Pyro pergalė vs. racionalumas?

Pasauliniame mokesčių konkurencingumo indekse 2024 m. Lietuva, per metus palypėjusi dviem laipteliais aukščiau, užkopė ant 5-o laiptelio. Pagal mokesčius verslui Lietuva buvo net „bronzinėje “ pozicijoje.

Mūsų šalies šuolį į penketuką nulėmė išlaikytas mokestinis stabilumas, Seime įstrigus Ingridos Šimonytės ministrų kabineto (2020–2024 m.) parengtai mokesčių reformai, kai kitose valstybėse augo mokesčių našta.

Mokestinis stabilumas – viena svarbiausių sąlygų didinti verslo aplinkos patrauklumą. Neramiais laikais – tai, ko gero, keleriopai svarbiau.

Būtent dabar ir yra tokie laikai. Valdantiesiems dėliojant mokestinių pakeitimų planus ir, regis, vis dar negirdint verslo balso, mokesčių specialistai perspėja apie rizikas: įmonių akcininkai gali svarstyti išvykti iš Lietuvos ir mokesčius mokėti jiems patrauklesnėse jurisdikcijose, pvz., Šveicarijoje, Singapūre, Saudo Arabijoje ar kitur.

Pasak Ingridos Kemežienės, „PwC“ mokesčių ir teisės paslaugų srities projektų vadovės, iki šiol Lietuva su savo mokestiniu režimu buvo viena patraukliausių jurisdikcijų, lietuviški verslai rezervuotai svarstydavo apie išsikėlimą į kitas šalis, nes ne vien mokesčiai lemia. Bet dabar akcininkai, fiziniai asmenys, vis dažniau nusprendžia išvykti į patrauklesnę mokestinę jurisdikciją.

Negana to, kad nepalankias aplinkybes papildo vis labiau agresyvėjančios šalies kaimynystė ir užsienio investuotojus privilioti darosi vis sunkiau, prie viso to ruošiama dar viena „dovanėlė“ – padidinti mokesčiai.  

„Taigi, Lietuvos Vyriausybei, Seimui svarstant apie mokesčių didinimą, būtina įvertinti kitų mažų šalių – augančių, besivystančių, esančių nepalankiose geopolitinėse situacijose – mokestinę aplinką ir nesilyginti su kitomis didelėmis išsivysčiusiomis Vakarų pasaulio valstybėmis, referuojant, jog jose pajamos ir pelnas yra apmokestinamas didesniais mokesčių tarifais“, – pataria mokesčių konsultantė.

Vašingtone įsikūrusio tyrimų centro „Tax Foundation“ analitikai suskaičiavo, kad, padidinus pagrindinį pelno mokesčio tarifą nuo 16% iki 17%, integruotas kapitalo prieaugio tarifas padidės nuo 32,8% iki 33,6%; integruotas dividendų tarifas, kurį siūloma palikti 15%, padidės nuo 28,6% iki 29,5%.   

Įskaitant viršutinio kapitalo prieaugio tarifo padidinimą nuo 20% iki 32%, bendra mokesčių našta dar padidėtų iki 43,6%.

„Pakeitus pagrindinį pelno mokesčio tarifą ir didžiausią kapitalo prieaugio tarifą, bendra Lietuvos vieta Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse smuktelėtų keturiomis pozicijomis – nuo penktos iki devintos vietos“, – skaičiuoja Alexanderis Mengdenas, „Tax Foundation“ pasaulinės mokesčių politikos analitikas.

Jo teigimu, alternatyvaus scenarijaus atveju, kai pagrindinis pelno mokesčio tarifas padidinamas nuo 16% iki 17%, o didžiausias gyventojų pajamų mokesčio tarifas (kapitalo prieaugiui) lieka 20%, bendra Lietuvos pozicija sumažėja tik viena pozicija – iš penktos į šeštą.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei kitos tarptautinės institucijos rekomenduoja, kad, rengiant mokesčių pertvarkas ir siekiant surinkti daugiau mokesčių, pvz., Lietuvos atveju – gynybai, šalių vyriausybės turi vengti kelti ekonominiam augimui žalingus mokesčius, tokius kaip pelno ir gyventojų pajamų, o didinti ar plėsti mokesčių bazę vartojimo ir turto mokesčiams, pvz., PVM ir nekilnojamojo turto.

Pasak atstovų, Lietuvai, norint finansuoti didėjančias gynybos ir su senėjančia visuomene susijusias išlaidas ir kartu nekelti pavojaus fiskaliniam tvarumui, reikės sukurti daugiau fiskalinio manevravimo galimybių, t. y. efektyvinti (optimizuoti) viešojo sektoriaus išlaidas, išplėsti mokesčių bazę ir skatinti oficialią ekonominę veiklą.

VŽ primena: pelno mokestis nuo šių metų jau didėjo 1 proc. punktu, tad atitinkamai tenka konkuruoti su kitomis šalimis, pvz., Rumunija, kurioje taip pat taikomas 16% pelno mokestis, ir dar labiau padidinti atotrūkį nuo tokių jurisdikcijų kaip Airija, Kipras, Bulgarija ir Vengrija (9% pelno mokesčio tarifas).

Pasak I. Kemežienės, jeigu nuo 2026 m. bus dar kartą padidintas pelno mokestis, nors ir 1 procentiniu punktu, investuotojai galėtų svarstyti nesirinkti Lietuvos ne dėl padidinto pelno (padidinus vis tiek Lietuva išliktų tarp 10-ies ES valstybių narių, kuriose taikomas mažiausias pelno mokesčio tarifas), bet dėl nestabilios mokestinės aplinkos.

„Ar padidintas pelno mokesčio tarifas užtikrins papildomas mokesčių sumas į biudžetą, sunku būtų prognozuoti, nes kaip parodė padidinti akcizai, efektas buvo priešingas“, – priduria ji.

Minėtas „Tax Foundation“ analitikas siūlo pažvelgti į esamas lengvatas: būtent jų gausa trukdo surinkti daugiau pajamų į biudžetą iš didžiausio mokesčių šaltinio – PVM. 

„Jei Lietuva surinktų daugiau mokestinių pajamų, panaikindama lengvatinius pelno mokesčio tarifus, PVM ribą ir išplėsdama PVM bazę iki tokios pat apimties kaip Estija, bendrame konkurencingumo indekse Lietuva pakiltų iš penktos į trečią vietą“, – priduria A. Mengdenas.

Mat visu PVM tarifu Lietuvoje apmokestinama tik 60% galutinio vartojimo. Palyginkime: Latvijos PVM apima 64%, o Estijos – 76% galutinio vartojimo.

Dabar mokestinių pakeitimų planuotojai turėtų atsakyti, ar jie tikrai tiki, kad, padidinę kai kuriuos mokesčius ir kirsdami per šalies konkurencingumą, išties prisidės prie Lietuvos ekonomikos augimo?  

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)