Nelaukim pinigų lietaus, pakrutinkim smegenis patys

Vilniaus universiteto pastatas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Šie klausimai turėtų būti skirti ne mums, o institucijoms, kurios skiria finansavimą“, – taip atsakė šalies universitetai, išgirdę VŽ klausimus, ar seka dabartines aktualijas ir nemato progos prisikviesti JAV mokslininkų, kurie jau dairosi vietos svetur.

„Daug ko norime, bet nėra pinigų“, – pridūrė keli.

Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad net pats klausimas kai kuriems pasirodė nevertas atsakymo. Lyg reaguoti į tai, kas vyksta pasaulyje, nė neverta, nes jie tėra stebėtojai iš šono. Ir jau vien šis „nusimetimas“, nurodinėjimas, kieno čia turėtume klausti, byloja apie žemą atskaitomybės lygį visuomenei arba baimę išsakyti savo poziciją, kad ir kokia ji būtų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)