina geriau nei „Coca–cola“ ar alus. Tačiau nors daugelis mūsų yra girdėję tokių patarimų, arbatą vis dėlto atideda rudeniui ar žiemai. Pavasarį ir vasarą strėle aukštyn šauna liekninamųjų arbatų pardavimai. O raminamosios ir tonizuojamosios arbatos paklausios ištisus metus – tokia jau ta žmogaus prigimtis, kad vis negerai ir negerai jam: tai nerimas per didelis, tai apatija vargina...

Etiketė — svarbu

Vaistažolių perdirbimo fabrikas UAB „Švenčionių vaistažolės“ rudenį pasitinka su trimis naujais lietuviškos ir rytietiškos arbatos mišiniais.

„Tai pirmos mūsų biriosios arbatos. Iki tol gamindavome tik sufasuotas į maišelius“, — džiaugiasi  Arūnas Žilėnas, „Švenčionių vaistažolių“ generalinis direktorius.

Biriosios arbatos gamybos imtasi siekiant patenkinti pirkėjų poreikius: maišeliuose arbatą renkasi praktiški pirkėjai, nenorintys gaišti laiko jai ruošti. Biriąją arbatą perka tie, kam patinka mėgautis arbatos gėrimo ritualu.

Specialistas neigia susiformavusią nuomonę, kad biriosios arbatos yra kokybiškesnės nei sufasuotos į maišelius.

„Svarbu skaityti etiketę, kurioje parašyta arbatos sudėtis. Tyrimai rodo, kad arbatą pirkėjai, kitaip nei kitus maisto produktus, renkasi pagal pakuotę, etikečių neskaito“, — sako p. Žilėnas.

Pašnekovas perspėja, kad į mišinius taip pat dedama sintetinių medžiagų, ypač jei jos sodrios spalvos ir kvapo. Arbatos kaina su kokybe taip pat gali prasilenkti. Anot jo, ir nebrangiai galima nusipirkti kokybiškos arbatos, jei įmonė yra mažiau investavusi į pakuotę, reklamą, – tuos dalykus, kurie išpučia produkto kainą.

„Švenčionių vaistažolių“ fabrike gaminama per 100 pavadinimų arbatos, gamybai naudojamos tik natūralios žolelės. Vadovas sako, kad jos yra ne mažiau kvapnios nei sintetiniu būdu pakvepintos, tiesiog plikant reikia ilgiau luktelti, palaukti, kol pritrauks.

Individualūs mišiniai

Farmacijos mokslus baigusi žolininkė Jadvyga Balvočiūtė rudenį pirkėjams siūlys daugiau peršalimą gydančių ir žvalumo suteikiančių žolelių mišinių. Daugiau p. Jadvyga planuoja gaminti ir populiarėjančios skrandžio rūgštingumą mažinančios arbatos. Iš viso žolininkė gali pasiūlyti 10-ies pavadinimų organizmą stiprinančios ir 54-ių pavadinimų negalavimą mažinančios arbatos. Moteris džiaugiasi, kad lietuviškų žolelių savo mišiniams šiemet nepritrūks, karšta ir lietinga vasara buvo dosni, pievos ir žolynai vešėjo.

Per metus p. Balvočiūtės ūkyje paruošiama apie 9 t vaistinių augalų. Per 100 pavadinimų jų užauginama ekologiškai Gyvolių kaime, netoli Viekšnių (Mažeikių raj.) 14 ha nuosavame žemės sklype, kitų 700 pavadinimų augalų surenkama aplinkiniuose miškuose ir pievose.

Ponia Balvočiūtė tikisi sulauksianti daugiau klientų, kurie pageidauja specialiai jiems kurtų vaistinių arbatų mišinių. Tokiems pirkėjams priimti ji skiria dvi dienas per savaitę. Pagal individualius užsakymus žolininkė gamina stipresnius vaistažolių mišinius rimtesnėms ligoms gydyti.

Užsienyje kitaip

Lietuviškų arbatų ragauja ne tik vietiniai pirkėjai: jos žinomos ir užsienyje. Pvz., „Acorus Calamus“ arbatos keliauja į Angliją, Airiją, ten, kur didžiausios lietuvių išeivių bendruomenės. Latvijoje arbata, pagaminta Pakruojyje, užima net 25% rinkos. Pasak p. Pocevičiaus, lietuviai stipriai išsiveržė į priekį, mat latvių gamintojai neskyrė tinkamo dėmesio reklamai, o mūsiškiai, vos pradėję ten vežti savo produkciją, iš karto užsiėmė kieta rinkodara. Tiesa, Latvijoje kažkodėl nepopuliarūs čiobreliai, pas mus patenka į mėgstamiausių vaistažolių trejetuką – kartu su ramunėlėmis ir melisomis.

Kad ir nedidelėmis partijomis, įmonės pagaminta arbata keliauja ir į Azerbaidžaną. Nemažai tenykščių gyventojų piniginės storiu nesiskundžia, tad nori išbandyti ką nors naujo, egzotiško, prabangaus. Deja, tokių pirkėjų gretas Lietuvoje sunkmetis praretino. Brangiosios arbatos perkama kur kas rečiau nei anksčiau, nesvarbu, kad vis daugiau žmonių susižavi sveikos gyvensenos idėja. Tačiau ištikimiausi sveikuoliai ar bent trokštantys tokie būti nepamiršta apie vaistažolių gydomąsias galias.

„Prieš metus pirkėjams pasiūlėme daktarės Eugenijos Šimkūnaitės arbatos, pagamintos griežtai laikantis jos receptų. Šią liniją sudaro 16 arbatos rūšių, kiekviena skirta tam tikrai organizmo problemai spręsti. Jomis prekiaujame tik vaistinėse, jos nėra pigios, bet savo pirkėjų jau turi“, – džiaugiasi „Acorus Calamus“ vadovas.

Nors vaistažolės stiprina sveikatą, bet pernelyg jomis piktnaudžiauti nederėtų. Per dieną rekomenduojama išgerti litrą ar du skysčių, taigi 5 puodeliai arbatos būtų ne pro šalį. Tačiau nusprendus gerti arbatos, vertėtų rinktis kuo įvairesnes jos rūšis. Net ir vaistažolės, ypač jei pasirenkama kuri viena, nuolat vartojamos gali prarasti gydomąsias savybes.

***

Tekstas skelbtas rugsėjo 9 d. dienraščio „Verslo žinios“ priede „Savaitgalis“.