Tvarus vystymasis – kompleksinė matrica ir lyderių paieška Lietuvoje

Pirmas žvilgsnis – asmeninė perspektyva

Globali temperatūra kyla du kartus greičiau nei prieš 50 metų ir kritinė dalis mokslininkų teigia, kad tai yra antropogeninė – tiesiogiai žmogaus veiklos sukelta – problema, kuri labiausiai pasireiškia didinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje dėl intensyvaus iškastinio kuro naudojimo ypatingai logistikos, gamybos ir elektros energijos sektoriuose. Iš pirmo žvilgsnio sunku suprasti, kad kasdieniniai mūsų poreikiai ir vartojimo įpročiai, kaip pavyzdžiui, vienkartinio kavos puodelio, plastikinio maišelio ar buteliuko pirkimas, mėsos ir žuvies valgymas, greitos mados ar greito maisto vartojimas, kasdieninis automobilio naudojimas, nerūšiuojamos atliekos sąlygoja potvynius, uraganus, sausras, miškų niokojimą, skatina ekonominę nelygybę, žmogaus ir vaikų teisių pažeidimus tarptautiniu mastu. Verta atminti, kad esame globalios visuomenės dalis ir nepaisant ganėtinai saugios ir švarios geografinės zonos Lietuvoje, esame atsakingi už tarptautinės bendruomenės išlikimą bei gamtos resursų ir sveikų gyvenimo sąlygų išsaugojimą ateities kartoms.

Suprantant klimato kaitos temos kompleksiškumą ir sudėtingumą neretai ginamasi, kad vienas žmogus negali viso to pakeisti, asmeninis pokytis neduos reikiamo efekto, tad tai turi atlikti kažkas sistemiškai, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Vakarų pasaulyje vartotojai taip mąstė prieš 30 metų, bet ilgainiui mentalitetas kito ir pasiekė naują sąmoningumo lygį. Skandinavija arba Jungtinė Karalystė yra stiprūs tvaraus vystymosi pavyzdžiai Europoje, kur visuomeninis susirūpinimas aplinkosaugos ir klimato kaitos problematika prasidėjo 1970 -aisiais, o atitinkamas valstybės reguliavimas keičia ne tik asmeninius vartotojų įgūdžius, bet ir žymiai stipriau reguliuoja prekių ir paslaugų teikėjų veiklą bei atsakomybę už socialinius ir ekonominius verslo vystymo veiksnius.

Gerai reputacijai išlaikyti verslui keliama vis aukštesnė etikos ir atsakomybės kartelė, reikalaujama viešo atsiskaitymo už įmonių daromą įtaką aplinkosaugai, darbuotojams, vartotojams ir valstybės, kurioje veikia, ekonomikai. Šis fenomenas bendrai yra vadinamas tvaraus verslo (angl. sustainable business) arba atsakingo verslo modeliu ir yra itin skatinamas tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios nare Lietuva tikisi tapti 2018 metais.

Tvaraus verslo skatinimo kontekste vartotojo pozicija ir apsisprendimas yra lemiamas - kiekvienu mokėjimu mes galime remti tradicinius verslo modelius arba vis tik pradėti reikalauti atsakingos prekės ir paslaugos. Dar stipriau, jeigu šį pasirinkimą palaiko ir skatina pati valstybė. Taigi, domėjimasis klimato kaitos problema, gebėjimas atpažinti kasdieninio vartojimo ir aplinkosaugos pokyčio sąsajas, socialiai atsakingo verslo paieška ir jo prekių bei paslaugų pasirinkimas yra tie įrankiai, kuriais turėtų būti apsiginklavęs kiekvienas modernus pasaulio pilietis.

Antras žvilgsnis - Lietuvos valstybės perspektyva

Lyginant su vakarietiškomis tvarumo tendencijomis, Lietuvoje mes stipriai atsiliekame. Kaip įprasta pasiteisinti - pažanga mus pasiekia vėliau. Be jokios abejonės, klimato kaitos iššūkis yra globalus ir sudėtingas uždavinys, kuris reikalauja asmeninių, kultūrinių, finansų sistemos ir politikos reguliavimo pokyčių įvairiais visuomeninio gyvenimo lygiais ir dimensijomis. Atitinkamas pereinamasis laikotarpis yra neišvengiamas ir tai užtruks dešimtmečius, tačiau jam pradėti valstybei yra būtina imtis sistemingų ir ilgalaikių veiksmų vartotojų ir verslo adaptacijai užtikrinti.

Nepaisant to, kad Lietuvoje populiarėja ekologinė kultūra, daugėja ekologiškų prekių parduotuvių, buriasi ekologinės bendruomenės, steigiamos nevyriausybinės atsakingo verslo organizacijos, valstybiniu lygiu tvarus vystymasis nėra prioritetas. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės dėka, Lietuvoje veikia Nacionalinė tvaraus vystymosi strategija ir Lietuvos įmonių socialinės atsakomybės veiksmų planas 2016 – 2020 metams, tačiau valstybei trūksta atidumo ir nacionalinės lyderystės šios srities koordinavimui. Tai yra pripažįstama ir pačių valdininkų.

Kol nacionalinis reguliatorius yra neveiksnus, vartotojai elgiasi fragmentiškai, o verslas neturi įpareigojimo investuoti į klimato kaitos adaptaciją ir tai daro tik tuomet, jeigu tai efektyvina jų procesus, kuria konkurencinį pranašumą rinkoje ir didina pelną.

Šiame kontekste svarbu suprasti, kad klimato kaita yra tarptautinės bendruomenės - visų valstybių - rūpestis ir atsakomybė. 2018 metų birželį, Niujorke, Jungtinių Tautų būstinėje, Lietuvos Respublika turės pristatyti nacionalinius veiksmus, kuriais yra skatinamas tvarus verslo ir visuomenės vystymasis Lietuvoje. Ši ataskaita parodys tikrąją situaciją, tačiau šiai dienai matoma, kad Lietuvoje tvarumo proveržis nevyksta, o vartotojai, verslas ir valstybė veikia fragmentiškai ir atskirai.

2050 metais pasaulyje gyvens 9 milijardai gyventojų, ženkliai stiprės vidutinės ekonominės klasės perkamoji galia, o tai reiškia, kad jos poreikiams patenkinti dar labiau augs globalinis gamtos resursų naudojimas ir gamyba – dirbtinai auginama dar daugiau maisto produktų, galvijų, žuvų, naudojama cheminių trąšų, pesticidų, antibiotikų, kertami ir deginami miškai galvijų fermoms, sojų ir palmių plantacijoms plėsti, genetiškai modifikuojamas maistas, medvilnė, plečiama miestų infrastruktūra, intensyvinama gamyba, logistika, energijos vartojimas, sukeliant kompleksines aplinkosaugines ir socialines rizikas dėl oro ir vandens taršos, CO2 emisijų, atliekų generavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, žmogaus teisių, vartotojų sveikatos užtikrinimo ir kita.

Pasaulis dar niekuomet nebuvo susidūręs su tokio masto vartojimo poreikiais ir rizikomis, ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, kurie negalės būti kokybiškai valdomi, jeigu valstybės neskatins ir laiku nesudarys sąlygų adaptuotis gyventojams ir verslams. Nėra laiko ignoruoti šiuos faktus ir tikėtis, kad mūsų ir mūsų vaikų tai nepalies. Lietuvos verslas ir vartotojai yra neatsiejama tarptautinės prekybos, logistikos, gamybos, energijos vartojimo dalis, todėl turime pasitemti ir imtis nacionalinės lyderystės kartu su kitomis pasaulio valstybėmis.

Kol kas Lietuvos valstybė užtikrina Europos Sąjungos nustatytą CO2 emisijų kontrolę, skatina energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių programas, tačiau tai nėra pakankamos priemonės. Lietuvai yra būtina turėti tvarios ateities viziją, kviesti privatų sektorių ir visuomenę į tvarumo dialogą, o savo ruožtu demonstruoti valstybės valdomų įmonių ir valstybės institucijų atsakomybę ir atskaitomybę už jų vykdomos veiklos poveikį aplinkosaugai, darbuotojams ir šalies ekonominei gerovei. Šioje srityje lyderystės nematyti, o viešas socialinės atsakomybės ataskaitas teikia vos kelios iš 118 valstybės valdomų įmonių ir nei viena valstybės įstaiga. Nesigirdi klimato kaitos bei tvaraus vystymosi diskusijų ir tautos išrinktųjų tarpe.

Trečias žvilgsnis – verslo perspektyva

Šiuolaikinėje verslo literatūroje įmonių veikla yra skirstoma į dvi kategorijas - “verslas kaip įprasta” ir “tvarus verslas”, kurios atitinkamai įvardija vis dar tradicinį ir ateities verslo modelius.

Remiantis tradiciniu apibrėžimu – pagrindinis įmonės tikslas yra didinti pelną akcininkams, saugoti investuotojų interesus ir užtikrinti efektyvų verslo valdymą. Tai kapitalistinė samprata. Tuo tarpu tvarus verslas įmonę traktuoja kaip juridinį pilietį ir kelia jam ne tik pelno, bet ir aplinkosauginius, personalo, žmogaus teisių, skaidraus finansų valdymo reikalavimus, t.y. kokį poveikį aplinkai ir darbuotojams sąlygoja tiesioginė įmonės arba jos tiekėjų ir partnerių veikla, ar įmonė imasi aktyvių veiksmų šioms rizikoms suvaldyti, ar investuoja į aplinkos apsaugą, darbuotojų sveikatą ir motyvaciją, ar sąžiningai derina verslo ir visuomenės interesus, ar skaidriai moka mokesčius valstybei, kurioje vystomas verslas. Tai tvaraus arba atsakingo verslo samprata.

Po 1992 metais Rio de Žaneire įvykusio pasaulio lyderių susitikimo, kuriame buvo apibrėžta tvaraus vystymosi sąvoka – esamų pasaulio poreikių tenkinimas užtikrinant, kad paliksime sveiką ir gyvybingą planetą ateities kartoms – tarptautinės įmonės reagavo greitai ir dar tais pačiais metais įsteigė Pasaulinę tvaraus verslo vystymo tarybą (angl. World Business Council for Sustainable Development). Ši taryba bei kitos tarptautinių organizacijų iniciatyvos išvystė savanorišką gerojo verslo valdymo sistemą, paremtą įmonių etikos kodeksais, atsakingo elgesio principais ir standartais, jau tapusiais aukštos reputacijos tarptautinio verslo dalimi.

Lietuvoje tvaraus verslo koncepcija pirmą kartą buvo pristatyta prieš daugiau kaip 10 metų dėka Jungtinių Tautų Vystymo programos, kuri 2006 – 2012 metais aktyviai diegė atsakingo verslo skatinimo iniciatyvas ir netgi parengė valstybės valdomų įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo gaires. Pasibaigus šiai programai, 2013 metais įsisteigė Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA) tikslu tęsti tvaraus verslo skatinimą Lietuvoje bei profesionaliai vystyti šią sritį, tačiau asociacija šiandien vienija tik 20 prekės ženklų, o likusi Lietuvos įmonių dalis (Lietuvoje šiuo metu veikia apie 81 152 įmonių) tebeveikia vadovaujantis “verslas kaip įprasta” taisyklėmis. Tiesa, tvarus vystymasis visų pirma yra didžiųjų, ne smulkių, įmonių prioritetas, kadangi jų veiklos poveikis yra ženklesnis ir keliantis daugiau rizikų. Ir vis dėlto, Lietuvos atsakingo verslo koncentracija yra itin maža.

Kaip bebūtų, šie metai suteikia daugiau vilties nei bet kada. Tikėtina, kad didžiųjų Lietuvos verslų vadovai ir vadovės imsis taip svarbios tvarumo lyderystės ir demonstruos gerąjį tvaraus verslo vystymo pavyzdį rinkoje, kadangi šiais metais įsigaliojo Europos Sąjungos direktyva, kuri įpareigoja didžiąsias ir viešojo intereso įmones nuo 2018 metų teikti socialinės atsakomybės ataskaitas. Tai didelis žingsnis pirmyn, tik, žinoma, svarbu sulaukti šio reguliavimo efekto realybėje.

Kita džiugi Lietuvos verslo pasaulio tendencija, kad didžiausias verslo dienraštis ir portalas “Verslo žinios” įsteigė naują tvaraus verslo apdovanojimo nominaciją “Atsakingas verslas” bei įvedė papildomus tvarumo kriterijus išrenkant svarbiausios nominacijos “Metų CEO” nugalėtoją. Pirmieji vėliavnešiai apdovanoti, o verslo bendruomenės reakcija į šias naujoves buvo labai pozityvi. Taigi, norisi tikėti, kad Europos Sąjungos skatinama didžiųjų Lietuvos įmonių atsakomybė ir kasmetiniai “Verslo žinių” apdovanojimai pagaliau taps pozityvios tvaraus vystymosi lyderystės šaukliais Lietuvoje.