Mainai be lietuviško prieskonio: JAV nori kiaušinių, Europa – JAV mokslininkų

Vos pradėjęs antrąją kadenciją ir savo efektyvumo „riteriu“ paskyręs turtingiausią pasaulio žmogų Eloną Muską, D. Trumpas pradėjo karpyti finansavimą mokslo srityje. 

Dėl to jau įšaldyti milijardai dolerių, skirti moksliniams tyrimams finansuoti, ir atsisakyta tūkstančių darbo vietų tokiose institucijose kaip Nacionalinis sveikatos institutas, JAV Švietimo departamentas, Maisto ir vaistų administracija ir Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija. Taip pat mažėja finansavimas universitetams.

Ši D. Trumpo administracijos taupymo strategija, kuriai vadovauja Vyriausybės efektyvumo departamentas (angl. Department of Government Efficiency, DOGE) palietė ir už JAV civilines kosmoso programas atsakingą NASA, kuri uždarė kelis biurus ir atleido daugiau nei dvi dešimtis darbuotojų. 

VŽ nuomonę šia tema skaitykite čia.

Galimybę įžvelgė ES

Reaguodamos į šiuos JAV vyriausybės taupymo sprendimus, grupė Europos šalių pradėjo rengti strategiją, kaip pervilioti JAV mokslininkus į Europą, skelbia „Politico“. 

Ne paslaptis, kad Senasis žemynas jau ilgą laiką pralaimi konkurencinėje kovoje vertinant tiek universitetų reitingus, tiek sukuriamų inovacijų patentų skaičių. 

Tad, stebėdamos dabartinį tarptautinį kontekstą, dvylikos šalių vyriausybės dar kovą kreipėsi į Europos Komisiją (EK), ragindamos, kad ES inicijuotų „patrauklumo bumą“, kuris padėtų prisivilioti užsienio talentus, „kurie gali nukentėti nuo kišimosi į mokslinius tyrimus ir nepagrįstų bei šiurkščiai įgyvendinamų finansavimo karpymų“.

Šis laiškas, kurį matė „Politico“, adresuotas ES inovacijų komisarei Ekaterinai Zaharievai, buvo pasirašytas Prancūzijos, Čekijos, Austrijos, Slovakijos, Estijos, Latvijos, Ispanijos, Slovėnijos, Vokietijos, Graikijos, Bulgarijos ir Rumunijos.

Padidino finansavimą

Šiuos politikų raginimus E. Zaharieva išgirdo. Prieš savaitę ji nurodė, kad. siekdama sustiprinti Europos „traukos faktorių“ aukščiausio lygio talentams, ES teisėje įtvirtins mokslinių tyrimų laisvę ir nedelsdama padidins Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) teikiamą finansinę paramą.

Dėl šio sprendimo JAV dirbantys mokslininkai, kurie persikels į Europą, galės prašyti 2 mln. Eur didesnės, nei įprasta, maksimalios dotacijos sumos, Tai reiškia, kad iš viso šie tyrėjai gali pretenduoti į 4,5 mln. Eur dotacijas.

Maria Leptin, EMTT pirmininkė, „Politico“ tvirtino, kad Taryba taip nesiekia pervilioti JAV talentų, „tačiau, jei tik galime, norime padėti savo kolegoms ten“. 

Pastarosiomis savaitėmis keletas Europos universitetų jau ėmėsi savarankiškų iniciatyvų pritraukti JAV mokslininkus. Pavyzdžiui, Laisvasis Briuselio universitetas (VUB) pirmadienį paskelbė apie 12 darbo vietų tarptautiniams mokslininkams, ypač kviečiami mokslininkai iš JAV.

Prancūzijos Ekso-Marselio (Aix-Marseille) universitetas pradėjo programą „Saugi erdvė mokslui“, ją pristatydamas kaip atsaką į atvejus, kai kai kurie JAV mokslininkai dėl savo tyrimų gali jaustis suvaržyti ar net patirti grasinimų.

Situacija – sudėtingesnė

Dr. Gintaras Valinčius, Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas, teigia, kad tokie Europos universitetų staigūs sprendimai pasiūlyti stipendijas JAV mokslininkams turi viešųjų ryšių elementų, o problema – kur kas kompleksiškesnė.

„O kas šiems universitetams trukdė tokias talentų pritraukimo programas pradėti prieš 10 metų. Tokį klausimą būtų galima visiems Europos universitetams užduoti“, – sako LMT pirmininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad, remiantis Mario Draghi Konkurencingumo ataskaita, Europos mokslo ir inovacijų sistema yra mažiau patraukli talentingiausiems mokslininkams ir mažiau rezultatyvi inovacijų požiūriu.

„Tad skiriami 5 ar 10 mln. Eur situacijos iš esmės nepakeis. Čia yra visiškos ašaros“, – konstatuoja jis.

„Visame pasaulyje vyksta intensyvi konkurencija dėl talentų. Ir čia esmė ne vien pinigai, nors pats esu organizacijos, skiriančios finansavimą, vadovas, – teigia pašnekovas. – Kodėl Europai iki šiol sunkiai sekėsi šioje konkurencinėje kovoje – labai rimtas klausimas. Europai, ypač Lietuvai, reikia iš esmės peržiūrėti akademinį gyvenimą, finansavimo sistemas ir jų apimtį, kad taptume patrauklūs talentams. Tuomet nereikės laukti, kol kokia nors „organizacija su benzininiu pjūklu“ ims ardyti kitas sistemas. Talentai natūraliai matys Europą kaip galimybių salą, o Lietuvą – kaip galimybių šalį.“

Jis taip pat įspėja sekti geopolitines aktualijas – ar nebus taip, kad greitai turėsime atvirkštinį efektą ir JAV nuvogs tyrėjus iš Europos: „Didžiausia talentų koncentracija yra ne universitetuose, o privačiose įmonėse. Jeigu atsitiks taip, kad D. Trumpas įves muitus gamtos mokslų sektoriui, nemažai tarptautinių bendrovių persikels į JAV, o iš paskos persikels ir mokslininkai. Tad čia tikrai Europai reikia fundamentiškai susitvarkyti, o ne momentines progas gaudyti.“

Pasyvumas

VŽ pasiteiravo šalies universitetų, ar jie susiklosčiusią situaciją JAV mato kaip galimybę imtis proaktyvių veiksmų kviečiant tyrėjus pas mus. 

Klaipėdos universitetas į VŽ klausimus išvis neatsakė. Visi kiti pažymėjo, kad jau dabar daug dirba dėl tarptautiškumo, tačiau teigė nematantys galimybių kaip nors ypatingai į susiklosčiusią situaciją reaguoti. 

„Kadangi jūsų minėti politiniai klausimai yra šalies politikos lygmens, tai čia atsakymus galėtų pateikti šią politiką formuojančios institucijos, – raštu nurodė Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas žiniasklaidai. – Jokių planų vilioti mokslininkus iš JAV neturime.“

Tokių planų neturi ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). 

„Mes turime ilgalaikę strategiją pritraukti tarptautinės srities specialistų padėjėjų ir dėstytojų. Tačiau kad būtume atskirai susiorientavę ir rastume būdų, kaip konkrečiai priimti dabar iš JAV universitetų išeinančius dėstytojus, tai taip nėra. Ta šių metų dinamika yra labai intensyvi ir tai vos prieš kelis mėnesius pradėjo keistis“, – VŽ nurodė doc. dr. Vilma Bijeikienė, VDU prorektorė.

Bėda – finansai

Panaši ir Vilniaus universiteto (VU) pozicija. 

„Be abejo, nuolat ieškoma ir svarstoma dėl papildomų tarptautinio bendradarbiavimo, mokslo potencialo pritraukimo būdų, vis dėlto šioje srityje reikšmingą vaidmenį atlieka valstybės investicijos į aukštąjį mokslą ir suteikiami finansavimo įrankiai“, – atsakyme raštu nurodė Gretė Gerulaitytė, VU Komunikacijos poskyrio vadovė.

Tiesa, užklausus tiesiogiai VU Gamtos mokslų centro (GMC), kuris VU ir LMT įvardintas kaip itin aktyviai kviečiantis užsienio tyrėjus, dr. Arvydas Lubys, GMC direktorius, akcentavo, kad tam reikėtų papildomų finansinių įrankių: „Be jokios abejonės, mes galvojame apie talentų pritraukimą ar susigrąžinimą šiandieninių iššūkių bei galimybių fone ir tikrai norėtume ir galėtume tai daryti, bet tam reikalingi papildomi finansiniai ištekliai, kurių GMC biudžete nėra numatyta.“

Prof. dr. Dalius Navakauskas, „Vilnius Tech“ universiteto mokslo ir inovacijų prorektorius, pažymėjo, kad patys pastebi padidėjusį užsienio mokslininkų susidomėjimą jų universiteto teikiamomis karjeros galimybėmis. Tačiau taip pat bedė į finansų trūkumą: „Užsienio mokslininkams ir dėstytojas pritraukti skiriamas finansavimas, kuris numatomas ir patvirtinamas metų pradžioje. Kol kas imtis daugiau papildomų veiksmų ir skirti papildomo finansavimo mokslininkams iš JAV pritraukti neplanuojame.“ 

LMT siūlo priemones

„Pinigų yra“, – į šią kritiką atkerta LMT vadovas. 

Anot jo, reikia tik mokėti pasinaudoti galimybėmis. Jis nurodė, kad vien šiuo konkrečiu tyrėjų pritraukimo klausimu yra numatytos dvi tikslingos priemonės. 

Pirmajai – Kompetencijos centrų kūrimui – numatyta 40 mln. Eur. 

„Iš viso žadama įkurti 5 kompetencijų centrus, taigi kiekvienas gaus po 8 mln. Eur savo startui. Šie centrai turės galimybę skelbti darbo pasiūlymus pačiose geriausiose vietose – vaizdžiai tariant, prestižinėse skelbimų lentose: tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose, akademinėse darbo paieškos platformose ar pasaulinėse darbo paieškos sistemose. Ir tokiu būdu prisivilioti talentų“, – pasakoja G. Valinčius.

Antroji – „Mano pirmoji komanda“ – skirta talentingiems, perspektyviems jauniesiems mokslininkams, norintiems pradėti ar tęsti akademinę karjerą Lietuvoje, paskatinti. 

„Pagal šią priemonę universitetai ir mokslo institutai gaus 85 krepšelius, kuriems bus padalinta 34 mln. Eur suma. Tai nėra labai dideli pinigai, labiau skirta pradedantiesiems tyrėjams, tačiau irgi galimybė ambicingiems ir idėjų turintiems žmonėms pradėti karjerą Lietuvoje. O vėliau niekas netrukdo kandidatuoti ir į didesnes programas, pavyzdžiui, „Europos horizontas“, – pažymi pašnekovas.

Paklaustas apie priežastis, kodėl universitetai teigia, kad visgi jiems trūksta pinigų, nors yra įvairių finansavimo programų, LMT pirmininkas kategoriškas: „Daugelis tų mokslų administratorių savo neveikimą kartais pateisina tuo, kad nėra pinigų ir nebus. Niekada nebus tų pinigų, jeigu nenorėsi.“

Jis taip pat akcentuoja reikmę perskirstyti prioritetus. 

„Jeigu šeimoje norime nusipirkti šaldytuvą ir neturime pinigų, tai ką mes darome? Pamažu kaupiame, kažkur pataupome, gal imame paskolą. Tad ir čia yra ES struktūrinių fondų lėšos, investicijos ateina iš bendradarbiavimo su verslu“, – vardina jis.

Jis priduria, kad, sukūrus veiksnią ekosistemą, kai universitetai bendradarbiauja, pavyzdžiui, su verslu, atsiranda pagrindas tikėtis grąžos iš investicijų: „Tai investicijos su tikimybe, kad jos atsipirks – atsiras talentų, o šie ne tiesiog sėdės laboratorijose ar kabinetuose, bet aktyviai kurs – naujas technologijas, socialines inovacijas, idėjas ir sprendimus. Visa tai prisidės prie visuomenės, kuri iš esmės ir finansuoja mokslą, gerovės augimo.“

Ką jau daro 

Tiesa, universitetai jau dabar tam tikra apimtimi skiria dėmesio užsienio dėstytojų bei studentų pritraukimui. 

KTU nurodė, kad tai yra dalis universiteto strategijos, tačiau nedetalizavo, kokiomis priemonėmis to siekia. 

VU taip pat tarptautinį bendradarbiavimą yra įtraukęs į strategiją: „Siekiant aukšto tarptautinio lygio mokslo, vienas iš šio strateginio tikslo rodiklių – tyrėjų iš užsienio skaičiaus augimas. Per kelerius metus jų skaičius išaugo daugiau nei 50%.“

Taip pat VU pažymėjo, kad savomis lėšomis finansuoja ir vykdo vizituojančių mokslininkų ir podoktorantūros stažuotojų programą bei ministerijos finansuojamą Ekscelencijos centrų programą. 

Be to, universitetas skatina dalyvauti individualių Europos Komisijos dotacijų programose, tokiose kaip Europos mokslo tarybos ir „Marie Skłodowska-Curie“ iniciatyvos. VU remia mokslo centrų kūrimą kartu su tarptautiniais partneriais – vienas pavyzdžių yra Gyvybės mokslų centro partnerystė su Europos molekulinės biologijos laboratorija, padėjusi pritraukti tarptautinių talentų.

„Vilnius Tech“ teigimu, apie 10% viso akademinio personalo sudaro svečiai iš užsienio, o 25% visų studentų yra užsieniečiai. Universitetas skaičiuoja, kad pernai paskaitas skaitė 108 dėstytojai iš 43-ijų šalių. 

Bendradarbiavimą su JAV universitetais ir įmonėmis „Vilnius Tech“ mato kaip galimybę jungtis prie dirbtinio intelekto, robotikos, kibernetinio saugumo ar tvarumo tyrimų. Universitetas planuoja atidaryti tarptautinį kompetencijų centrą, prie kurio prisijungti bus kviečiami mokslininkai iš užsienio, o kartu su ministerija vykdomas projektas „Civilinės inžinerijos mokslo centras“ leis reguliariai pritraukti jaunų mokslininkų.

O VDU prorektorė pažymėjo, kad taip pat apie 10% akademinio personalo ir 25% studentų sudaro užsieniečiai: „Mums svarbus aspektas – įvairovė. Nesiorientuojame į vieną konkrečią šalį, o džiaugiamės plačiu atvykstančiųjų spektru.“

„Mūsų ryšiai su užsieniu, ypač su Jungtinėmis Valstijomis, visada buvo ypatingi – universitetas atkurtas 1989 m. iš esmės diasporos profesūros, TSRS mokslininkų ir JAV profesorių dėka. Šis ryšys niekada nenutrūko. Viena iš tokių iniciatyvų – Kavolio profesūra, skirta lietuvių kilmės mokslininkams iš viso pasaulio. Kasmet sulaukiame vieno ar dviejų vizituojančių mokslininkų“, – nurodė doc. dr. V. Bijeikienė.

Tiesa, pernai valstybiniu lygiu buvo užmegzta partnerystė su lyderiaujančiu pasaulio universitetu – JAV įsikūrusiu Masačusetso technologijos institutu (MIT). Pagal šį susitarimą, Lietuva kartu su MIT gali steigti įvairias MISTI paprogrames biotechnologijų, lazerinių technologijų, informacinių ir ryšių technologijų ir kitose srityse.

Tikimasi, kad šis susitarimas padės pritraukti pasaulinio lygio talentų – MIT tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų programa studentams suteikia mokamų stažuočių, galimybę dalyvauti tyrimų programose, mokytojauti.